„Biokona“ į naujos gamyklos ir biurų pastato statybą numatyta investuoti 1,6 mln. eurų
2023-06-14 10:03
Devintus metus rinkoje veikiantys biodujų jėgainių statytojai ir su jomis susijusių technologijų tiekėjai „Biokona“, siekdami plėsti savo veiklą, vykdo gamybinių patalpų su biurais statybas Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje. Bendras gamybinių ir administracinių patalpų plotas sudarys apie 1 500 kv. m. Numatyta investicija siekia 1,6 mln. eurų, o naujoje gamybinėje bazėje bus vykdoma modulinės įrangos gamyba bei metalo apdirbimo darbai.

„Biokona“ vizualizac.
Nuo pat veiklos pradžios pagrindine įmonės „Biokona" kryptimi tapo biodujų jėgainių statyba ir su jomis susijusių technologijų tiekimas. Iš pradžių rėmęsis užsienio šalių partnerių – Vokietijos, Olandijos – patirtimi, verslas netruko pajusti specifinius Lietuvos užsakovų technologinius poreikius, kuriems patenkinti reikėjo naujų, pačių sukurtų sprendimų: didžioji dalis Vakarų Europos šalyse kuriamų technologijų tuomet buvo pritaikytos kukurūzų siloso žaliavos apdorojimui, tuo tarpu Lietuvoje tokios žaliavos panaudojimas, pasak „Biokonos" ekspertų, biodujų jėgainėse buvo ir yra nuostolingas.
Tad pirmiausia buvo atsižvelgta į Lietuvos žemės ūkio ir gamybos sektoriuose susidarančių žaliavų pobūdį ir pagal jas pradėti adaptuoti rinkoje veikiantys technologiniai sprendiniai, kartu juos tobulinant ir net kuriant visiškai naujas technologijas – tam labai pasitarnavo jau veikiančių įrenginių aptarnavimo specifikos bei eksploatacinių ypatumų analizė.
Lietuvių sukurta ir gaminama biodujų įranga pasirodė esanti paklausi ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje: šiuo metu „Biokona" savo produkciją parduoda Ispanijoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Įmonės klientai – kompanijos, investuojančios į atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą energijos gamybai. Tarp svarbių partnerių – tokie vardai kaip „Modus grupė", AUGA, „Continental" ar „Kurana".
Įdomu tai, kad pastarųjų metų pasaulinės rinkos sukrėtimai ir pokyčiai, iš pradžių sukėlę „Biokonos" verslui svarbiuose sektoriuose bei tiekimo grandinėse nemažai iššūkių, netrukus atvėrė ir naujų galimybių, kuriomis kompanija pasinaudojo ne tik plėsdama gamybą, bet ir optimizuodama naujai statomos gamyklos pajėgumus – techninio projekto rengimo metu buvo nuspręsta padidinti tiek gamybinius, tiek administracinius plotus.
Baigus naujosios gamyklos įrengimą, visa ši veikla persikels iš senųjų „Biokonos" patalpų į suplanuotą naująją gamybinę bazę ir biurus Kauno LEZ teritorijoje: kompleksą sudarys administracinės 600 kv. m ir gamybinės 900 kv. m patalpos.
Plėtros poreikį padiktavo tiek augančios gamybos apimtys, tiek strateginiai įmonės planai plėstis į užsienio rinkas ir būti savo technologijų lyderiais – o tam būtinos modernios gamybinės patalpos ir kokybiškos darbo sąlygos darbuotojams. Kauno LEZ teritorija pasirinkta dėl itin patogios savo lokacijos, parengtos infrastruktūros ir patrauklios verslo aplinkos bei ekonominių sąlygų ir lengvatų.
Šiuo metu įmonėje dirba 30 darbuotojų, pusė jų turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir didelę patirtį sektoriuje.
Į naujosios gamyklos ir biurų pastato statybą numatyta investuoti 1,6 mln. eurų. Gamykla statoma su rezervu plėtrai ateityje, o šiuo metu „Biokona" investuoja į technologijas bei distribucijos plėtrą kitose valstybėse.
„Kauno LEZ nuo pat įkūrimo tapo gamybinių įmonių namais – ne atsitiktinai būtent gamybininkai sudaro didžiąją dalį pas mus įsikūrusių kompanijų. Dar labiau džiugina tai, kad praktiškai visos jos yra inovatyvūs, aukštą pridėtinę vertę kuriantys ir R&D veiklą vykdantys verslai. Tai atitinka ir Kauno LEZ valdančios bendrovės užsibrėžtus tikslus – suburti šioje teritorijoje stiprią verslo bendruomenę, pritraukiant veržliausias Lietuvos įmones ir pažangius užsienio verslus", – sako Kauno LEZ valdančios bendrovės vadovas Vytautas Petružis.
