Dirbtinis intelektas (DI) šiame kontekste galėtų tapti svarbiu pagalbininku – struktūruoti informaciją, sumažinti sprendimų šališkumą ir padėti valdyboms matyti platesnį vaizdą. Tačiau praktika rodo priešingą tendenciją: nors DI jau keičia daugelį organizacijų procesų, valdybų sprendimų priėmime jis vis dar dažnai lieka nuošalyje. Kodėl?

Pagrindinė kliūtis – atsakomybė, o ne algoritmai

Šį klausimą analizavo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto pranešime cituojamos tyrėjos Dovilė Morkvėnaitė ir Agnė Šataitė, atlikusios interviu su įmonių valdybų nariais. Tyrimas atskleidė, kad svarbiausia kliūtis DI naudojimui valdybos lygmenyje yra ne technologiniai apribojimai, o atsakomybės klausimas.

„Baimė dėl sprendimų kokybės – pagrindinis aspektas, ribojantis valdybos narių norą sprendimo priėmime naudoti DI įrankius. Atsakomybę už sprendimą ir jo rezultatą prisiima valdybos narys, todėl, jei trūksta pasitikėjimo technologija ir jos pateikiama informacija, stringa ir paties įrankio naudojimas sprendimų priėmimo procese“, – teigia A. Šataitė.

Šią baimę dar labiau sustiprina teisinė ir reputacinė „pilkoji zona“. Tyrimo dalyviai pabrėžė, kad šiuo metu nėra aiškios praktikos, kaip būtų vertinami sprendimai, priimti remiantis DI įžvalgomis, jei jų pasekmės organizacijai būtų neigiamos. Kitaip tariant, technologija siūlo sprendimus, tačiau atsakomybė lieka žmogui.

Duomenų brandos skirtumai lemia požiūrį į DI

Tyrimas taip pat parodė, kad DI taikymas valdybose labai priklauso nuo pačios organizacijos duomenų kultūros ir valdymo brandos.

„Valdybos, kurios jau dabar aktyviai naudoja duomenų analizės įrankius ir sprendimus grindžia duomenimis, DI vertina palankiau ir dažniau svarsto jo diegimą. Tuo tarpu organizacijose, kur duomenys fragmentuoti, procesai neapibrėžti, o valdymo taisyklės ne iki galo aiškios, DI potencialas valdybos lygmenyje išlieka ribotas“, – sako D. Morkvėnaitė.

Tai leidžia daryti išvadą, kad DI nėra „sidabrinė kulka“, galinti išspręsti struktūrines valdymo problemas. Priešingai – jis jas išryškina.

DI – ne grėsmė, o galimybė perskirstyti valdybos laiką

Nors dalis valdybų narių į DI žvelgia kritiškai, tyrėjai pabrėžia, kad technologijos nereikėtų suvokti kaip grėsmės. Tinkamai taikomas DI gali tapti naudingu „žvilgsniu iš šalies“, ypač ten, kur sprendimai yra rutininiai, pasikartojantys ir paremti aiškiais duomenimis.

„Kai organizacija geba patikimai ir greitai apdoroti duomenis, reikšmingai padidėja tikimybė išgauti vertingų įžvalgų, kurios padeda priimti duomenimis pagrįstus sprendimus ir kurti konkurencinį pranašumą. Valdybos lygmenyje tai reikštų daugiau laiko diskusijoms apie esminius, kompleksinius klausimus, mažiau šališkumo ir daugiau skaidrumo“, – teigia D. Morkvėnaitė.

Vis dėlto ji pabrėžia, kad sprendimuose, kuriems reikalingas vertybinis vertinimas, kolektyvinis sutarimas ir reputacinė atsakomybė, DI brandos lygis dar nėra pakankamas. Todėl galutinis sprendimas ir toliau turėtų likti žmogaus rankose.

Aiškios taisyklės svarbiau nei naujausi įrankiai

Pasak A. Šataitės, sėkmingas DI įtraukimas į sprendimų priėmimą prasideda ne nuo technologijos pasirinkimo, o nuo tvirto organizacinio pagrindo.

„Pirmiausia organizacijoje turi būti užtikrinama duomenų kokybė ir tikslumas, diegiamos realiuoju laiku duomenis apdorojančios analizės sistemos, laikomasi duomenų apsaugos reikalavimų ir aiškių duomenų valdymo taisyklių. Valdybos lygmenyje svarbu nuosekliai kelti duomenų valdymo brandą, nusistatyti sprendimų kokybės kriterijus ir aiškiai identifikuoti tas proceso dalis, kuriose DI gali suteikti didžiausią vertę“, – pabrėžia ji.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad DI sprendimai būtų paaiškinami, neprieštarautų etikos bei teisės principams, o patys valdybos nariai nuolat stiprintų savo kompetencijas šioje srityje.

DI valdybose atskleidžia ne technologijų, o valdymo spragas

ISM Vadovų magistrantūros Skaitmeninės transformacijos modulio vadovas Gediminas Buivydas apibendrina tyrimo rezultatus dar plačiau: dirbtinis intelektas valdybose pirmiausia išryškina valdymo, o ne technologinius trūkumus.

„Šiandien svarbiausias klausimas – ne kokį DI įrankį pasirinkti, o ar valdyba yra susitarusi, kaip su tuo įrankiu dirbs: kas atsakingas už duomenų kokybę, kokie kriterijai taikomi sprendimų priėmimui, kaip tikrinamos prielaidos ir išvados. Kai šių susitarimų nėra, DI lieka tik gražus fonas“, – sako G. Buivydas.

Pasak jo, tai aiškus signalas valdyboms: arba peržiūrėti ir sustiprinti savo valdymo praktiką jau dabar, arba vėliau vytis realybę, kuri organizacijų valdymą transformuoja vis sparčiau.