Atsakymas paprastas – kreiptis į bankus ir persitarti dėl palankesnių finansavimo sąlygų. Deja, dešimtys tūkstančių būsto paskolų savininkų nesinaudoja šia galimybe pagerinti finansinę savo ir visos šeimos gerovę.

Praleista proga gerokai sutaupyti?

Statistika rodo, kad naujai suteiktų būsto paskolų su kintamąja palūkanų norma vidutinė marža per pastaruosius 4 metus sumažėjo 0,75 proc. punkto – nuo 2,4 proc. 2020 m. pradžioje iki 1,65 proc.
š. m. balandį. Tačiau, kaip skelbia Lietuvos bankas, daugiau kaip pusė būsto paskolas turinčių šalies gyventojų – apie 160 tūkst. – vis dar moka paskolas, kurių kredito įstaigos marža siekia gerokai daugiau, nuo 1,9 iki 6 procentų.

Žinoma, daliai gyventojų galimybė sumažinti palūkanų maržą procentu ar dešimtosiomis jo dalimis gal atrodo nereikšminga ir neverta gaišti laiko. Bet ar tikrai taip yra? Paklauskime savęs – ar išties nenorime už paskolą kasmet mokėti keliais šimtais, o gal net tūkstančiais eurų mažiau ir tuos pinigus panaudoti šeimos gerovei?

Palyginkime, kiek, pavyzdžiui, per 20 metų sumokėtumėte palūkanų, jei refinansuotumėte anuitetu su kintamomis palūkanomis (Lietuvoje populiariausias mokėjimo būdas) mokamą 100 tūkst. Eur paskolą su kito banko pasiūlyta paskola mažesne marža. Pasirinkime Lietuvos banko suskaičiuotą maržos mažėjimo vidurkį – 0,75 proc. punkto. Taigi, pasitelkę skaičiuoklę pamatysite, kad palūkanų maržą sumažinę nuo 2,4 iki 1,65 proc. per visą laikotarpį sumokėsite per 8,5 tūkst. mažiau palūkanų arba kasmet sutaupysite po daugiau kaip 425 Eur. O jei jūsų paskola ir mokama marža dar didesni, kiek tuomet sutaupytumėte?

Šie skaičiai akivaizdžiai įrodo, kad dešimtims tūkstančių gyventojų, mokančių būsto paskolas, tikslinga suskubti refinansuoti savo paskolas ir reikšmingai taupyti šeimos finansus.

Verslai galimybe naudojasi, o gyventojai – vargiai

Beje, verslas galimybe refinansuoti finansinius įsipareigojimus mūsų šalyje naudojasi gana dažnai – įmonėse dirba finansų specialistai, kurie nuolat skaičiuoja ir ieško palankesnių bei pigesnių finansavimo sąlygų. Gyventojai, deja, refinansavimu naudojasi gerokai rečiau. Ir taip gerokai pralošia.

Juk banko paskola – tai viena iš gyventojams teikiamų paslaugų. Ar daug mūsų 20-30 metų naudojamės to paties televizijos ar mobiliojo ryšio teikėjo teikiamomis paslaugomis? Paprastai šių paslaugų kainas palyginame kas kelerius metus ir renkamės mums palankesnes sąlygas siūlantį tiekėją. Tai kodėl būsto paskolos paslauga pasinaudojęs gyventojas vieno tiekėjo paslaugomis naudojasi 20-30 metų ir moka įmokas net nepagalvodami, kad turi galimybę mokėti kur kas mažiau?

Dalis, matyt, atsakys, kad refinansavimas brangiai kainuoja ir jį gauti sudėtinga. Išties, dalis tiesos čia esama – Lietuvos banko duomenimis, refinansuoti paskolą kainuoja vidutiniškai apie 1 tūkst. Eur. Tačiau, kaip rodo skaičiavimai, šią sumą po refinansavimo galima susigrąžinti per metus ar dvejus. Tam pakanka kreiptis į kitą finansų bendrovę ir išsiaiškinti, ar galima ir kiek sutaupyti. O dalis bankų, neabejoju, pasiūlys ir gerokai palankesnes refinansavimo sąlygas.

Galime matyti, kad pastaruoju metu situacija šiek tiek keičiasi. Ypač populiarėja refinansavimas, užtikrinantis ilgesnį paskolos grąžinimo terminą. Tai leidžia sumažinti mėnesio įmoką ir palengvinti įsipareigojimus šeimos biudžetui ar pagerinti įmonės pinigų srautus. Beje, paskola gali būti refinansuojama įvairiais tikslais, pavyzdžiui, kai kelis turimus kreditus norima sujungti į vieną, jei susiduriama su finansiniais iššūkiais ar kai rinkoje siūlomos mažesnės paskolos maržos.

Ir gyventojai, ir verslas turi žinoti, kad finansinių institucijų paslaugų rinka Lietuvoje yra ganėtinai konkurencinga. Tai jie gali išnaudoti savo tikslams siekdami, pavyzdžiui, refinansuoti paskolą su mažesne palūkanų marža. Juk bankai yra suinteresuoti kautis dėl kiekvieno kliento, todėl rinka pati ir be reguliatoriaus planuojamo įsikišimo siūlo palankius refinansavimo sprendimus ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims.