Druskininkų fenomenas: vienas projektas – trečdalis rinkos

Ryškiausia tendencija fiksuojama Druskininkuose, kur vieno projekto pardavimai žiemą sudaro neproporcingai didelę visos kurortinės rinkos dalį. Vasario mėnesį šis rodiklis siekė 29 proc., o lapkritį išaugo net iki 39 proc. Tai iš esmės keičia įprastą rinkos struktūros suvokimą.

„Citus“ direktorius Šarūnas Tarutis akcentuoja mastelio kontrastą: nors Palanga teritorija beveik tris kartus didesnė už Druskininkus, vieno projekto rezultatai geba generuoti reikšmingą dalį visų sandorių. Tai signalizuoja apie investuotojų prioritetų pokytį – svarbia tampa ne lokacija prie jūros, o visus metus veikianti infrastruktūra, renginių pasiūla ir kurorto funkcionalumas.

Pajūris išlieka stabilus, bet nebe vienintelis pasirinkimas

Palangos ir Šventosios rinka išlieka aktyvi ir šaltuoju sezonu – rudens mėnesiais vidutiniškai parduodama apie 22 būstus, o žiemą šis skaičius išauga iki 53 per mėnesį. Vis dėlto Neringoje aktyvumas gerokai mažesnis: nuo rugsėjo iki vasario čia vidutiniškai parduodami vos 3 butai per mėnesį, o sausį nefiksuota nė vieno sandorio.

Šie skaičiai rodo, kad pajūris išlaiko stabilumą, tačiau nebėra vienintelis investuotojų pasirinkimas. Sezoninis patrauklumas pamažu уступia vietą universalesniems, visus metus gyvybingiems kurortams.

Investuotojų strategija keičiasi: svarbiausia – 12 mėnesių aktyvumas

Analitikai pastebi, kad pirkėjų elgseną vis labiau lemia kurorto universalumas. Druskininkai šiuo aspektu išsiskiria – žiemą čia aktyviai veikia pramogų, sveikatingumo ir renginių infrastruktūra, leidžianti išlaikyti aukštą užimtumą net sausį.

Kartu ryškėja ir nauja investavimo kryptis: didesnis dėmesys skiriamas aukštos kokybės konversijos projektams, kurie gali tapti kurorto traukos centrais. Tokie projektai ne tik generuoja srautus, bet ir kuria ilgalaikę vertę.

Pasiūlos disbalansas ir augimo potencialas

Šiuo metu pirminės rinkos pasiūla kurortuose pasiskirsčiusi netolygiai: Neringoje siūloma 132 būstai, Druskininkuose – 222, o Palangoje ir Šventojoje – net 1136. Tai reiškia, kad Druskininkų pasiūla yra beveik šešis kartus mažesnė nei pajūryje.

Toks disbalansas rodo aiškų kokybiško būsto trūkumą. Ribota pasiūla kartu su stabiliais turistų srautais leidžia prognozuoti nuosaikų kainų augimą arba dar spartesnį likvidžiausių objektų išpardavimą.

Kainų augimas ir pavasario prognozės

Per pastaruosius trejus metus būsto kainos kurortuose augo reikšmingai: Neringoje daugiau nei 28 proc., Palangoje apie 33 proc., o Druskininkuose viršijo 30 proc. Papildomai Registrų centro duomenys rodo, kad 2021–2025 metais kai kuriuose kurortuose būsto vertė net padvigubėjo.

Artėjant pavasariui tikimasi tradicinio pajūrio rinkos suaktyvėjimo. Pasak Š. Taručio, pirkėjai, žiemą analizavę rinką, šiltuoju sezonu linkę priimti sprendimus, siekdami vasarą pasitikti jau nuosavuose namuose.

Vis dėlto dabartinės tendencijos rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje investuotojų dėmesys vis labiau kryps į kurortus, gebančius užtikrinti stabilų aktyvumą visus metus. Druskininkų pavyzdys rodo, kad infrastruktūra ir funkcionalumas tampa svarbesni už geografinę lokaciją.