Lietuva, iniciavusi „Ateities mokykla Ukrainai“ projektą, tapo viena aktyviausių tarptautinių partnerių Ukrainos atstatymo procese, strategiškai daug dėmesio skirianti švietimo infrastruktūros atkūrimui.

Italijos architektūros studija „Scandurra Studio“, pasirinkta architektūros partnere šiai iniciatyvai, glaudžiai bendradarbiavo su Lietuvos institucijomis ir Ukrainos specialistais. Jungtinė komanda siekė sukurti pritaikomą, ateities poreikius atitinkantį mokyklos prototipą. Jis apima tiek neatidėliotinus saugumo aspektus, tiek ilgalaikius šiuolaikinio švietimo poreikius.

Studijos įkūrėjas Alessandro Scandurra ir verslo plėtros vadovas Poé Matteo George dalyvavo forume, kur pristatė mokyklos dizaino strategiją ir jo koncepcinius principus. Jų pristatyme pabrėžta, kad architektūra kuria ne tik fizines erdves, bet ir simbolinius tęstinumo, rūpesčio bei priklausymo ateičiai ženklus.

„Mokykla – tai daugiau nei pastatas. Tai vieta, kurioje ugdoma bendruomenės ateitis. Mūsų tikslas buvo sukurti sistemą, kuri galėtų prisitaikyti prie įvairių kontekstų, išlikdama atvira, įtrauki ir atspari“, – sakė pranešime cituojamas Alessandro Scandurra.

„Ateities mokykla Ukrainai“ buvo pristatyta sesijoje, kurią vedė Darius Skusevičius, Lietuvos ambasadorius ypatingiems pavedimams, aktyviai prisidėjęs prie Lietuvos indėlio į Ukrainos atstatymą.

Mokyklų atkūrimas Ukrainos atsigavimui

Užsienio reikalų ministerijos ambasadorius ypatingiems pavedimams, koordinuojantis Lietuvos paramą Ukrainai atsigavimo ir atstatymo srityje, Darius Skusevičius pabrėžė, kodėl Lietuva pasirinko šią konkrečią paramos kryptį: „Kokybiškos švietimo infrastruktūros stygius Ukrainoje buvo juntamas dar iki plataus masto karo, o jam prasidėjus pasiekė beprecedentį lygį. Todėl Lietuva sąmoningai pasirinko šią nišą ir nuosekliai prisideda prie mokyklų atkūrimo ir modernizavimo.“

Lietuva ir toliau išlieka viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų, telkianti tarptautinius ir vietinius partnerius konstruktyviems sprendimams. Bendradarbiavimas su pasaulyje pripažinta Italijos architektų studija bei Ukrainos specialistais, puikiai išmanančiais vietos kontekstą, leido sukurti tokį ateities mokyklos modelį, kuris atitinka ne tik aukščiausius saugumo, bet ir šiuolaikiško švietimo standartus.

Darius Skusevičius.

Lvivo urbanistikos forumo 2025 

organizatorių nuotr.

„Projektas buvo įkvėptas Naujojo Europos Bauhauzo idėjų. Svarbu buvo ne vien spręsti slėptuvių poreikį, apie kurį vis daugiau kalbame ir Lietuvoje, bet ir užtikrinti natūralią šviesą, tvarumą, ekologišką dizainą bei bendruomeniškumo skatinimą. Visuose etapuose glaudžiai bendradarbiavome su Ukrainos institucijomis bei architektų bendruomenėmis tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje“, – pažymėjo pranešime cituojamas ambasadorius D. Skusevičius.

Ateities mokyklos gali tapti daugiafunkcinėmis erdvėmis bendruomenėms

„Mūsų siūloma mokykla yra modulinė, lengvai pritaikoma ir daugiafunkcinė. Ji apjungia prieglobstį, mokymąsi ir bendruomenės erdvę viename sprendime“, – aiškino Poé Matteo George, pabrėždamas, kad projektas atliepia specifinius iššūkius pavojinguose ar fronto regionuose.

Prototipas akcentuoja tvarumą, natūralią šviesą ir lankstumą, tuo pačiu neaukodamas saugumo ar greito įgyvendinimo galimybės. Jis sukurtas kaip auganti sistema, galinti keistis kartu su bendruomenės poreikiais – tiek ekstremaliose situacijose, tiek ilgalaikio atsigavimo kontekste.

Dalyvaudama Lvivo urbanistiniame forume, „Scandurra Studio“ prisidėjo prie platesnės diskusijos apie architektūros vaidmenį pokario atstatyme – ne tik fizinėje rekonstrukcijoje, bet ir tapatybės, atminties bei vilties atkūrime.

„Tai ne tik reakcija į krizę – tai tęstinumo projektavimas. Architektūra yra gydymo priemonė – ji padeda vizualizuoti ateitį, į kurią bendruomenės gali augti“, – teigė Alessandro Scandurra.

Jau trečius metus vykstantis Lvivo urbanistinis forumas 2025 m. sutraukė daugiau kaip 1500 profesionalų ir partnerių. Atsižvelgiant į vykstantį karą ir globalius iššūkius, šių metų tema buvo „Tęstinumo kūrimas“, kurioje gvildentos miesto planavimo, sąmoningo augimo ir šiuolaikinių iššūkių temos.