„Betono trinkelėmis išgrindėme didžiąją dalį kiemo. Gyvenant vietoje, kur už vartų prasideda miškas, veja nėra labai būtina. Ypač – turint naminių gyvūnų, kurie veją mėgsta rausti ir kitaip gadinti. Bet tai nereiškia, kad kieme, kuriame nemažą plotą sudaro betono gaminių danga, būtinai trūks žalumos ar jaukumo“, – pasakojo įdomiais bei drąsiais interjero ir aplinkos sprendimais jau pasižymėjusi žurnalistė, dirbanti dizaino studijos projektų vadove. Ji tvirtino neįsivaizduojanti, kur ir kokiomis aplinkybėmis gali netikti trinkelių grindinys.

Mėgstantiems daug žalumos galbūt pakaks iš trinkelių sukurtų siaurų takų ir poilsio aikštelės sode, nuogrindos prie namo. Kiti gi trinkelėmis padengs visą priekinį kiemą ir parkavimo zoną, augalams palikdami tik vietas klombose. Trinkelių grindinys kartais klaidingai suvokiamas kaip vien miesto erdvių ir individualių namų kvartalų atributas, neva mažiau tinkamas kaimų sodyboms.

Pilkų betono trinkelių fone išryškėja gėlės, daiktai, meno kūriniai. Tu tarpu oksiduoto aliuminio puodas, atstojantis vazoną, tarsi pasislėpė.

„Medinis kaimiško stiliaus namas neįpareigoja rinktis aplinkos tvarkymo sprendimus, kokius dėl taupumo ar medžiagų trūkumo rinkosi mūsų tėvai ir protėviai. Neprivalome prie kaimiško namo takus grįsti tik medžio trinkomis, akmenimis ar barstyti žvyru. Betono trinkelės, kurių pagaminama įvairiausiems skoniams: įvairių formų, dydžio ir skirtingų spalvų – derės ir kaimo landšafte. Žinoma, jei mokėsime tinkamai planuoti erdves ir neplaksime visiškai nederančių stilių į vieną. Gal prie laukinę pievą imituojančių kiemo želdynų ar negenėto, neatnaujinto senelių sodo, kuriame žmogaus veiklą išduoda tik kartais nušienaujama veja, labiau tiks akmeninis ar skalda barstytas takelis. Tačiau ir tokioje sodyboje galima derinti kelias skirtingas zonas: įvažiavimą prie namo ir pasisėdėjimui skirtą aikštelę galima grįsti trinkelėmis, o „laukiniam sodui“ palikti vietą už ar šalia namo, vizualiai ją atskiriant nuo zonos, kurioje panaudoti modernesni aplinkos tvarkymo sprendimai. Kadangi kaimo teritorijoje sklypai paprastai būna erdvūs, vietos skirtingų zonų įrengimui (zona prie namo, sodas, daržas nebūtinai turi būti vienos stilistikos, jei tik sugebėsime teisingai jas atskirti tvorelėmis, gyvatvorėmis, mažosios architektūros elementais) turėtų pakakti, – įsitikinusi D. Sakalė. – Beje, net „laukinės“, skirtingomis spalvomis žydinčios pievos pakraštyje gerai atrodys natūralaus akmens spalvą ir formą imituojančios trinkelės. Tačiau nereikėtų trinkelių naudoti siaurame į vidurį pievos esančią pavėsinę ar prie mažo vandens telkinio vedančiame sodo takelyje. Tam geriausiai tiks akmenų, skaldos, žvyro ar kitų natūraliai gamtoje randamų medžiagų inkliuzai“. 

Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.

Vilnietė architektė Aušra Narkeliūnienė pritarė nuomonei, kad betoną dažnas dar įsivaizduoja kaip šaltą ir atšiaurią statybinę medžiagą.

„Jeigu kalba pasisuka apie betonines trinkeles, manome, kad jos labiausiai tinka įvažiavimams ar automobilių aikštelėms. Tačiau sušildyta kitais aplinkos elementais, ši medžiaga atrodys gerokai šiltesnė ir tuo pačiu visuomet išliks praktiška, atspari smūgiams, atmosferos poveikiui. Kitaip tariant, jai reikės mažiausiai priežiūros. O juk gyvenant nuosavame name ar sodyboje užmiestyje norisi laiką leisti su šeima, draugais, ir kuo mažiau jo skirti teritorijos tvarkymui“, – tvirtino architektė, pridurdama, kad išgrindus dalį kiemo betoninėmis trinkelėmis, vasarą ant jų galima išdėstyti vazonus su žydinčiais ar kambariniais augalais, o žiemą nuo tokios dangos bus paprasta valyti sniego pusnis. Be to, šiuolaikinės betono trinkelės gali būti bet kokios spalvos, kokią tik galima įsivaizduoti, o šiais metais Lietuvos gamintojai, pavyzdžiui, „Betono mozaika“ pristato ir naujas spalvas, įkvėptas natūralių akmenų grožio: rinkai jau siūlomi granito, mėnulio antracito, nefrito bei oranžinio granito atspalviai. Neturint daug erdvės ar laiko didelių gėlynų ir kitų želdynų kūrimui bei priežiūrai, estetiškai atrodančias zonas galima sukurti panaudojant spalvotų trinkelių grindinį; jame galima derinti net kelias spalvas. Kadangi mūsų klimato juostoje didelę metų dalį trūksta šviesos ir spalvų, noras į savo aplinką įsileisti spalvotų betono gaminių tikrai sveikintinas.

