„Tarp plastiko atliekų kasdien randame pačių įvairiausių siurprizų – nuo sauskelnių su visu jų turiniu, guminių kamuolių, plastikinių vienaragių iki gaisrinės ar laistymo žarnų. Taip, jose yra plastiko, tačiau plastiko sudėtis labai skirtinga, o visa infrastruktūra sukurta taip, kad galime perdirbti tik plastiko pakuotes", – sako aplinkotvarkos paslaugų įmonės „Ecoservice" vadovė Jurgita Nacevičienė, cituojama įmonės pranešime.

Klaidinanti informacija

Skirtingai nei popierius ar metalas, plastikas pasižymi labai įvairia polimerine sudėtimi, kuri tarpusavyje nėra suderinama. Ekspertės teigimu, gamintojai yra įpareigoti ženklinti tik plastiko pakuotes.

„Didžioji dalis gyventojų galvoja, kad visas plastikas yra perdirbamas, bet taip tikrai nėra. Daugelis buitinių daiktų ar žaislų neturi jokio žymėjimo, todėl jų sudėtis nėra aiški. O plastikinės pakuotės yra standartizuotos ir pažymėtos atpažįstamais simboliais, leidžiančiais jas sėkmingai rūšiuoti ir perdirbti", – teigia J.Nacevičienė.

Anot jos, plastiko atliekos, kurios nėra pakuotės, turėtų keliauti į kogeneracines jėgaines, ten būti sudegintos ir virsti energija. Netinkamai išrūšiuotos plastiko atliekos užkemša ir užteršia konteinerius, o tai blogina perdirbimo rezultatus.

Visiškai kitaip yra dėl popieriaus ir metalo atliekų – visos jos perdirbamos, nepaisant to, ar ji yra pakuotė, ar ne. Todėl, pavyzdžiui, į popieriaus rūšiavimo konteinerius galima mesti ir popierinę batų dėžę, ir prirašytus popieriaus lapus ar perskaitytus žurnalus.

„Turime pripažinti, kad patys klaidiname gyventoją – kiekviena atliekų tvarkymo grandinės dalis turi savo tikslus ir siunčia skirtingas žinutes. Kol nesusėdome visi – politikai, savivaldybės, gamintojai, tvarkytojai – ir nesutarėme, kad pagrindinis tikslas yra perdirbimas ir žiedinė ekonomika, tol sistema neveiks darniai. Gyventojas ant konteinerio mato užrašą „Plastikas", tad ir meta į ją viską, kas yra iš plastiko. Tai tik parodo, kaip trūksta aiškumo", – pastebi „Ecoservice" vadovė.

Tekstilė – tiksinti bomba

Pašnekovė taip pat atkreipė dėmesį, kad tekstilės atliekos yra didžiulis iššūkis, kurį bendrai turės spręsti visa Europa. Skaičiuojama, kad tekstilė yra trečia pagal taršumą atlieka, kurios poveikis aplinkai auga sparčiau, nei gebame reaguoti. Visoje Europoje įsigaliojus privalomam atskiram tekstilės surinkimui, sistema susidūrė su esminiu klausimu – o ką daryti su surinktomis atliekomis.

„Daugelis klaidingai įsivaizduoja, kad tekstilės perdirbimas yra paprastas – esą iš švarko galima vėl pasiūti švarką. Tačiau tikrovė kur kas sudėtingesnė. Reikalingos didelės investicijos į technologijas, perdirbimo gamyklas. Imantis bet kokio tvarumo sprendimo, būtina labai gerai apgalvoti visą sistemą nuo pat pradžių iki pat pabaigos. Visų pirma, reikia įvertinti, ar bus paklausa tai perdirbtai tekstilei, ir ką reikia įpareigoti, kad ta paklausa atsirastų", – situaciją aiškina J. Nacevičienė.

Anot jos, Rumunija yra puikus pavyzdys, kai sistema veikia neapgalvotai. Nors visa tekstilė šalyje surenkama atskirai nuo kitų atliekų, galiausiai vis tiek keliauja į sąvartynus. Tekstilės problemos aktualumą rodo ir prasidėjusi tekstilės perdirbimo infrastruktūros griūtis Europoje. Pastaruoju metu bankrutavo net keli pagrindiniai tekstilės surinkimo ir rūšiavimo žaidėjai.

„Greitoji mada generuoja milžinišką tekstilės kiekį, o perdirbtos žaliavos paklausa išlieka labai menka. Tai kelia didžiulių iššūkių. Šiuo metu galiu pasakyti tik tiek, kad per artimiausius kelerius metus „Ecoservice" planuoja investuoti į inovacijas, kurios turėtų padėti spręsti tekstilės atliekų problemą", – pasakoja pašnekovė.

Sprendimai, kurie nieko nekainuoja

Paklausta, ar per pastaruosius kelerius metus gyventojai pradėjo geriau rūšiuoti, „Ecoservice" vadovė prisiminė, kad ir dabar, kaip ir prieš šešerius metus, kai prisijungė prie komandos, tarp plastiko pakuočių vis dar randama sauskelnių.

„Konsultuojame tiek gyventojus, tiek įmones – visus, kuriems kyla klausimų dėl rūšiavimo ar aplinkotvarkos. Dažnai lankomės gamybinėse įmonėse ir teikiame praktinius patarimus, kaip paprastais veiksmais padidinti perdirbamų atliekų kiekį. Vienas iš pavyzdžių – į gamyklas atkeliauja paletės su žaliavomis, apvyniotos plastikine plėvele ir apsaugotos diržais. Jei šie elementai būtų išrūšiuoti atskirai, o ne susukti į vieną gumulą, ženkliai padidėtų tikimybė, kad jie bus perdirbti", – pabrėžia „Ecoservice" vadovė J.Nacevičienė.

Pasak jos, tokie maži, nieko nekainuojantys sprendimai gali daryti realius pokyčius – kartais užtenka tik vieno papildomo žingsnio, kad atlieka taptų žaliava, o ne šiukšle.