„Edensa“ kaltina Statybos inspekciją dėl galimų „Gelvonų terasų“ pirkėjų ir investuotojų nuostolių

Lapkritį, kaip rašoma „Edensos“ pranešime, Statybos inspekcija pateikė ieškinį Vilniaus m. apylinkės teismui, „prašydama panaikinti jos pačios išduotą statybos leidimą“. Inspekcijos argumentai yra susiję su leidimais inžinerinei infrastruktūrai ir atstumu nuo kaimyninio, valstybei priklausančio sklypo. Tačiau „Edensos“ vadovės Monikos Norkutės ir ieškinyje nurodytoms šalims atstovaujančių trijų advokatų kontorų („Sorainen“, „Njord“, „Marger“) vertinimu, visos pretenzijos atsiradusios dėl skirtingose institucijose „pasiklystančių“ dokumentų ir skirtingo terminų interpretavimo, o ne dėl realių nukrypimų nuo galiojančio statybos leidimo ar pažeidimų jį gaunant.
Bendrovė negali naudotis savo turtu – pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės
„Mūsų nuomone, ginčo esmė yra vienos tarnybos oficialiai pasirašytas „neprieštaravimas“, kurio kita tarnyba nelaiko „sutikimu“. Apmaudu, kad nors ieškinyje esame laikomi sąžiningu sklypo pirkėju, tačiau pasikliaudami oficialiais tarnybų dokumentais tampame institucijų nesusikalbėjimo įkaitais. Dar blogiau, kad tarnyboms tarpusavyje nesusitarus dėl dokumentų ir sąvokų, į butus negalės įsikelti 57 naujakuriai, kurie jau sumokėję avansus ir naujus metus planavo naujuose namuose. Galimai nukentės ir teisėti beveik 350 mažmeninių investuotojų interesai. Visi šie asmenys tiek pirko butus, tiek finansavo projekto statybą pasikliaudami pačios VTPSI išduoto statybos leidimo teisėtumu“, – komentuoja pranešime cituojama M. Norkutė.Šiuo metu bendrovės atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas disponuoti savo turtu, šį sprendimą „Edensa“ jau apskundė kaip neproporcingą įmonės indėliui į statybos leidimo išdavimo procesą. Vystytoja taip pat svarsto galimybę teikti priešieškinį dėl nuostolių, galimai susidarysiančių dėl atsakingų valstybės institucijų veiksmų netinkamai formuojant, apdorojant ar interpretuojant savo pačių oficialius dokumentus. Vis dėlto bendrovės prioritetas – taikus ir kuo skubesnis susidariusios situacijos sprendimas taip nesukuriant daugiau rūpesčių savo klientams, įsigijusiems butus.
„Šiuo teisminiu procesu įmonei yra daroma milžiniška žala – tiek turtinė, tiek neturtinė. Kol valstybinės institucijos aiškinsis teisme dėl savo pačių dokumentų interpretacijos, pirmos instancijos teismas net nesvarstydamas patenkino VTPSI prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir mums uždraudė disponuoti pastatytu pastatu, t.y. iki ginčo pabaigos „Edensa“ negali forminti notarinių sandorių su pirkėjais dėl butų pardavimo, pirkėjai negali sudarinėti sutarčių su bankais ir atsiskaitinėti su mūsų bendrove. „Edensa“ savo ruožtu dėl to negali atsiskaityti su kreditoriais pagal sudarytas sutartis ir bus priversta pažeisti savo įsipareigojimus. Nors ieškinyje VTPSI pripažįsta, kad „Edensos“ kaltės šiame procese nėra, „Edensa“ yra vienintelė iš visų bylos šalių, kurios atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kuriai gresia realūs ir itin dideli nuostoliai, kuriuos įmonė patirs nepriklausomai nuo bylos baigties. Įmonei pražūtingas yra pats bylinėjimosi procesas, jo galima trukmė ir pritaikytų apribojimų finansinės pasekmės“, – įmonės pranešime cituojama M. Norkutė.Įstrigo ir projekto kreditoriai
„Gelvonų terasos“ projektas buvo finansuotas sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ (UAB „Trečia diena“) investuotojų lėšomis. Iš viso 339 investuotojai projektui 2020–2021 metais sutelkė 3.800.000 EUR. Apie situaciją, atliekamus veiksmus ir galimus scenarijus jie jau informuoti.