Vilniuje miško parko ribose gyvenanti Daiva, savo kiemui pasirinkusi tradicines pilkas betono trinkeles, tvirtino, kad žmonės neturėtų bijoti naujovių, spalvų, o taip pat ir laužyti taisykles bei tarpusavyje derinti iš pirmo žvilgsnio net mažiau suderinamus stilius ar aplinkos kūrimo bei puošybos elementus: „Gyvename ne kitiems, o sau, todėl ir erdvę prie namų galima įrengti taip, kaip norisi. Nors kiemas ir labiau pastebimas aplinkiniams nei tai, kas viduje, už mūsų namų durų. Juk kartais aplinkos sprendimus diktuoja ir specialūs asmeniniai ir netgi profesiniai poreikiai. Sunku būtų tikėtis, kad automobilių kolekcininkas ar lenktynininkas, o gal bekelės mėgėjas savo automobilių „parką“ statys kieme ant žolės. Savaime suprantama, kad reikės erdvios aikštelės, o gal net ir visą kiemą teks grįsti trinkelėmis, nepriklausomai nuo to, kokioje vietovėje (kaimo ar miesto) žmogus gyvena. Aš turiu hobį – keletą šunų, kurie gadintų veją ir ši atrodytų neestetiškai. Todėl nepabijojau į savo aplinką įsileisti didelių kietosios dangos plotų. Drąsiai rinkčiausi spalvotų trinkelių grindinį, bet iš anksto žinojau, ką ketinu eksponuoti savo kieme. Ir kad griežtoką pilkų betono trinkelių vaizdą pagyvinsiu mažosios architektūros sprendimais, mobiliais sodais (tokie sodai, kai augalai auginami konteineriuose ar lauko vazonuose bei bet kada gali būti ne tik perkelti kitur, bet ir sukurtos vis naujos kompozicijos)“. 

Minkštos betono džiunglės

Tokiai nuomonei pritarė ir architektė A. Narkeliūnienė: „Kaip matome vilnietės Daivos kieme, betoninės trinkelės tapo puikiu pagrindu mediniams lauko baldams, įvairiems aksesuarams – indams, kailiniams pledams. Šeimai, turinčiai daug keturkojų augintinių, įsirengus trinkelių grindinį, mažiausiai reikia rūpintis ištrypta žole ar besikaupiančiomis žemėmis, nes jos lengvai pašalinamos kad ir smarkesnės liūties metu. O jos pilkas ir neutralus betono fonas neužgoš kitų svarbių aplinkos elementų – įvairiaspalvių gėlynų, namo fasado detalių, lauko baldų, ypač jeigu jie nestandartiniai ar pagaminti pačių šeimininkų“.

D. Sakalė neslepia, kad betono trinkelių dangos įrengimui pasitelkė žinomos įmonės „Betono mozaika“ specialistus. „Buvau nenusiteikusi rizikuoti dangos kokybe, todėl pasirinkau žinomą įmonę, turinčią ilgametę betono trinkelių gamybos patirtį. Beje, kai ieškojau klojimo darbus atliekančios firmos ir klausdavau, kokios trinkelės skaičiuojamos į darbų sąmatą, su kuo bendradarbiaujama, beveik visi atsakydavo, kad su „Betono mozaika“. Vėliau paaiškėjo, jog kai kurie melavo ir žinomą vardą pasitelkė klientui pritraukti. Nutiko net kurioziškas atvejis: paprašiau, kai pirks trinkeles, atvežti ir sąskaitą, įrodančią, kad trinkelės yra minimo gamintojo. Firmos, kuri dievagojosi, kad dirba tik su šiomis trinkelėmis, atstovai dingo vos paprašius pateikti įrodymų, jog taip ir yra“, – teigė D. Sakalė. Jos nuomone, jai bandyta atvežti lenkiškas trinkeles, kurios gal ir nėra nekokybiškos, bet – jei tai tiesa – kam naudotis svetimu žinomu vardu? Kad ir kaip būtų, trinkelių pasirinkimas mūsų šalyje nemažas, tik prieš jas įsigyjant, reikia domėtis kokybės parametrais ir nepamiršti, kad pėsčiųjų zonoms skirtos trinkelės nėra tapačios toms, kurios skirtos automobilių įvažiavimams. Geriausiai patars trinkelių gamintojų konsultantai. 

Architektė A. Narkeliūnienė perspėjo, kad svarbu yra įrengti tinkamą pagrindą ir nuolydžius, kad ant betoninių trinkelių paviršiaus nesikauptų balos, o lietaus vanduo sklandžiai susigertų į pagrindui panaudotą žvyrą. Todėl prieš klojant trinkeles būtina įrengti visus būtinus pasluoksnius.

„Šalia trinkelių zonos galima sukloti akmenis, įrengti skaldos juostas – tai gali pasitarnauti tarsi savotiška buferinė zona, imituojanti išdžiūvusio upelio vagą. Paruošus tinkamą pagrindą po akmenimis ar stambia skalda, bus mažiau pastebimos lietaus vandens nutekėjimo vietos (toks sprendimas panaudotas p. Daivos kieme). Arba galima pagalvoti ir apie lietaus nuvedimo latakus ar lovelius. Įvertinus reljefą ir susikomplektavus tinkamus elementus, ilgam galima bus pamiršti betoninių trinkelių valymo rūpesčius“, – žiniomis dalinosi A. Narkeliūnienė. 

Daivos Sakalės asmeninio archyvo nuotraukos