Šiais pakeitimais, praneša Aplinkos ministerija, siekiama suderinti asmenų, vykdančių ūkines veiklas, kurioms privaloma nustatyti sanitarines apsaugos zonas, tačiau tai nebuvo padaryta dėl istorinių institucinių klaidų ir į šias zonas patenkančių žemės sklypų savininkų interesus.

Nauja įstatymo redakcija užtikrina, kad sanitarinių apsaugos zonų apribojimai nebūtų taikomi šioje teritorijoje jau esantiems gyvenamųjų namų, komercinių ar visuomeninių paslaugų žemės sklypams. Tai reiškia, kad gyventojai galės be apribojimų naudotis žemės sklypais taip, kaip iki šiol – pagal esamą jų paskirtį. Tuo metu likusioje sanitarinės apsaugos zonos teritorijoje, nepatenkančioje į klaidos atitaisymo atvejį, jie lieka galioti.

Kartu nustatoma prievolė ūkinės veiklos vykdytojams atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, jei jų veiklai vykdyti reikalinga sanitarinė apsaugos zona nėra nustatyta teisės aktuose nurodytuose dokumentuose – grafiškai nepažymėta poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente, statinio projekte, teritorijų planavimo ar kitame teisės aktuose nurodytame dokumente.

Iki 2025 m. gruodžio 1 d. pratęsiamas terminas atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą ir nustatyti sanitarinės apsaugos zonas be į jas patenkančios žemės sąvininkų sutikimų ūkinės veiklos vykdytojams, kurie pagal teisės aktų reikalavimus turi teisę taisyti minėtą klaidą, tačiau iki šiol šių zonų nenustatė. Šiuo atveju ūkinės veiklos vykdytojui nustatoma prievolė gauti Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl teisės taisyti klaidą.

Dar 2019 m., priimant Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą buvo numatyta, kad iki 2023 m. sausio 1 d. įmonės turi apsibrėžti savo sanitarines apsaugos zonas. Tačiau ūkinės veiklos vykdytojai delsė kreiptis dėl šių žemės sklypų kadastro duomenų keitimo ir sanitarinės apsaugos zonos įrašymo, o kai tai padarė artėjant šiai datai, susidūrė su aplink įsikūrusių gyventojų pasipriešinimu.