„Röntgen“ vadovo Martyno Stankevičiaus teigimu, neradus greito sprendimo institucijose, tikėtinas paskolos grąžinimo vėlavimas. Tačiau lygiagrečiai bendrovė ieško būdų refinansuoti šią paskolą.
„Prieš pristatydama „Gelvonų terasų“ projektą investuotojams, „Röntgen“ atliko išsamią projekto savininko reputacijos patikrą bei pilną projekto dokumentacijos patikrinimą, kuris apėmė ir išduotų leidimų teisėtumo vertinimą. Atliekant pastarąjį patikrinimą, vertinome leidimą išdavusios Statybos inspekcijos teisę išduoti leidimus bei kvestionuojamo statybos leidimo galiojimą. Abu šie aspektai buvo įvertinti kaip nekeliantys rizikos, nes Statybos inspekcija yra išdavusi ne vieną statybos leidimą, leidimų išdavimą reglamentuojantys teisės aktai iš esmės nekito, projekto sprendiniai buvo suderinti su visomis derinančiomis institucijomis, o prie projektavimo prisidėjo gerai vertinama ir patyrusi architektūros studija. Net ir po ieškinio atsiradimo nematome jokių būdų, kaip tuo metu buvo galima nuspėti, kad valstybinė institucija pati apskųs savo pačios patvirtintą statybos leidimą. Neturėjome ir iki šiol neturime jokių abejonių dėl vystytojo patikimumo ir reputacijos. Nuoširdžiai tikimės, kad tai tėra nesusipratimas ir nesusikalbėjimas, kuris bus išspręstas siekiant apsaugoti daugiau kaip pusės tūkstančio žmonių interesus ir pasitikėjimą oficialiais valstybės institucijų dokumentais“, – cituojamas M. Stankevičius.
Pasak jo, šioje situacijoje saugesni išlieka būtent platformos investuotojai, kuriems įkeistas turtas. Kadangi remiantis šiuo metu turima informacija dėl pastato teisėtumo klausimų nekyla, anksčiau ar vėliau pardavus turtą paskola bus grąžinta kartu su palūkanomis bei delspinigiais.
„Deja, šioje situacijoje labiausiai pažeidžiami liko butų pirkėjai, kurie pasitikėjo valstybinės institucijos suteiktu statybos leidimu ir sumokėjo ženklius avansus. Tai – precedento neturinti, apmaudi ir nesąžininga situacija, kurios kuo greitesnis sprendimas šiandien yra itin svarbus šimtams interesantų bei kartu yra pasitikėjimo valstybės institucijomis klausimas“, – tvirtina M. Stankevičius.
Jei Vilniaus m. savivaldybės administracija būtų pateikusi pastabų, nederinusi projekto, Inspekcija nebūtų išdavusi SLD
Statybos inspekcija aiškina, kad pagal Statybos įstatymo nuostatas, statybą leidžiančius dokumentus (SLD) išduoda savivaldybių administracijos, o Statybos inspekcija SLD išdavimo procese nedalyvauja – išskyrus įstatymuose nustatytus išimtinius atvejus. Statybos inspekcija pažymi, kad Statybos įstatymas statytojui numato teisę teikti Statybos inspekcijai prašymą išduoti SLD, kai savivaldybės administracija jo neišduoda.
„Statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas" (SLD išdavimo metu nuo 2018-11-01 iki 2019-01-16 galiojusioje redakcijoje) (Reglamentas) nurodytos sąlygos, kurioms esant statytojas gali įgyvendinti minėtą teisę“, – portalui Statybunaujineos.lt atsiųstame komentare rašo Statybos inspekcijos atstovė viešiesiems ryšiams Rasa Kėkštienė.
