Dokumente pabrėžiama, kad tolesnė žaliosios energetikos plėtra turi būti vertinama per ekonominio pagrįstumo prizmę. Kartu išlieka tikslai užtikrinti energetinį saugumą, patikimą elektros skirstymo tinklą ir gerinti klientų patirtį.

Investicijos turi būti ekonomiškai pagrįstos

Finansų ministerija nurodo, kad grupės įmonės turi nuosekliai vertinti žaliųjų pajėgumų plėtros galimybes ir investuoti tik į projektus, kurie užtikrina reikalaujamą grąžą. Tai taikoma tiek naujiems atsinaujinančios energetikos projektams, tiek didesniems infrastruktūros sprendimams.

Pastaraisiais metais vykdyta atsinaujinančios energetikos ir elektros skirstomojo tinklo plėtra reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo. Tačiau naujame etape daugiau dėmesio skiriama procesų efektyvumui, veiklos stabilumui ir rizikos valdymui. Taip pat tikimasi didesnio duomenų naudojimo sprendimų priėmimui bei dirbtinio intelekto integravimo pagrindinėse veiklos srityse.

Jūrinio vėjo projektams – papildomas vertinimas

Atnaujintame lūkesčių rašte patikslinti reikalavimai jūrinio vėjo energetikos projektams. „Ignitis grupė“ turi parengti projekto „Curonian Nord“ vystymo scenarijus ir galimus alternatyvius sprendimus, kurie leistų įvertinti jo ekonominį pagrįstumą.

Tokio vertinimo poreikį lemia sudėtinga tarptautinė jūrinio vėjo rinkos situacija. Pastaraisiais metais daugelyje šalių projektai susiduria su didėjančiais kaštais, rinkos neapibrėžtumu ir sudėtingesniu atsiperkamumu. Todėl Lietuvoje planuojama sprendimus priimti remiantis ekonomine analize ir tarptautinėmis tendencijomis.

Dėmesys naujiems verslo modeliams ir elektros paklausai

Tarp naujų prioritetų išskiriamas didesnės elektros energijos paklausos skatinimas. Viena iš krypčių – duomenų centrų ir kitų energetikai imlių verslų pritraukimas į Lietuvą.

Lūkesčių rašte numatyta, kad „Ignitis grupė“ galėtų dalyvauti tokių projektų vystyme kartu su privačiais partneriais, vadovaudamasi tarptautine praktika ir išlaikydama verslo modelio lankstumą. Tai galėtų apimti tiek ankstyvą pasitraukimą iš projektų, tiek dalyvavimą juose kaip mažumos investuotojui.

Duomenų centrų plėtra vertinama kaip galimybė didinti stabilų elektros energijos vartojimą ir kartu pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas. Tokie projektai galėtų prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo, technologijų sektoriaus plėtros ir bendro šalies konkurencingumo stiprinimo.

Valstybės ir akcininko lūkesčiai išlieka panašūs

Nepaisant naujų prioritetų, pagrindiniai valstybės kaip akcininkės tikslai nesikeičia. Tarp jų – prieinama ir prognozuojama elektros kaina vartotojams, patikimas elektros skirstymo tinklas, infrastruktūros plėtra bei elektrifikacijos skatinimas Lietuvoje ir regione.

Šiuo metu 74,99 proc. „Ignitis grupės“ akcijų valdo Finansų ministerija, o 25,01 proc. priklauso smulkiesiems investuotojams.