Nedarbas Lietuvoje vėl augo: labiausiai neramina jaunimo padėtis darbo rinkoje

Bedarbių skaičius per ketvirtį išaugo 5,7 tūkst.
2026 m. trečiąjį ketvirtį šalyje buvo 101,4 tūkst. bedarbių – 5,7 tūkst. daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Vis dėlto, palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, bedarbių skaičius sumažėjo 3,6 tūkst.
Vyrų nedarbo lygis siekė 7,1 proc., moterų – 5,6 proc. Per ketvirtį vyrų bedarbių padaugėjo 6,2 tūkst., o moterų sumažėjo 0,4 tūkst.Ryškiausias neigiamas pokytis fiksuotas jaunimo grupėje. 15–24 metų amžiaus bedarbių buvo 15,9 tūkst. – 4,6 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį. Jų skaičius per tris mėnesius išaugo 40,7 proc., o per metus – 6 proc.
Ilgalaikių bedarbių mažėja, tačiau trumpesnį laiką darbo ieškančių daugėja
Teigiamesnė tendencija matoma vertinant ilgalaikį nedarbą. Ilgalaikio nedarbo lygis trečiąjį ketvirtį sudarė 1,5 proc. – per ketvirtį sumažėjo 0,3, o per metus – 1,1 procentinio punkto.
Ilgalaikių bedarbių buvo 24,2 tūkst., arba 23,9 proc. visų bedarbių. Per ketvirtį jų sumažėjo 3,4 tūkst., o per metus – net 16,7 tūkst.Tačiau ne visų darbo ieškančių žmonių situacija gerėjo. Per ketvirtį 7,5 tūkst. padaugėjo asmenų, darbo ieškančių nuo vieno iki penkių mėnesių, o 6–11 mėnesių darbo neturinčių žmonių skaičius išaugo 4,1 tūkst.
Užimtumo lygis augo, dirbančiųjų – daugiau
Nepaisant padidėjusio nedarbo, užimtumo rodikliai taip pat gerėjo. 15–64 metų gyventojų užimtumo lygis trečiąjį ketvirtį siekė 75,1 proc. – per ketvirtį padidėjo 0,5 procentinio punkto, o per metus nepasikeitė.
Vyrų užimtumo lygis buvo 75,6 proc., moterų – 74,6 proc. Jaunimo (15–24 metų) užimtumo lygis sudarė 31,7 proc. – per ketvirtį padidėjo 4,2 procentinio punkto, tačiau per metus sumažėjo 5,4 procentinio punkto. 55–64 metų gyventojų užimtumas pasiekė 74 proc. ir per ketvirtį išaugo 1,9 procentinio punkto.Iš viso trečiąjį ketvirtį Lietuvoje dirbo arba darbą turėjo 1 mln. 490,4 tūkst. gyventojų. Per ketvirtį jų skaičius padidėjo 14,8 tūkst., per metus – 4,8 tūkst.
Darbo jėgai priklausė 1 mln. 591,8 tūkst. žmonių – 20,5 tūkst. daugiau nei antrąjį ketvirtį.
Tuo metu ekonomiškai neaktyvių, 15 metų ir vyresnių gyventojų buvo 910,7 tūkst. Iš jų 61,8 proc. sudarė senatvės arba išankstinės senatvės pensijos gavėjai, 16,7 proc. – besimokantis 15–24 metų jaunimas.
Valstybės duomenų agentūra statistinius rodiklius apskaičiavo remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis. 2026 m. trečiąjį ketvirtį apklausta 9,1 tūkst., arba 0,4 proc., 15–89 metų šalies gyventojų.






































































| www.julija.eu