Kaip aiškina Statybos inspekcija, reglamento 35 punkte numatyta, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 17 dalį Statybos inspekcija, gavusi statytojo prašymą, kuriame paaiškinami nesutikimo su atsisakymu išduoti SLD motyvai, patikrina, ar statinio projektui pritarė visi statinio projektą privalėję tikrinti subjektai. Laikoma, kad SLD atsisakoma išduoti ir tuo atveju, kai praėjus Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui per 3 darbo dienas SLD neišduodamas ir apie atsisakymo priežastis statytojui nepranešama.
Reglamento 36 punkte nurodyta, kad Statybos inspekcija atlieka Reglamento 17 punkte ir IV skyriaus antrajame skirsnyje nurodytas SLD išdavimo procedūras.
Pagal Reglamento 17 punktą, jei statinio projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai (įskaitant ir savivaldybės administraciją), SLD išduodami, SLD duomenis, per 3 darbo dienas praėjus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, registruojant Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba" (IS „Infostatyba").
„Taigi Statybos inspekcijos teritorinio padalinio specialistai, gavę prašymą išduoti SLD, kurio per nustatytą terminą neišdavė savivaldybės administracija, vadovaudamiesi Reglamento 35 punktu patikrina, ar statinio projektui pritarė visi statinio projektą privalėję tikrinti subjektai (pažymime, kad Statybos inspekcija nėra statinio projektą tikrinantis subjektas – tai išaiškinta Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje) ir atlieka Reglamento 17 punkte nurodytas procedūras. Nustatę, kad projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai, o savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas praėjus Statybos įstatymo 27 straipsnio 12 dalyje nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui per 3 darbo dienas SLD neišdavė ir apie atsisakymo priežastis statytojui nepranešė, Statybos inspekcijos teritorinio padalinio specialistai SLD registruoja IS „Infostatyba“, – aiškina R. Kėkštienė. – Gelvonų g. 1B, Vilnius, aplinkybės būtent taip ir susiklostė – Statybos inspekcija atliko tik techninį veiksmą, t. y. registravo SLD, nes projektas buvo patikrintas ir suderintas su visais projektą privalėjusiais derinti subjektais (taip pat ir su Vilniaus m. savivaldybės administracijos padaliniais), tik nustatytais terminais nebuvo išduotas ir baigtas registruoti informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
Jei projektą tikrinantis subjektas – Vilniaus m. savivaldybės administracija – būtų pateikęs pastabų ir nepritaręs ar nederinęs projekto, Statybos inspekcija nebūtų galėjusi SLD išduoti ir nebūtų jo išdavusi. Juolab kad Vilniaus m. savivaldybės administracija turėjo galimybę ir pareigą pateikti pastabas dėl projekto ir statytojo prašymą atmesti ir (ar) jo netenkinti, aiškina Statybos inspekcija.
Kadangi pastabų dėl projekto Vilniaus m. savivaldybės administracija nepateikė, Statybos inspekcija, vadovaudamasi teisės aktais, išdavė SLD (teisės aktai išimčių nenumato).
Statybos inspekcija tyrimą atliko gavusi STT prašymą
Statybos inspekcija tyrimą dėl SLD teisėtumo ir pagrįstumo atliko gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą ir nustatė, kad „SLD išduotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; nustatyti pažeidimai dėl statytojo teisės įgyvendinimo, norminių atstumų neišlaikymo, privalomų dokumentų nepateikimo, sutikimo prisijungti prie susisiekimo komunikacijų nepateikimo ir dėl SLD išdavimo terminų nesilaikymo“.
2021 m. lapkritį Statybos inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl SLD panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo. Ieškinyje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę Statybos inspekcija grindė tuo, kad nagrinėjamu atveju, jeigu būtų patenkintas Statybos inspekcijos ieškinys ir būtų panaikintas SLD, tolimesnis disponavimas šiuo nekilnojamojo turto objektu (statomu daugiabučiu gyvenamuoju namu) nebūtų galimas, taip pat kaltų asmenų lėšomis turėtų būti pašalinti statybos, pagal neteisėtai išduotą leidimą, padariniai, o statytojas įpareigotas išregistruoti nekilnojamąjį turtą. Jeigu bylos nagrinėjimo metu statytojas perleistų ginčo daugiabutį gyvenamąjį namą, tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkintų, Statybos inspekcijai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal minėtą Statybos inspekcijos ieškinį.