Būsto pirkėjai – rizikos zonoje?

Apklausą inicijavusios Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos Kęstutis Kristinaitis sako, kad Lietuvoje kasmet parengiama apie 60 tūkst. turto ir verslo vertinimo ataskaitų, iš kurių didžiąją dalį sudaro nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos.

„Lietuvos gyventojai išsiskiria noru turėti nuosavą būstą, o bendrai vertinant jų finansiniai įsipareigojimai įsigyjant būstą sudaro didžiausią įsipareigojimų dalį – 84 procentus. Kiekvienu atveju yra kritiškai svarbu turto objektą įvertinti profesionaliai ir objektyviai, kadangi tai padeda užtikrinti maksimalų skaidrumą rinkoje: apsaugoma nuo pernelyg sumažinamos ar kaip tik išpučiamos vertės, užtikrinamas tvarus finansavimas bei įsipareigojimų įgyvendinimas. Todėl Seime svarstomų teisės aktų pokyčiai gali atverti didžiulę erdvę manipuliacijoms", – įspėja pranešime cituojamas K. Kristinaitis.

Kęstutis Kristinaitis, 

pranešimo autorių nuotr.

Kol kas turto vertinimo paslaugas gali teikti tik tie aukštąjį išsilavinimą ir mažiausiai 3 metų darbo patirtį vertinimo srityje turintys asmenys, kurie yra išlaikę vertintojo egzaminą ir gavę kvalifikacinį vertintojo pažymėjimą.

Tačiau Seime pradėtas svarstyti naujas įstatymo projektas, pagal kurį ketinama panaikinti šių pažymėjimų galiojimą ir turto vertintojo profesijai keliamus reikalavimus – pagal šį projektą turtą vertinti galės bet kas, turintis aukštąjį išsilavinimą ir nepriekaištingą reputaciją.

Svarbiausia – ataskaitų patikimumas

Vartotojų aljanso viceprezidento, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario Kęstučio Kupšio teigimu, reguliuojant turto vertinimo paslaugas, didžiausias prioritetas turėtų būti skiriamas tai atliekančių asmenų kompetencijai užtikrinti, o ne mechaniškai atveriant rinką galimai nekvalifikuotiems tiekėjams „iš gatvės".

„Vien būstui įsigyti šalies gyventojai yra pasiskolinę beveik 12 mlrd. eurų, tačiau būtų nesąžininga užmiršti ir kitų dažnų situacijų, kai gyventojams prireikia turto vertinimo paslaugų – žemės sklypų sandorių, taip pat paveldėjimo ar skyrybų atvejų. Šiuo metu pasitikėjimas turto vertinimo ataskaitomis yra aukštas, procesai – nusistovėję ir sustyguoti. Išties sunku nuspėti, kokių pokyčių galima laukti šį profesinį lauką atvėrus labai plačiai", – sako K. Kupšys.

Pasak jo, kiekvienam vartotojui norėtųsi, kad vertinimo paslaugų kaina būtų mažesnė – teoriškai to galima būtų tikėtis sudarius galimybę vertinimais užsiimti platesniam tiekėjų ratui.

„Tačiau tuomet vertinimo užsakovui ir vertinimo ataskaitos adresatui kils logiškas klausimas ‒ ar galima pasitikėti nekvalifikuotų asmenų darbo rezultatais? Išties svarbiausia, ar tokiais vertinimais pasitikės finansų įstaiga, į kurią kreipsiuosi dėl paskolos?", – svarsto K. Kupšys.

Padaugės ginčų dėl ataskaitų kokybės

Už tai, kad turtą vertinti turėti kvalifikuoti specialistai, visuomenės apklausoje pasisakė 83 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių respondentų. Kvalifikuotiems turto vertintojams prioritetą teikia ir didžiausias, per 1 tūkst. eurų mėnesio pajamas vienam šeimos nariui gaunantys namų ūkių atstovai: 85 proc. jų nori matyti kvalifikuotus specialistus.

„Kuo aukštesnis išsilavinimas, didesnės pajamos ir, atitinkamai, finansinės galimybės, tuo mažiau linkstama rizikuoti. Vis dėlto, kuo pajamos ir išsilavinimas kuklesnis, tuo smarkiau linkstama rizikuoti", – pastebi Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos vadovas K. Kristinaitis.

Pasak jo, neatmestina, kad dalis mažesnes pajamas gaunančių asmenų prioritetą teikia galimybei sutaupyti ir mano, kad nekvalifikuoti asmenys turto vertinimo paslaugą suteiks pigiau.

„Tačiau visiškai neaišku, pagal kokius kriterijus gyventojai galės pasirinkti turto vertintojus, jei šią paslaugą galės teikti žmonės iš gatvės. Be to, tokiais atvejais kils daug abejonių ir dėl pačių turto vertinimo ataskaitų kokybės, o ginčai keliaus į šiuo metu ir taip apkrautus teismus. Visgi tikimės, kad politikai atsikvošės ir įsiklausys tiek į turto vertintojų bendruomenės, bet ir į visuomenės nuomonę", – sako K. Kristinaitis.

„Spinter tyrimai" apklausą atliko šiemet gegužės 19-26 dienomis, joje dalyvavo 1009 dalyviai, kurių amžius sudarė 18-75 metus.