Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-389-915/2016) pasisakė dėl atsakomybės už statybos defektus paskirstymo. Šia nutartimi atkreipiamas dėmesys į statytojo pareigą tinkamai organizuoti statybos techninę priežiūrą. To nepadarius, tenka kartu su kitais statybos dalyviais prisiimti dalį atsakomybės dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų.

Atsakomybę teismas išdalino rangovui ir užsakovei

Minėta LAT nutartis priimta, išnagrinėjus ieškovės L. K. (statytoja) kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo nutarties. Statytoja buvo sudariusi žodinę rangos sutartį dėl gyvenamojo namo statybos iš rangovo medžiagų, jo priemonėmis ir jėgomis. Namo vidaus apdailą atliko kiti rangovai. Apsigyvenus pastatytame name išaiškėjo statybos darbų defektai, jie buvo nurodyti ir teismo ekspertizės akte. Bet rangovas nesutiko, kad tai dėl jo veiklos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pripažino, kad rangovas netinkamai atliko statybos darbus, dėl to iš dalies ir atsirado žala, tačiau atmetė ieškovės teiginius dėl jos, kaip vartotojos, statybos darbuose kaltės nebuvimo arba kaltės sumažinimo.

Ieškovė kasaciniame skunde argumentavo, kad ji, kaip vartotoja, negalėjo žinoti, kaip turi būti atliekami statybos darbai ir kokios yra jos teisės ir pareigos. Be to, nurodė, kad apeliacinis teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą dėl žalos atsiradimo, dėl to netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp žalos atsiradimo ir atsakovo, bei kitų statyboje dalyvavusių asmenų veiksmų.

LAT pažymėjo, kad vertinant, kokie yra užsakovo pareigos vykdyti statybos techninę priežiūrą pažeidimo civiliniai teisiniai padariniai, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už juos asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Ta aplinkybė, jog ieškovė sudarė statybos techninės priežiūros sutartį, leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų tarp šalių buvo susitarimas dėl to, kad ieškovė užtikrins statybos techninę priežiūrą. Todėl šiuo atveju ir ieškovė turėtų atsakyti už statybos darbų trūkumus kaip asmuo, netinkamai organizavęs techninę priežiūrą. Sprendžiant dėl ieškovės atsakomybės atsižvelgta į tai, kad ji yra vartotoja, todėl turi mažiau žinių statybos srityje nei atsakovas – profesionalus rangovas. Teismas konstatavo, kad rangovas pažeidė Statybos įstatymo normas ir šios bylos atveju nustatė atsakomybės proporciją – 85 procentus (rangovo) ir 15 procentų (statytojo).

Žodinė sutartis neatleidžia nuo atsakomybės

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad vartojimo rangos sutarties žodinė forma neatleidžia rangovo nuo atsakomybės atlikti savo, kaip profesionalaus rangovo, Civilinio kodekso 6.684 straipsnyje ir kituose statybos procesą reguliuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas pareigas. Civilinis kodeksas taip pat nustato, kad, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

VTPSI primena, kad statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma, kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis statybos, rekonstravimo, pastato atnaujinimo (modernizavimo), kapitalinio remonto, griovimo projektais ir griovimo aprašu. Atvejai, kada rengiami šie projektai, ir statytojo pareigos (tarp jų – organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą) nurodytos Statybos įstatyme. Statinio statybos techninės priežiūros tvarka nustatyta statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“.