Tad pirmiausia buvo atsižvelgta į Lietuvos žemės ūkio ir gamybos sektoriuose susidarančių žaliavų pobūdį ir pagal jas pradėti adaptuoti rinkoje veikiantys technologiniai sprendiniai, kartu juos tobulinant ir net kuriant visiškai naujas technologijas – tam labai pasitarnavo jau veikiančių įrenginių aptarnavimo specifikos bei eksploatacinių ypatumų analizė.
Lietuvių sukurta ir gaminama biodujų įranga pasirodė esanti paklausi ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje: šiuo metu „Biokona" savo produkciją parduoda Ispanijoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje. Įmonės klientai – kompanijos, investuojančios į atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą energijos gamybai. Tarp svarbių partnerių – tokie vardai kaip „Modus grupė", AUGA, „Continental" ar „Kurana".
Įdomu tai, kad pastarųjų metų pasaulinės rinkos sukrėtimai ir pokyčiai, iš pradžių sukėlę „Biokonos" verslui svarbiuose sektoriuose bei tiekimo grandinėse nemažai iššūkių, netrukus atvėrė ir naujų galimybių, kuriomis kompanija pasinaudojo ne tik plėsdama gamybą, bet ir optimizuodama naujai statomos gamyklos pajėgumus – techninio projekto rengimo metu buvo nuspręsta padidinti tiek gamybinius, tiek administracinius plotus.
Baigus naujosios gamyklos įrengimą, visa ši veikla persikels iš senųjų „Biokonos" patalpų į suplanuotą naująją gamybinę bazę ir biurus Kauno LEZ teritorijoje: kompleksą sudarys administracinės 600 kv. m ir gamybinės 900 kv. m patalpos.
Plėtros poreikį padiktavo tiek augančios gamybos apimtys, tiek strateginiai įmonės planai plėstis į užsienio rinkas ir būti savo technologijų lyderiais – o tam būtinos modernios gamybinės patalpos ir kokybiškos darbo sąlygos darbuotojams. Kauno LEZ teritorija pasirinkta dėl itin patogios savo lokacijos, parengtos infrastruktūros ir patrauklios verslo aplinkos bei ekonominių sąlygų ir lengvatų.
Šiuo metu įmonėje dirba 30 darbuotojų, pusė jų turi aukštąjį techninį išsilavinimą ir didelę patirtį sektoriuje.
Į naujosios gamyklos ir biurų pastato statybą numatyta investuoti 1,6 mln. eurų. Gamykla statoma su rezervu plėtrai ateityje, o šiuo metu „Biokona" investuoja į technologijas bei distribucijos plėtrą kitose valstybėse.
„Kauno LEZ nuo pat įkūrimo tapo gamybinių įmonių namais – ne atsitiktinai būtent gamybininkai sudaro didžiąją dalį pas mus įsikūrusių kompanijų. Dar labiau džiugina tai, kad praktiškai visos jos yra inovatyvūs, aukštą pridėtinę vertę kuriantys ir R&D veiklą vykdantys verslai. Tai atitinka ir Kauno LEZ valdančios bendrovės užsibrėžtus tikslus – suburti šioje teritorijoje stiprią verslo bendruomenę, pritraukiant veržliausias Lietuvos įmones ir pažangius užsienio verslus", – sako Kauno LEZ valdančios bendrovės vadovas Vytautas Petružis.
Žymės Pramonės pastatai
Pramoninė statyba
2023-09-18 16:04
Pasvalio rajone pradėjo veikti „Tube Green“ biometano gamykla, kuri per metus pagamins 100 tūkst. megavatvalandžių (MWh) biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba pilnai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio. Pagal gamybo...
2023-09-18 15:39
AB „Panevėžio energija“ atstovai pristatė planuojamą Panevėžio elektrinės rekonstrukcijos, pritaikant naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, projektą – rekonstruoti termofikacinę elektrinę ir dujinę kogeneraciją pakeisti biokuro kogeneracija.
2023-09-14 12:30
Vilniaus oro uostas šį rudens-žiemos sezoną žengia dar vieną žingsnį tvarumo link. Čia pradės veikti moderni orlaivių nuledinimo nuotekų perdirbimo gamykla – vienintelė tokia visose Baltijos šalyse.
2023-09-13 15:04
Trečiadienį, rugsėjo 13 d., Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) oficialiai atverta pirmoji Baltijos šalyse ir vos trečioji Europoje konstrukcijų tvariai statybai gamykla. „VMG Lignum Construction“ gamykloje Skandinavijos, Š. Amerikos, Australijos ir didžiosioms Europos rinkoms kasmet planuoj...
2023-08-18 08:42
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) įgyvendinamas projektas „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“ jau įpusėjo. Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne pradėta maisto ir virtuvės atliekų (MVA) apdorojimo pas...
2023-06-27 11:01
Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtojimo ir valdymo įmonė „Eika“ baigė sandorį su rapsų aliejaus, baltyminių pašarų priedų ir biodyzelino gamintoja „MESTILLA“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo „Linas Agro Group“ akcininkai. Įmonės sutarė dėl aliejinių augalų perdirbimo ir biodyzelino gamyklo...
