2026 m. spalio 31 d. šeštadienis, 4:10:46
Reklama  |  facebook

Energetikos ekspertas: elektros sistema be smegenų – tarsi primityvus organizmas, nesiorientuojantis aplinkoje

2023-08-10 14:42
Skaitmenizacija palietė visas verslo sritis – prie daiktų interneto prijungta milijonai įrenginių, kurie generuoja didžiulius kiekius įvairių duomenų, tačiau daugelis sistemų vis dar veikia be „smegenų“, tai yra – ją apdorojančios programinės įrangos, nes trūksta ne tik duomenų analitikos specialistų, bet ir jiems padėti galinčių skaitmeninių sprendimų.
nuotrauka
AdobeStock / „Schneider Electric“ iliustr.


Minimos įmonės
Schneider Electric Lietuva, UAB
Energetikos ekspertai pastebi, jog Baltijos šalių įmonėse paprastai jau yra naudojamos skaitmeninės monitoringo sistemos, renkančios įvairius duomenis apie elektros suvartojimą. Tačiau tikroji elektros tinklo skaitmenizacija prasideda tik dabar, rinkoje pasirodžius elektros paskirstymo inovacijoms, kurios padeda verslui analizuoti sukauptus duomenis, nustatyti žmogaus akiai nematomas problemas ir pasiūlyti galimus jų sprendimų būdus.

Šios naujovės padeda apsisaugoti nuo rizikų ir išmaniau valdyti energiją, kuri varo visos planetos verslus, padeda užtikrinti tokias gyvybiškai svarbias paslaugas kaip medicinos pagalba ar maisto gamyba.

„Šiuolaikines energijos sistemas galima palyginti su žmogaus kūnu. Elektros galia – tai jėga, kuri priverčia dirbti raumenis: įvairius įrenginius ir mašinas, apšvietimą ir klimato kontrolę. Žmogaus nervų sistema perduoda informaciją apie kūno sistemų būklę ir aplinką smegenims, kurios analizuoja informaciją ir valdo viso kūno veiksmus. Šiuolaikinių elektros sistemų smegenys – tai skaitmeniniai energijos monitoringo sprendimai, kurie padeda verslui matyti ir valdyti visą elektros ūkį ir išvengti didelių nuostolių, kuriuos sukelia žmogaus akiai paprastai nematomi gedimai ir sutrikimai“, – pažymi tarptautinės energijos valdymo bendrovės „Schneider Electric“ produktų grupės vadovas Tomas Bakanas. 

„Schneider Electric“

„Schneider Electric“ nuotr. 

Kai kurioms organizacijoms, pavyzdžiui, ligoninėms, stambioms pramonės įmonėms ar duomenų centrams, nenutrūkstamas elektros energijos tiekimas yra kritiškai svarbus. Bet koks sutrikimas gali sutrukdyti ar net visai sustabdyti veiklą. Todėl, daugelyje jų, elektros ūkį stebi skaitmeninės monitoringo sistemos, kurios renka duomenis apie energijos suvartojimą bei stebi jos kokybę realiu laiku.

Elektros tinklo skaitmenizacija Lietuvoje prasideda tik dabar

„Šiandien įmonės nori pereiti į aukštesnį lygį, nes supranta, jog elektros sistema be „smegenų“ – tarsi primityvus organizmas, negalintis greitai reaguoti į pokyčius, o tuo labiau planuoti ateities“, – pažymi T. Bakanas.

Elektros paskirstymo skaitmeninės inovacijos pasaulio rinkoje pasirodė visai neseniai. Viena jų – „Schneider Electric“ sukurtas energijos analizės įrankis „EcoStruxure Power Advisor“, kuris iš energijos ir galios monitoringo sistemų sukauptų duomenų padeda tiksliai nustatyti energijos tinklo problemas: nematuojamas apkrovas, energijos balanso pažeidimus, dideliu dažnai pasikartojančių aliarmų kiekius, o taip pat ir aptikti elektros tinklo kokybės problemas. Lietuvoje šiuo skaitmeniniu duomenų analizės spendimu jau naudojasi keletas medienos apdirbimo pramonės įmonių.

