Vieną svarbiausių europinės reikšmės geležinkelio projektų – „Rail Baltica“ – įgyvendinanti LTG grupės įmonė „LTG Infra“ pristatė, kaip kelių būklės klausimai sprendžiami šiandien, o Susisiekimo ministerija apžvelgė, kaip kelių infrastruktūra bus prižiūrima ateityje.

Išsiplėtė strateginių projektų žemėlapis

Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinama itin daug strateginių projektų: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, poligonų infrastruktūros plėtra, gamyklų ir karinių gamybinių pajėgumų kūrimas, dvigubos paskirties – karinių ir civilinių – kelių įrengimas bei kiti valstybei svarbūs projektai.

Įvertinus vykdomų ir planuojamų infrastruktūros projektų mastą, statybinių medžiagų poreikį, analogiškų projektų Europoje patirtį bei Lietuvos kelių pralaidumą, preliminariai skaičiuojama, kad per metus valstybiniais ir regioniniais keliais gali pravažiuoti kelios dešimtys tūkstančių sunkiasvorių vilkikų.

Renginio organizatorių nuotr.

„Po karo Ukrainoje pradžios identifikavome svarbiausius projektus, būtinus Lietuvos infrastruktūros atsparumui ir atgrasymui. Dalis jų jau perėjo į aktyvią statybų fazę, todėl kelių būklės klausimas šiandien tampa itin aktualus. Valstybė inicijuoja saugumui svarbius projektus, infrastruktūros įmonės juos įgyvendina, o rangovai atlieka fizinius darbus. Tarpinstituciniu lygmeniu turime iš anksto sudaryti strateginių projektų žemėlapį, aiškiai identifikuoti privažiuojamuosius kelius ir užtikrinti jų intensyvesnę priežiūrą“, – sako Lietuvos kelių asociacijos pranešime cituojamas susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas.

Didėjantis privažiuojamųjų kelių priežiūros poreikis vis dažniau įvardijamas tiek savivaldybių, tiek statybos darbus vykdančių rangovų. Jau planuojant valstybinės reikšmės projektus identifikuojami būsimi transporto koridoriai ir didžiausios apkrovos atkarpos.

Viceministro teigimu, Susisiekimo ministerija įsiklauso į savivaldybių atstovų ir regionų gyventojų nuogąstavimus bei kartu su pavaldžiomis įmonėmis ieško sprendimų, kaip užtikrinti, kad regionų keliai būtų tinkamai prižiūrimi ir laiku sutvarkomi.

Pasak R. Žiobako, ilgalaikėje perspektyvoje strateginiai projektai regionams atneš apčiuopiamos ekonominės naudos, o įgyvendinus „Rail Baltica“ projektą reikšminga dalis krovinių galės būti perkelta ant bėgių – geležinkelio transportas taps konkurencingu sunkiasvorių pervežimų alternatyva.

Nepaliekami be priežiūros

„LTG Infra“ šiuo metu įgyvendina „Rail Baltica“ europinės vėžės statybą 114 km ruože tarp Kauno ir Panevėžio. Jonavos rajone jau baigiami sankasos įrengimo darbai, o artimiausiais metais statybos darbai spartės Kauno ir Panevėžio rajonuose.

„Europinio finansavimo modelis numato 85 proc. finansavimą europinei geležinkelio vėžei, tačiau šios lėšos nėra skirtos kelių priežiūrai ar jų atstatymui po statybos darbų. Vis dėlto kelių būklės klausimus sprendžiame kiek įmanoma aktyviai – bendradarbiaujame su rangovais, savivaldybėmis ir vietos bendruomenėmis, ieškome bendrų sprendimų. Be to, projekte numatyta nemažai kelių ir inžinerinių statinių, kuriuos reikės rekonstruoti arba pastatyti naujai“, – teigia „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas.

Be greitojo geležinkelio sankasos ir inžinerinių statinių statybos, Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšomis bendrovė „Kauno tiltai“ rekonstruos keturias valstybinių kelių atkarpas ruože Ramygala–Berčiūnai. Tuo metu rangovas „HISK“ atliks dviejų valstybinės reikšmės kelių kapitalinį remontą ruože Berčiūnai–Joniškėlis.

„Rail Baltica“ – strateginis LTG grupės ir Europos Sąjungos projektas bei didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje. Jį įgyvendinus bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto geležinkelis, sujungsiantis Lietuvą, Latviją ir Estiją su Vidurio bei Vakarų Europa ir sustiprinsiantis regiono integraciją, civilinį ir karinį mobilumą bei visos transporto sistemos atsparumą.