2023-04-06 10:34
„Darnu Group“ pasirašė partnerystės sutartį su „Rimi Lietuva“ dėl pagrindinio prekybos tinklo logistikos centro vystymo Baltijos šalyse. Jis bus statomas pagal užsakomųjų projektų („build to suit“) modelį. Daugiau kaip 40 tūkst. kv. metrų ploto inovatyvus, ateities standartus atitinkantis pastatas i...
2023-02-27 10:06
Ilgiausią Baltijos šalyse kilimo ir tūpimo taką turinčio tarptautinio Šiaulių oro uosto laukia permainos. Vieniems iš oro uosto bendrasavininkų – kariškiams – nutarus susigrąžinti pastatus pietinėje oro uosto dalyje, visos civilinės aviacijos paslaugos bus perkeltos į šiaurinę aerodromo dalį, kur pl...
2023-02-23 12:00
Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kyla pasaulyje didžiausios dviračių gamintojos „Pon.Bike“ gamykla. Šiandien į 40 tūkst. kv. m ploto pastato pamatus buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė. Didžiulių „Pon.Bike“ investicijų sulauksianti gamykla pradės veikti 2024 m. vasarą. Iki tol dviračių g...
2023-02-21 11:38
Vasario viduryje pradėti Vilniaus oro uoste veiksiančios orlaivių nuledinimo skysčio perdirbimo gamyklos statybos darbai. Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, šių metų antroje pusėje pradėsianti veiklą gamykla leis vykdyti būtinas orlaivių paruošimo procedūras oro uoste pažangesniais būdais, kurie ka...
2023-02-09 07:34
Dažų ir pramoninių dangų gamintojo „Tikkurila“ produktai buvo pasirinkti REHAU gamyklos, pastatytos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir pelniusios „Lietuvos metų gaminio 2022“ aukso medalį, metalo konstrukcijoms padengti.
2023-01-10 04:36
Išmaniųjų skaitiklių gamintoja „Axioma Metering“ Kauno LEZ teritorijoje pradeda statyti antrąją gamyklą, kurioje sukurs daugiau nei 300 darbo vietų. Kompanija dar šiemet į gamyklos statybas investuos 15 mln. eurų, dar apie 5 mln. eurų bus skirta naujai robotizuotai ultragarsinių vandens skaitiklių g...
2022-11-18 10:09
Pasaulyje didžiausia dviračių gamintoja „Pon.Bike“, priklausanti Nyderlandų holdingui „Pon Holdings“, netrukus pradės 40 tūkst. kv. metrų ploto gamyklos statybas Lietuvoje, Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Bendrovė ką tik pasirašė sutartį su tvarios miestų plėtros ir statybų bendrove „Y...
2022-11-09 17:42
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėta statyti 15 mln. eurų vertės Singapūro medicininės įrangos „Esco Lifesciences“ gamykla. Joje bus gaminami optimalų mikroklimatą ląstelėms užtikrinantys laminarai bei inkubatoriai.
2022-10-18 14:40
„Agrokoncerno“ įmonių grupė Kuršėnuose planuoja įgyvendinti daugiau nei 300 milijonų eurų vertės projektą. Įmonė „Agrokoncernas GDP“ buvusioje Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje statys vieną moderniausių Europoje giluminio grūdų perdirbimo gamyklą. Planuojama, kad jos statybos truks apie penkeriu...
2022-10-14 08:23
Trumpiau nei per metus buvo įgyvendintas „Continental Automotive Lithuania“ gamyklos pirmasis plėtros etapas. Užsakovai jo įgyvendinimą įvardina kaip puikų, o Lietuvos BIM projektų konkurse jis pelnė geriausio gamybinių pastatų BIM projekto vardą.
2022-10-06 18:44
VIPA pasirašė pirmąją paskolos sutartį iš skatinamosios finansinės priemonės „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose įrengimas“ lėšų. Paskola suteikta UAB „Flex Start Two“ įmonei, kuri Klaipėdos laisvojoje ekonominėje z...
2022-09-30 07:36
Įgyvendinant „Teltonikos“ Technologijų centro statybos projektą, rangovai turėjo aiškias užduotis: aukšta kokybė ir preciziškas darbų kalendorius.
2022-09-29 07:00
„Teltonikos“ technologijų centras Molėtuose duris atvėrė dvigubai greičiau negu buvo planuota. 10,8 tūkst. kv. m pastatas, kuriame kuriasi telemedicinos ir tinklo įrangos projektavimo biuras, laboratorijos bei testavimo ir robotizuotos surinkimo linijos, iškilo per 10 mėnesių.
2022-09-27 06:52
Akmenės laisvoji ekonominė zona (LEZ) sėkmingai užbaigė infrastruktūros plėtros darbus. Už daugiau nei 3,5 mln. eurų pietinėje teritorijos dalyje išvystyta inžinerinė infrastruktūra, įdiegti nauji susisiekimo sprendimai.