Būsto kainos netenkina, tačiau pigimo nesitikima

Dar šių metų vasarį „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net 94 proc. Lietuvos gyventojų būsto kainas laikė per didelėmis: 73 proc. jas vertino kaip gerokai per aukštas, o 21 proc. – kaip šiek tiek per aukštas. Tik 3 proc. respondentų manė, kad kainos atitinka realią situaciją.

Naujausi apklausos rezultatai atskleidžia kitą tendenciją – nepaisant kritiško dabartinių kainų vertinimo, gyventojai nesitiki jų mažėjimo. Priešingai, 79 proc. prognozuoja tolesnį brangimą.

„Luminor“ banko būsto finansavimo srities vadovės Lauros Žukovės teigimu, tokius lūkesčius galėjo suformuoti pastarųjų metų tendencijos, kai gyventojai nuosekliai stebėjo kylančias būsto kainas.

Vis dėlto lūkesčiai nebūtinai sutampa su realia rinkos raida. Būsto kainas veikia daugybė ekonominių ir finansinių veiksnių, todėl vien tikėjimas tolesniu brangimu neturėtų tapti priežastimi skubėti pirkti.

Rinka atrodo palankesnė pardavėjams

Vasario mėnesio apklausa taip pat parodė, kad 48 proc. gyventojų tuo metu palankiu laikė būsto pardavimo metą. Tik 3 proc. manė, kad sąlygos palankios pirkti, o 15 proc. palankų laikotarpį įžvelgė tiek pirkėjams, tiek pardavėjams.

Anot L. Žukovės, šie rezultatai rodo, kad gyventojai rinką vertina kaip palankesnę pardavėjams. Kita vertus, lūkestis, kad būstas ateityje dar brangs, gali paskatinti dalį pirkėjų neatidėlioti sprendimo net ir esant nepatraukliam kainų lygiui.

Būsto kainas lemia ne tik gyventojų lūkesčiai

Būsto rinkos kryptį lemia pasiūlos ir paklausos santykis, gyventojų pajamų pokyčiai, palūkanų normos ir galimybės gauti finansavimą.

Jeigu pajamos auga, paskolos tampa lengviau prieinamos, o naujo būsto pasiūla nespėja paskui paklausą, susidaro prielaidos kainoms kilti. Tačiau situacija skirtinguose Lietuvos miestuose, rajonuose ir būsto segmentuose gali gerokai skirtis.

Svarbus ir realus potencialių pirkėjų skaičius. Vasario mėnesio apklausos duomenimis, per artimiausius trejus metus būstą įsigyti planavo 33 proc. gyventojų, 56 proc. tokio pirkinio neketino, o 11 proc. dar nebuvo apsisprendę.

Kaip pažymi L. Žukovė, vien lūkestis, kad būstas brangs, dar nereiškia realios paklausos. Rinkos aktyvumą lemia ne tik noras pirkti, bet ir finansinės galimybės, santaupos bei pasitikėjimas pajamų stabilumu.

Baimė pavėluoti pirkti gali lemti skubotus sprendimus

Vyraujant įsitikinimui, kad būstas ateityje tik brangs, daliai gyventojų gali kilti noras jį įsigyti kuo greičiau. Tačiau toks skubėjimas, ypač perkant su paskola, didina riziką nepakankamai įvertinti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.

L. Žukovė pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą svarbu įvertinti ne tik būsto kainą ir paskolos įmoką, bet ir tai, ar finansinė našta išliktų pakeliama pasikeitus aplinkybėms.

Nuosavo būsto išlaikymas apima gerokai daugiau išlaidų nei vien paskolos įmokos, todėl sprendimą pirkti reikėtų grįsti savo poreikiais ir finansinėmis galimybėmis, o ne vien baime, kad ateityje būstas kainuos brangiau.