Šių metų rugsėjį–spalį pateikta apie 145,5 tūkst. prašymų būsto šildymo išlaidų kompensacijai gauti – 4,7 tūkst. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Šildymo kompensacija – ne tik mažiausias pajamas gaunantiems

„Šildymo kompensacija nėra skirta tik mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Ji gali priklausyti ir tiems, kurie dirba, gauna vidutines pajamas, tačiau didelę jų dalį tenka skirti būsto šildymui“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Anot ministrės, gyventojai neturėtų spręsti apie savo teisę į paramą vien pagal tai, ar kompensaciją gavo ankstesniais metais. Pasikeitus finansinei padėčiai ar padidėjus šildymo išlaidoms, teisė į kompensaciją gali atsirasti.

Preliminariai ją galima pasitikrinti Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) būsto šildymo išlaidų kompensacijų skaičiuoklėje.

Šį šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensacijų gavėjų prognozuojama apie 171 tūkst. Tam numatoma skirti 94–104 mln. eurų. Galutinė suma priklausys nuo šilumos kainų ir oro sąlygų.

Palyginti, 2025–2026 m. šildymo sezoną kompensaciją vidutiniškai per mėnesį gavo apie 165 tūkst. gyventojų, o iš viso jai išmokėta apie 69 mln. eurų.

Kaip apskaičiuojama šildymo kompensacija?

Kompensacijos dydis priklauso nuo gyventojo ar šeimos pajamų, turimo turto ir išlaidų būsto šildymui bei vandeniui. Taikomas principas, kad nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą netektų mokėti daugiau kaip 10 proc. pajamų, apskaičiuotų pagal nustatytą tvarką.

Skaičiuojant kompensaciją, iš šeimos gaunamų mėnesio pajamų „į rankas“ atimama po du valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui – 2026 m. tai sudaro 466 eurus vienam asmeniui. Vienam gyvenančiam asmeniui taikomas trijų VRP dydžių atskaitymas – 699 eurai.

Vertinant vidutines mėnesio pajamas, į jas neįtraukiami vaiko pinigai. Taip pat neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, pajamų iš individualios veiklos ir veiklos pagal verslo liudijimą, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo, išeitinės bei ilgalaikio darbo išmokos. Neįskaitoma dalis priklauso nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – gali siekti 20–40 proc.

Kompensacija priklauso ir šildant būstą malkomis ar elektra

Būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo. Dėl jos gali kreiptis tiek centralizuotai šildomų būstų gyventojai, tiek tie, kurie būstą šildo elektra, dujomis, malkomis ar kitu kuru.

Teisę į kompensaciją gali turėti ir būsto nuomininkai. Viena iš sąlygų – rašytinė nuomos sutartis, įregistruota Registrų centre.

Parama gali būti skiriama ir gyventojams, turintiems įsiskolinimų už šildymą ar vandenį. Tačiau tokiu atveju su paslaugų tiekėjais turi būti sudaryta sutartis dėl skolos grąžinimo dalimis, jeigu teismas nėra priteisęs visos skolos sumos.

Valstybė taip pat numato paramą daugiabučių renovacijoje dalyvaujantiems nepasiturintiems būsto savininkams. Jeigu jie gauna šildymo kompensaciją, 100 proc. apmokamos renovacijos kredito ir palūkanų įmokos.

Kur kreiptis dėl kompensacijos?

Prašymą skirti būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas galima pateikti elektroniniu būdu per SPIS sistemą arba atvykus į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Prašymą pakanka pateikti vieną kartą per šildymo sezoną, o kreiptis galima bet kuriuo jo metu.

Daugiau apie kompensacijų skyrimo sąlygas ir tvarką galima sužinoti SADM pristatomoje tinklalaidėje „Būsto šildymo išlaidų kompensacijos: ką būtina žinoti?“.