NT sandorių daugėja, butų pirkėjai suaktyvėjo

Registrų centro duomenimis, per pirmuosius dešimt 2026 metų mėnesių Lietuvoje įregistruota 118,5 tūkst. nekilnojamojo turto (NT) pirkimo–pardavimo sandoriais perleistų objektų – 7,4 proc. daugiau nei per tą patį 2025 metų laikotarpį, kai jų buvo 110,3 tūkst.

Vien spalį įregistruota beveik 13 tūkst. NT sandorių – 2,3 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu ir 2,8 proc. daugiau nei rugsėjį.

Ypač suaktyvėjo butų rinka. Per spalį įregistruota 3,5 tūkst. butų sandorių – 5,5 proc. daugiau nei rugsėjį. Nors, palyginti su praėjusių metų spaliu, šis rodiklis sumažėjo 1,2 proc., tai buvo didžiausias mėnesio rezultatas šiais metais.

Iš viso per dešimt mėnesių Lietuvoje įregistruota 31,5 tūkst. butų pardavimų – 2 proc. daugiau nei pernai. Vilniuje jų skaičius augo 3,2 proc. ir pasiekė 11,2 tūkst., Šiauliuose – 5,6 proc. (1,4 tūkst.). Kaune įregistruota 4,2 tūkst. butų sandorių – 1,5 proc. mažiau, Klaipėdoje – 2,6 tūkst. (tiek pat, kiek pernai), Panevėžyje – 0,9 tūkst. (3,4 proc. mažiau).

Augimas fiksuojamas ir kitose NT kategorijose. Individualių gyvenamųjų namų pardavimų per dešimt mėnesių įregistruota 11,7 tūkst. – 8,3 proc. daugiau nei pernai, žemės sklypų savininkų pasikeitimų – beveik 55 tūkst., arba 7,4 proc. daugiau.

Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis atkreipia dėmesį, kad pastaruosius dvejus metus spalis butų rinkoje buvo rezultatyviausias mėnuo. Tokia tendencija išliko ir šiemet. Jo teigimu, metinis visos NT sandorių rinkos augimas šiuo metu siekia 7–8 proc.

Daugiau duomenų apie NT sandorių dinamiką skelbia Registrų centras.

Vilniaus biurų rinkoje – mažiau laisvo ploto, bet ne daugiau paklausos

Visai kitokias tendencijas atskleidžia Vilniaus komercinio NT rinka. „EIKA Development“ duomenimis, trečiąjį 2026 metų ketvirtį laisvų biurų patalpų dalis mažėjo, tačiau naujų nuomos sandorių aktyvumas buvo vienas žemiausių per pastaruosius kelerius metus.

Centrinėje miesto dalyje esančių A klasės biurų vakansija per ketvirtį sumažėjo 1 proc. punktu ir siekė 10 proc. Toliau nuo centro esančių B klasės biurų laisvų patalpų dalis susitraukė nuo 7,5 iki 6,1 proc.

Vis dėlto mažesnė vakansija nebūtinai reiškia didesnę paklausą. „EIKA Development“ turto valdymo departamento direktoriaus Giedriaus Brūzgės teigimu, rodikliams įtakos turėjo nuomininkų persikraustymas, užimamų plotų optimizavimas ir penkių senesnių biurų pastatų konversija. Todėl viename verslo centre užpildytas plotas nebūtinai reiškė naują paklausą visos sostinės mastu.

Keičiasi ir pačių nuomininkų poreikiai. Įsitvirtinus hibridiniam darbui, įmonėms svarbiau ne bendras biuro plotas, o jo panaudojimo efektyvumas, patalpų kokybė, susisiekimas, automobilių stovėjimo galimybės ir paslaugų prieinamumas.

A klasės biurų nuomos kainos Vilniuje išlieka apie 16–20 eurų už kv. metrą, B klasės – 12–16 eurų. Vis daugiau verslo centrų patalpų pritaikoma ne tik tradicinėms biurų funkcijoms, bet ir klinikoms, švietimo įstaigoms, sporto klubams bei kitiems paslaugų teikėjams.

Tikimasi, kad 2027 metais vakansija gali toliau mažėti. Vilniuje reikšmingų naujų A klasės biurų projektų užbaigimo nenumatoma, todėl rinkai atsiras galimybė įsisavinti jau sukauptą laisvą plotą. Tai ypač aktualu įvertinus, kad pastaruosius šešerius metus A klasės biurų pasiūla vidutiniškai augo apie 14 proc. kasmet.

Komercinio NT investicijose – 200 mln. eurų sandoris

Kol biurų nuomos rinkoje vyrauja atsargumas, investicinio komercinio NT segmente aktyvumas išlieka didelis. Vienu ryškiausių šių metų sandorių tapo Lietuvos investicijų bendrovės „Prosperus Retail Property Fund“ susitarimas už 200 mln. eurų iš Pietų Afrikos Respublikos įmonės „NEPI Rockcastle“ įsigyti prekybos centrą „Ozas“.

Skaičiuojama, kad pirmąjį 2026 metų pusmetį Lietuvoje sudaryta 350–550 mln. eurų vertės investicinių komercinio NT sandorių. „Ozo“ įsigijimas rodo stiprėjantį vietos kapitalo vaidmenį – Lietuvos investuotojai vis aktyviau konkuruoja dėl didelės vertės komercinio turto.

Prie šios tendencijos prisideda ir verslo grupės, kurioms nekilnojamasis turtas tampa investicijų diversifikavimo priemone. Vienas tokių pavyzdžių – technologijų bendrovės „Tesonet“ sprendimas įsigyti „Grand Hotel Vilnius“.

G. Brūzgės vertinimu, šiuo metu komercinio NT rinkoje susikerta skirtingos tendencijos: nuomininkai atsargiau vertina poreikius ir optimizuoja užimamus plotus, tačiau investuotojų susidomėjimas stabilias pajamas generuojančiu turtu išlieka didelis. Lietuvos kapitalas vis dažniau tampa svarbiu žaidėju ir stambių komercinio NT objektų sandoriuose.