Testų duomenys blaivumo patikros sistemoje dirbklaivus.lt kaupiami nuo 2017 metų. Per 7 metus, tikrinant darbuotojų blaivumą, sistemoje sukaupta per 45 mln. testų. Ši didžiulė duomenų bazė apima tokius kertinius ekonomikos sektorius kaip transportas, statyba, prekyba, gamyba, paslaugų sektorius ir žemės ūkis. Šiuo metu šioje sistemoje kasdien naudojant išmaniuosius alkotesterius testuojama apie 200 tūkst. darbuotojų.

Tūkstančiai neblaivių darbo vietoje

„Pastarųjų 2023-2024 metų nuasmeninti duomenys rodo, kad įsidiegus blaivumo patikrą įmonėse kasdien su didesniu ar mažesniu kvapeliu į darbą ateina ateina apie 0,8 proc. darbuotojų. Tai atrodytų nedidelis nuošimtis, tačiau jeigu jį projektuotume į bendrą Lietuvos dirbančiųjų skaičių, gautume kasdien 8-10 tūkstančių neblaivių asmenų darbo vietoje", – komentuoja pranešime cituojamas dirbkblaivus.lt įkūrėjas, UAB IPS direktorius Darius Didžgalvis. – „Iš tyrimo matome, kad neblaiviausios dienos yra savaitgaliai, pirmadieniai bei šventinės dienos, kai yra mažesnė darbuotojų kontrolė. Antradieniai – penktadieniai yra gerokai blaivesni."

Alkotesteris darbovietėje. 

Dirbkblaivus.lt nuotr.

 

Įdomu, kad vadinamųjų didžiųjų metų pabaigos švenčių statistika nekinta. Palyginus pastarųjų 3 metų duomenis, matosi kad šį gruodį – sausį švęsta ne ką mažiau aktyviai, negu kitais metais. „Raudoniausia" diena po Kalėdų vėl buvo gruodžio 26 d., kuomet į darbą atvyko 3 kartus daugiau neblaivių darbuotojų negu įprastai, o sausio 1 d. į darbą atvyko net 4 kartus daugiau neblaivių darbuotojų.

Pasak VDU Vytauto Kavolio tarpdisciplininių tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotojo dr. Daumanto Stumbrio, Lietuva, kartu su kitomis buvusiomis posovietinėms šalimis, išsiskiria specifine alkoholio vartojimo kultūra. Anksčiau atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai yra dažniau linkę vienu kartu suvartoti gana didelį alkoholio kiekį. Dažniausiai tai vyksta savaitgaliais ir švenčių dienomis. „Darbuotojų blaivumo patikros rezultatai būtent ir atspindi anksčiau atliktų mokslinių tyrimų rezultatus: didesni mirtingumo nuo alkoholio vartojimo ir smurto artimoje aplinkoje rodikliai užfiksuoti savaitgaliais ir po šventinių dienų", – teigia pranešime cituojamas D. Stumbrys.

Šių tyrimų duomenis savaip patvirtina ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) 2023 m. gegužę atlikto Lietuvos gyventojų tyrimo rezultatai. 24 proc. šiame tyrime apklaustųjų atsakė, kad alkoholio vartojimas jų darbovietėje yra problema, o dažniausiai ji sprendžiama neblaivų darbuotoją tą dieną nušalinant nuo darbo arba atleidžiant iš pareigų. Tik nedidelė dalis apklaustųjų mini problemų dėl alkoholio turinčių darbuotojų konsultavimą ar prevencines programas.

Didžiulė statybų sektoriaus pažanga

Išanalizavus dirbkblaivus.lt sistemos 2023-2024 m. duomenis pagal sektorius, blaiviausiu sektoriumi išlieka transportas ir logistika. Šis sektorius nuo seno pasižymi čia taikoma reguliaraus blaivumo tikrinimo išmaniais alkotesteriais praktika, taigi jo minimalus neblaivumo lygis (0,09 proc. neblaivių) ir dinamika iš esmės nekinta.

Antras blaiviausias sektorius, padaręs per didžiausią pažangą, yra statybų sektorius. Per 3 metus testavimo metus neblaivių darbuotojų šiame sektoriuje sumažėjo nuo 0,52 proc. iki 0,09 proc. „Šį pokytį, tikėtina, lėmė pirmiausiai griežtas netoleruotinas gen. rangovų požiūris į girtavimą darbe. Jau kuris laikas privaloma kasdieninė blaivumo patikra yra tapusi darbo standartu visuose didesniuose statybos objektuose. Kita priežastis – daugiau atvykusių iš kaimyninių šalių statybininkų, kurie turi didelę motyvaciją kokybiškai ir pareigingai dirbti", – sako D. Didžgalvis.

Pexels nuotr.

Sunkiausiai blaivėti sekasi žemės ūkio sektoriui – šis sektorius neužleidžia „lyderio" pozicijos su daugiau kaip 2 kartus daugiau atvykstančių neblaivių darbuotojų lyginant su transporto ar statybos sektoriais. Nedaug atsilieka ir komunalinių, šiukšlių tvarkymo bei paslaugų įmones apjungiantis sektorius (0,18 proc. neblaivių darbuotojų).

Kasdieninė patikra – triskart efektyvesnė

Dirbkblaivus.lt sistemos duomenų analizė taip pat rodo, kad reguliariai vykdomų blaivumo patikrų praktika yra triskart efektyvesnė blaivumo darbe užtikrinimo priemonė už „atsitiktiniu-reidiniu" metodu pagrįstą praktiką.

„Kartais vadovams atrodo, kad atsitiktinių reidų būdu tikrinant darbuotojus galima užtikrinti norimą blaivumo lygį darbe. Deja, mūsų statistika, kuri remiasi 12 mln. blaivumo testų, rodo, kad vykdant atsitiktinį testavimą net 3 kartus daugiau į darbą bando atvykti neblaivių darbuotojų, lyginant su tomis įmonėmis, kurios blaivumą tikrina kasdien", – teigia IPS vadovas. – „Akivaizdu, kad nepakanka įsigyti alkotesterį. Gulintis stalčiuje alkotesteris ir kartas nuo karto vykdomi testavimo reidai nėra pakankama atgrasymo priemonė darbuotojams vykti į darbą neblaiviems."

„Darbdavys, investuojantis į darbuotojų sveikatos stiprinimo priemones, kurios atitinka darbuotojų poreikius, laimi didesnį jų pasitikėjimą ir lojalumą, efektyvesnį darbo procesą, taip pat tai prisideda prie teigiamo darbovietės įvaizdžio formavimo", – teigia pranešime pacituota NTAKD direktorės pavaduotoja Gražina Belian.

Pasak IPS direktoriaus, jau minėto statybų sektoriaus patirtis rodo, kuriuo keliu turėtų eiti ir kitų sektorių įmonės. „Iš savo duomenų matome, kad įmonėje įvedus kasdieninę blaivumo patikrą jau po 2 mėn. neblaivių darbuotojų skaičius sumažėja 2 kartus, o po 3 metų reguliariai taikomos procedūros – net 4-5 kartus", – teigia D. Didžgalvis.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo fiksuotas 21 nelaimingas atsitikimas darbe, kai nukentėjo neblaivūs asmenys (2022 m. – 19). Nelaimingų atsitikimų darbe metu 2023 m. žuvo 5 neblaivūs asmenys (2022 m. – 5). Komentuodamas šiuos duomenis VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas teigia, kad darbo vietoje neblaivūs darbuotojai kelia didelę riziką ne tik savo, bet ir kolegų sveikatai bei saugumui, todėl darbdaviams rekomenduojama ne tik griežtai kontroliuoti blaivumą, bet ir skatinti atsakingą požiūrį į darbą, stiprinti darbuotojų sąmoningumą ir gerinti psichosocialinę darbo aplinką, kad neblaivumo problema būtų sprendžiama iš esmės.