Dronų treniruočių infrastruktūros plėtra yra svarbi Vilniaus gynybos politikos plano dalis, kuria siekiama nuosekliai didinti miesto ir jo gyventojų technologinį bei gynybinį atsparumą.

Dronai – ne technologija, o žmonių kompetencija

„Dronai šiandien naudojami labai plačiai – nuo miesto infrastruktūros priežiūros iki sporto ar gynybos. Šiuolaikiniai konfliktai ir krizės aiškiai parodė, kad svarbiausia tampa ne pati technologija, o žmonės, kurie moka ja naudotis. Todėl Vilniuje kryptingai investuojame į dronų treniruočių infrastruktūrą: kuo daugiau vilniečių gebės valdyti dronus, tuo didesnį technologinį atsparumą ir gynybinį potencialą turėsime kaip miestas ir kaip valstybė“, – sako Vilniaus savivaldybės pranešime cituojamas meras Valdas Benkunskas.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Dronų ekosistema – miesto gynybos strategijos dalis

Nuo 2024 m. Vilnius kryptingai stiprina sostinės atsparumą pagal gynybos politikos planą: išplėstas priedangų tinklas, atnaujintas gyventojų evakavimo planas, įkurtas kontrmobilumo priemonių parkas ir įgyvendintos kitos saugumo priemonės. Dronų infrastruktūra šiame plane užima vis svarbesnę vietą.

Kariuomenės požiūris: įgūdžiai, kurie tampa strateginiais

„Treniruočių erdvės atidarymą matome kaip ypač vertingą iniciatyvą. Tai vieta, kur saugioje ir profesionalioje aplinkoje žmonės gali įgyti dronų valdymo, situacijos vertinimo ir technologinio mąstymo įgūdžių, kurie ateityje gali būti naudingi ne tik civiliniame gyvenime, bet ir tarnyboje Lietuvos kariuomenėje. Tokios iniciatyvos prisideda prie platesnės dronų ekosistemos kūrimo ir stiprina bendrą valstybės atsparumą“, – sako Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas.

Pamokos iš Ukrainos karo

Jam pritaria ir Vilniaus regioninės karo komendantūros komendantas pulkininkas Ramūnas Baronas: „Naujausios karo Ukrainoje tendencijos rodo, kad bepiločiai orlaiviai karo lauke vaidina itin svarbų vaidmenį. Lietuvos kariuomenė jau prieš keletą metų pradėjo integruoti dronus į savo struktūras. Dronais naikinama karinė technika, personalas ir kita infrastruktūra, vykdomos žvalgybos užduotys. Lietuvoje būtina kurti ir plėsti aktyvią bepiločių orlaivių naudojimo ir mokymosi juos valdyti sistemą, kurioje galėtų dalyvauti kariai, šauliai ir aktyvūs piliečiai.“

Miestų vaidmuo nacionalinėje gynyboje

R. Baronas pabrėžia ir savivaldos svarbą: „Šiandien turime puikų pavyzdį, kaip Vilniaus miesto meras ir jo komanda kuria realias mokymo sąlygas, kad piliečiai turėtų kur treniruotis ir įgyti dronų valdymo įgūdžių. Šis sprendimas padės užauginti dronų operatorių bendruomenę, kuri prireikus galės būti greitai integruota į kariuomenę ar kitas struktūras.“

Dronų mokymas – tiesioginė investicija į saugumą

„Dronai tapo neatsiejama šiuolaikinės karybos dalimi, todėl investicijos į jų valdymo gebėjimus yra kritiškai svarbios. Vilniaus miesto sprendimas įkurti dronų mokymo centrą, kuriame kiekvienas pilietis gali ugdyti šiuos įgūdžius, yra strateginė iniciatyva, tiesiogiai stiprinanti valstybės saugumą“, – teigia Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vadas atsargos majoras Mindaugas Milius.

Antroji sostinės treniruočių erdvė

Vilniaus dronų centras – jau antroji savivaldybės įrengta treniruočių erdvė. Pirmoji atidaryta 2024 m. vasarą Šeškinės kalvose, kur įrengtos trys skirtingo sudėtingumo trasos. Ten nemokamai treniruojasi įvairaus pasirengimo pilotai, vyksta neformalūs užsiėmimai, aktyviai naudojasi ir Lietuvos šaulių sąjunga.

Treniruotės galės vykti ir patalpose

Uždarasis dronų centras įrengtas savivaldybei pavaldžios įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ patalpose Antakalnyje (Žolyno g. 15). Beveik 400 kv. m ploto erdvėje anksčiau veikė sporto salė, kuri buvo nenaudojama.

„Mums buvo patikėtas šio projekto įgyvendinimas, todėl tikslas buvo aiškus – sukurti miestui realiai veikiančią, saugią ir treniruotėms pritaikytą erdvę. Trasoje panaudoti ir VVT kasdienės veiklos elementai, įskaitant troleibusą, kad treniruotės būtų kuo realesnės“, – sako „Vilniaus viešasis transportas“ vadovas Ignas Degutis.

Techninės sąlygos ir komfortas

Patalpos nėra centralizuotai šildomos, tačiau pilotų zonoje įrengti penki šildytuvai. Centre taip pat įrengti tualetai ir prausyklos.

Erdvė pritaikyta tiek profesionalams, tiek pradedantiesiems: įrengta daugiau nei 30 skirtingų figūrų, dalis jų mobilios, todėl trasos gali būti nuolat keičiamos.

Kas gali lankytis ir kokie dronai leidžiami

Centras veikia nemokamai, tačiau reikia turėti savo droną. Leidžiami tik mažieji dronai (TinyWhoop, MicroWhoop, Whoop+ ir 2–2,5 colio) su propelerių apsaugomis.

Individualūs lankytojai prieš skrydžius turi susipažinti su taisyklėmis ir pasirašyti centre esančioje planšetėje. Grupiniai užsiėmimai registruojami per F3U aviamodelių draugijos puslapį.

Darbo laikas ir patekimas

Vilniaus dronų centras atviras kasdien nuo 12 iki 21 valandos. Įėjimas – iš Žolyno gatvės pusės, teritorija pažymėta informacine lentele.