Viešasis interesas svarbiau už šalių susitarimą

Svarbiausia, rašoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pranešime, – teismui kilo pagrįstų abejonių, kad tokia sutartis gali pažeisti viešąjį interesą. Administraciniai ginčai, susiję su teritorijų planavimu, nėra laikomi vien privačiais – juose ribojama šalių teisė laisvai disponuoti savo teisėmis, nes sprendimai daro įtaką platesnei visuomenei.

Ginčo esmė – detaliojo plano pakeitimai ir statybos leidimas

Byla kilo po to, kai Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. rugsėjo 27 d. įsakymu pakeitė dar 2013 m. patvirtintą detalųjį planą. Remiantis šiuo sprendimu, buvo išduotas statybos leidimas.

Asociacija Kauno Vičiūnų bendruomenė kreipėsi į Inspekciją, teigdama, kad šie sprendimai pažeidžia tiek bendruomenės narių teises, tiek viešąjį interesą. Patikrinimą atlikusi Inspekcija nustatė esminius pažeidimus – detaliojo plano korektūra neatitiko Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų ir buvo pažeistos visuomenės įtraukimo procedūros.

Dėl to Inspekcija kreipėsi į teismą, siekdama panaikinti tiek savivaldybės įsakymą, tiek jo pagrindu išduotą statybos leidimą.

Taikos sutartis – be bendruomenės dalyvavimo

Nepaisant vykstančio ginčo, bylos šalys ir dalis trečiųjų suinteresuotų asmenų – žemės sklypo savininkai Š. M., R. M. bei detaliojo plano korektūrą rengusi uždaroji akcinė bendrovė – sudarė taikos sutartį. Joje iš esmės teigta, kad Inspekcijos nustatyti pažeidimai neegzistuoja, o pati Inspekcija atsisako savo pareiškimo.

Tačiau ši sutartis nebuvo derinta su Kauno Vičiūnų bendruomene, nors ji byloje dalyvauja kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, o sprendimai tiesiogiai veikia jos narių teises ir gyvenamąją aplinką.

Bendruomenė pateikė motyvuotus prieštaravimus, akcentuodama, kad tokia taikos sutartis pažeidžia jų teisėtus interesus ir gali turėti neigiamų pasekmių viešajam interesui.

Teismo pozicija – būtinas bylos nagrinėjimas iš esmės

LVAT pabrėžė, kad esant argumentuotiems bendruomenės prieštaravimams ir akivaizdžiam poveikiui jos teisėms, negalima formaliai patvirtinti taikos sutarties. Klausimas, ar iš tiesų pažeidžiamos bendruomenės teisės ir viešasis interesas, gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

Teismas taip pat akcentavo, kad tokio pobūdžio ginčuose institucijos nesiekia ginti privataus intereso – jų veiksmai susiję su viešojo intereso apsauga, todėl ir taikos sutartys čia vertinamos gerokai griežčiau.

Dėl šių priežasčių teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį, o pareiškėjo, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Š. M. ir R. M. atskirieji skundai buvo atmesti. Pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Administracinėse bylose taikos sutartys nėra vien šalių susitarimo reikalas – jos negali pažeisti viešojo intereso ar kitų proceso dalyvių teisių. Tai dar kartą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), atsisakęs tvirtinti ginčytiną susitarimą, susijusį su teritorijų planavimo sprendiniais Kaune. Administracinė byla Nr. eAS-724-520/2026.