Nors procesas iš pirmo žvilgsnio yra techninis, jo rezultatai turės įtakos įvairioms sostinės teritorijų vystymo sritims – nuo gyvenamųjų rajonų plėtros iki infrastruktūros projektų ir žaliųjų zonų apsaugos.

Miesto planas kaip „programinės įrangos atnaujinimas“

Vilniaus miesto bendrasis planas yra pagrindinis sostinės teritorijų vystymo dokumentas, nustatantis ilgalaikes miesto plėtros taisykles. Jame apibrėžiama, kur gali būti vystoma gyvenamoji statyba, kur numatoma pramonė, kurios teritorijos saugomos kaip žaliosios erdvės ir kur planuojama transporto bei inžinerinė infrastruktūra.

Dabartinis Vilniaus miesto bendrasis planas patvirtintas 2021 m., o jo rengimas truko penkerius metus. Dabar inicijuojamas koregavimo procesas nėra naujos miesto vizijos kūrimas – siekiama atnaujinti dokumentą pagal pasikeitusias teisines ir faktines aplinkybes, supaprastinti procedūras ir užtikrinti aiškesnį reglamentavimą.

„Tai tarsi programinės įrangos atnaujinimas. Miesto vizija lieka ta pati, tačiau taisome technines klaidas, reaguojame į naujus valstybės įstatymus, teismų sprendimus, realius gyvenimo pokyčius“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Vienas iš pavyzdžių – „Rail Baltica“ geležinkelio projekto integravimas. Rengiant planą dar nebuvo galutinai aišku, kaip europinė vėžė kirs pietinę Vilniaus dalį ir kur tiksliai bus stotys bei koridoriai, todėl dabar šie sprendiniai įtraukiami į miesto dokumentus, patikslinant funkcines zonas ties stotimi ir oro uostu.

Kodėl korekcijų imamasi dabar

Sprendimas koreguoti bendrąjį planą priimtas atlikus jo įgyvendinimo stebėseną ir nustačius sritis, kuriose planiniai sprendiniai pradėjo neatitikti realios situacijos arba naujų valstybės teisės aktų.

„Miestas nuolat keičiasi, todėl ir jo pagrindinis planavimo dokumentas turi būti reguliariai peržiūrimas bei tikslinamas. Šiais pakeitimais siekiame pašalinti praktikoje išryškėjusius reglamentavimo neaiškumus, kurie dažnai apsunkindavo ir lėtindavo projektavimo procesus“, – teigia vyriausioji Vilniaus miesto architektė Laura Kairienė.

Po 2021 m. įsigaliojo naujos Teritorijų planavimo, Želdynų bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų redakcijos, kurios reikalauja atnaujinti planavimo dokumentus. Taip pat atsižvelgiama į teismų praktiką, įskaitant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. nutartį dėl mansardų ir antstatų aukštų skaičiavimo, kuri keičia iki tol taikytas interpretacijas.

Teisinės kolizijos ir 37 užduotys pokyčiams

Svarbi koregavimo priežastis – ir praktikoje pastebimos techninės kolizijos, kai skirtingų savivaldybės padalinių sprendimai dėl sklypų formavimo ar pertvarkymo neatitiko bendrojo plano nuostatų.

„Remiantis išsamia stebėsenos ataskaita, suformuluotos 37 labai aiškios ir konkrečios užduotys, kurias įgyvendinsime koregavimo metu. Šis procesas leis pašalinti perteklinį reglamentavimą ir teisines kolizijas, sukuriant aiškesnes taisykles miesto plėtrai“, – sako Vilniaus vystymo kompanija vadovė Laura Joffė.

Visuomenės įsitraukimas ir ribos pasiūlymams

Vilniaus bendrojo plano koregavimo procesas išlieka atviras – gyventojai ir verslo atstovai gali teikti pasiūlymus viso rengimo laikotarpiu iki viešojo svarstymo pabaigos, kuris preliminariai numatomas 2026 m. III ketvirtį.

Vis dėlto pabrėžiama, kad tai nėra miesto plėtros vizijos keitimo procesas. Todėl nebus vertinami pasiūlymai, prieštaraujantys esminiams planavimo principams, pavyzdžiui, siekiams plėtoti statybas želdynų ar miškų teritorijose arba didinti užstatymo intensyvumą be strateginio pagrindimo.

„Šis procesas skirtas tam, kad taisyklės taptų aiškesnės ir skaidresnės, o ne tam, kad jas sugriautume“, – teigia Laura Joffė.