„Tokios sistemos – ypač naudingos stambioms įmonėms, turinčioms daug ir galingų įrenginių. Daugelis elektros problemų yra plika akimi nematomos, pavyzdžiui, harmonikos, galios faktorius ar įtampos dingimai, juos sunku aptikti naudojant įprastas energijos stebėjimo sistemas. Šiuos daug kam negirdėtus sutrikimus galima palyginti su širdies ritmo sutrikimais, kuriuos laiku nustatyti gali tik profesionalas, turintis reikiamus instrumentus. Būtent tam yra skirtas skaitmeninės elektros tinklo analizės įrankis, kuris nustato problemas elektros tinkle ir pateikia konkrečias rekomendacijas, ką daryti, kaip jas išspręsti. Tokias elektros tinklo duomenų analizes stambiose įmonėse rekomenduojama atlikti du arba keturis kartus per metus“, – pažymi T. Bakanas.

Pasak specialisto, pastaruoju metu visame pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje, didėja taip vadinama elektros tinklo tarša, kuri atsiranda prie tinklo prijungiant vis daugiau elektrinių iš atsinaujinančių šaltinių ir net todėl, kad apšvietimui naudojamos LED lemputės. Elektros tinklo kokybės problemos gali sukelti įvairių rizikų ir pridaryti nemažai nuostolių. Pasak, T. Bakano, visos įmonės susiduria su elektros tinklo problemomis, tačiau apie jas sužino tik tada, kai kažkas nutinka: ima kaisti arba sudega įranga, atsiranda tinklo perkrovos ir neplanuoti elektros atsijungimai, išauga kaštai dėl padidėjusios reaktyvinės energijos apkrovos.

„Power Advisor“ sprendimas elektros tinklo monitoringo duomenis paverčia naudinga informacija

„Schneider Electric“ sukurtas „Power Advisor“ sprendimas verslo ir organizacijų elektros tinklo monitoringo duomenis paverčia naudinga informacija. Šią paslaugą apima ne tik duomenų analizė, bet ir specialistų pateikiamos rekomendacijos, kaip spręsti nustatytas elektros tinklo problemas.

„Šiuolaikiniame pasaulyje, kai daugėja skaitmeninių duomenų, jų analizės poreikis auga visose srityse. Ne išimtis ir elektros ūkis. Duomenų analizė padeda pagerinti elektros tinklo kokybę. Šiandien specialistų, kurie geba įdiegti įvairias sistemas rinkoje netrūksta. Bėda ta, kad įvairiose pramonės šakose atsiranda vis daugiau skaitmeninių įrenginių, didžiulį jų surenkamų duomenų ir įvairių pranešimų kiekį apdoroti žmogui tampa per sudėtinga. Tam ir reikalingos inovatyvios sistemos, arba kitaip tariant elektros tinklo smegenys, kurios galėtų padėti atlikti šį darbą: analizuoti duomenis ir rasti ne tik pažeidimus, bet ir problemų sprendimus“, – pažymi T. Bakanas.

Baltijos šalyse elektros inžinierių ir specialistų kvalifikacija, pasak T. Bakano, yra aukšta, tačiau dažniau įmonių savininkai investuoja į inovacijas, naują įrangą, gamybos plėtrą ir kur kas rečiau į energijos paskirstymo sprendimus.

„Modernioms įmonėms elektros paskirstymas yra toks pat svarbus kaip ir technologiniai procesai, kurie šiandien jau daug kur yra skaitmenizuoti. Įmonės stebi, kiek pagamino, kokiomis sąnaudomis ir panašiai. Elektros tinklo skaitmenizacija Lietuvoje prasideda tik dabar, nes įmonių vadovai ir savininkai supranta, kad nutrūkus elektros tiekimui, gali sustoti visa įmonės veikla. Visi nauji projektai ar renovacijos projektai jau rengiami numatant skaitmenizuotą elektros paskirstymą – tai tampa privaloma projektų dalimi. Išmanaus energijos valdymo sprendimai pamažu skinasi kelią, tikėtina, kad jiems įsitvirtinti prireiks mažiau laiko nei pirmajai komercinei elektros lemputei“, – įsitikinęs T. Bakanas. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-29 14:23
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
nuotrauka
2026-10-29 14:15
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
nuotrauka
2026-10-29 07:01
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 09:52
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
nuotrauka
2026-10-27 07:58
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 07:47
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
nuotrauka
2026-10-27 07:40
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
nuotrauka
2026-10-26 09:13
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
nuotrauka
2026-10-26 07:38
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
nuotrauka
2026-10-22 05:55
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
nuotrauka
2026-10-21 08:13
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
nuotrauka
2026-10-20 06:16
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra