Savivaldybė, rašoma išplatintame pranešime, yra įsitikinusi, kad viešosios įstaigos „Centrinė projektų valdymo agentūra“ (toliau - CPVA) sprendimai baseino statybos procedūrų klausimais yra neteisėti. Siekdama apginti miesto interesus, Savivaldybė prieš porą savaičių pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisme – ir kitas Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinys. Klaipėdos apygardos teismui Savivaldybė yra pateikusi ieškinį uostamiesčio baseiną stačiusiai „Icor“ įmonių grupės valdomai AB „Axis Industries“ ir jau bankrutavusiai bendrovei „Deglas“ dėl projekto įgyvendinimo trūkumų ir jų ištaisymo.

„Visomis teisinėmis priemonėmis ginsime miestiečių interesus tiek nuo brokdarių, tiek nuo tarpusavyje nesusikalbančių valstybinių institucijų“, - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, cituojamas pranešime. Anot jo, galutinį tašką dėl to, kas kaltas dėl Klaipėdos baseino defektų – jį pastatęs rangovas ar netinkamu eksploatavimu kaltinami baseino valdytojai, – padės teismas. Jis spręs ir dėl būtinybės atlikti statybinę ekspertizę.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nesutinka su VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ pateiktomis išvadomis dėl 2018 m. įgyvendinto projekto „Klaipėdos daugiafunkcio sveikatingumo centro statyba“ - Klaipėdos baseino – pažeidimų bei sprendimais dėl grąžintinos sumos, todėl dar š. m. balandžio 1 d. pateikė ieškinį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 

„Viešumoje pasirodžiusios interpretacijos apie tariamai viešame pirkime kai kuriems subjektams dirbtinai sudarytas palankias sąlygas laimėti ar savivaldybės konkurso metu pakoreguotas sąlygas, pakeistus projektinius sprendinius yra sąmoningas visuomenės klaidinimas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti CPVA sprendimą dėl pažeidimo. Savivaldybė taip pat ginčija bei prašo panaikinti ir Valstybės kontrolės sprendimą, kurio pagrindu yra konstatuojamas menamai įvykdytas pažeidimas“, – rašoma savivaldybės pranešime.

Ginčijamas sprendimas. Savivaldybės įsitikinimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, o finansinė korekcija - neproporcinga tariamam pažeidimui. 

Minėtu sprendimu CPVA konstatavo du tarptautinio, riboto pirkimo pažeidimus, neva turėjusius įtaką galutiniam sprendimui dėl rangovo parinkimo. Nors Lietuvos apeliacinis teismas jau anksčiau yra konstatavęs, kad pažeidimas dėl kvalifikacinės atrankos kriterijų vertinimo nesukelia teisinių pasekmių, nes kvalifikacinė atranka pirkimo metu nebuvo vykdoma, taigi ir šie kriterijai faktiškai nebuvo taikyti. 

Savivaldybės teigimu, pritaikyta finansinė korekcija apskaičiuota vadovaujantis netaikytinu teisės aktu.

Klaipėdos Savivaldybė įsitikinusi - nė vienas iš minėtų dviejų pažeidimų neturėjo jokios įtakos Europos Sąjungos ar Lietuvos valstybės biudžetui, todėl pažeidimai neturėjo būti nustatyti, kaip ir neturėjo būti taikytos finansinės korekcijos (paprasčiau tariant, - reikalavimas grąžinti skirtas lėšas).

Nuo naujojo baseino atidarymo išaiškėjo projekto trūkumai, kurie iki šiol nėra pašalinti. Nesitaikstydama su šia situacija Savivaldybė Klaipėdos apygardos teismui yra pateikusi ieškinį rangovams dėl šių trūkumų pašalinimo.

Baseiną stačiusios bendrovės vadovas viešai yra sakęs, kad įmonė atsisakė taisyti defektus, kurie esą atsirado ne dėl jos, o dėl projektuotojų ir valdytojų kaltės. 2018 m. birželio pradžioje atidaryto baseino pastatą projektavo jungtinė Nyderlandų įmonė „Slangen+Koenis International“, turinti didelę patirtį įgyvendinant baseinų projektus, ir Lietuvos architektų biuras „Cloud architektai“. Baseino statybų techninę priežiūrą vykdė UAB „Kelvista“.

Įdomu, kad analogiška situacija buvo susiklosčiusi ir dėl „Švyturio“ arenos, kurios operatorius yra ir UAB „Klaipėdos baseinas“ valdytojas. Kaip ir dabar, statybos broką taip pat bandyta perkelti operatoriaus atsakomybei. Tikėtina, kad ir šįkart vienas ar keli teismų posėdžiai galutinių taškų Klaipėdos baseino istorijoje nesudėlios, bet Klaipėdos savivaldybė ketina ryžtingai ginti miesto interesus.