Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse suplanuota, kad šiluma, išsiskirianti aušinant technologinius įrenginius, bus panaudota termofikaciniam vandeniui, kuris įprastai per tam skirtus technologinius aušinimo įrenginius patenka į atmosferą, šildyti. Dūmų atliekinei šilumai panaudoti, be jau įprastų kondensacinių ekonomaizerių, kurių katilai naudoja atliekas, statomi Lietuvoje analogų neturintys degimo, oro drėkinimo-dūmų aušinimo įrenginiai. Vilniaus jėgainės biokuro katilų kondensacinių ekonomaizerių kondensato šilumai panaudoti statomi šilumos siurbliai, atgaunantys papildomą šilumą ir ją atiduodantys termofikaciniam vandeniui.

Baigiamose statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse veiks įranga, pagaminta ne tik Lietuvos gamintojų, bet ir pažangiausiose pasaulio gamyklose Vokietijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje. Įdomu, jog vien Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje sumontuota daugiau negu 7 tūkst. metalo konstrukcijų, tai yra daugiau negu sveria Eifelio bokštas. 

Energetikos įmonėse visada išlieka dalies energijos praradimo rizika. Ši rizika tiesiogiai susijusi ir su klimato kaitos problemomis, ir su prarandamomis lėšomis, ir su veiklos efektyvumu.

Europos pramoninės izoliacijos fondo (European Industrial Insulation Foundation, EIIF) ekspertų duomenimis, ES gamyklose dėl netinkamo įrenginių izoliavimo prarandami milžiniški kiekiai energijos, teršiamas oras.

Izoliavus pramonės įrenginius, vamzdynus ir paviršius, kasmet būtų galima sumažinti tiek anglies dvideginio, kiek per metus CO₂ išmeta 18 mln. vidutinės klasės automobilių, nuvažiuojančių 12,5 tūkst. km, o energijos suvartojimas sumažėtų tiek, kiek per metus suvartoja visa Nyderlandų pramonė.

Siekiant kuo mažesnių sąnaudų, kuo didesnio taupymo ir procesų efektyvumo, jėgainėms ir šilumos gamybos įmonėms reikalingi specialūs sprendimai.

Todėl abiejose Vilniaus ir Kauno KJ įrengiamos šiuolaikiškos modernios inžinerinės sistemos ir didelis dėmesys skirtas techninio izoliavimo problemoms spręsti. 

Izoliuoti įrenginiai – saugus darbas ir šiluma be nuostolių

Kauno kogeneracinėje jėgainėje buvo sumontuotas Vokietijos bendrovės „Standardkessel Baumgarte“ pagamintas katilas. Jį sudaro 34 km vamzdžių, kurie sujungti 4,9 tūkst. suvirinimo siūlių. Jėgainės katilo slėginė dalis sveria apie 1250 tonų.

Įmonė KAEFER Kauno kogeneracinėje jėgainėje vykdė šio atliekų deginimo katilo ir susijusių įrenginių – ekonomaizerio, ortakių, ventiliatorių, vamzdynų ir kt. – izoliavimo darbus. Įmonė turėjo izoliuoti apie 11 tūkst. kv. m plotą.

Vykdydama projektą viename iš Lietuvai itin svarbių energetikos objektų, KAEFER UAB techniniam izoliavimui pasirinko „Paroc“ medžiagas.

„Pagal technines charakteristikas numatyta, kad atliekų deginimo katilo vidaus kūryklos apačia gali įkaisti iki 1 tūkst. laipsnių, kylant aukščiau – iki 1,5 tūkst. laipsnių, o katilo išorinių paviršių ir susijusių įrenginių, kuriuos reikia izoliuoti, temperatūra gali siekti iki 450 laipsnių karščio. Mūsų įmonės užduotis buvo labai svarbi – reikėjo saugiai, kokybiškai ir laiku sumontuoti šilumos izoliaciją taip, kad eksploatuojant ateityje jėgainę, joje dirbančiam personalui būtų saugu, kad būtų išvengta technologinių sutrikimų ir šiluminių nuostolių, o pati jėgainė dirbtų efektyviai“, – pasakojo Juozas Urbonas, KAEFER UAB gamybos direktorius.

KJ gamins apie 40 proc. Kaunui ir Vilniui reikalingos šilumos

Vilniuje statomos jėgainės atliekas naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 19 MW; šiluminė – apie 60 MW; biokurą naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 73 MW; šiluminė – apie 169 MW. Vilniaus KJ bus galima naudinga energija paversti iki 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų – tiek jų per metus susidaro vilniečių namuose. Numatyta, kad nauja Vilniaus KJ gamins apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos.

Kaune planuojama įrengti atliekas naudojančią didelio efektyvumo KJ, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai kasmet leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Jėgainėje bus galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Kogeneracinėse jėgainėse – griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu privaloma ES 

Po gaisro Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, ir nustačius, kad uostamiestyje AB „Grigeo Klaipėda“ gamybiniame objekte susidarančios nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias beveik nevalytos, aktualūs tampa sprendimai, kurie iki minimumo mažintų tokias grėsmes.

Kauno kogeneracinė jėgainė. Kauno KJ nuotr. 

Tiek Vilniaus, tiek Kauno KJ, siekiant išvengti nemalonių kvapų, aplinkos oro taršos dulkėmis, numatyta, kad atliekų ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis. Tai garantuoja, kad kvapai ir dulkės neišeis iš jėgainių patalpų į išorę. Kitų birių medžiagų krova ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas.

Statomose jėgainėse nuo teritorijos surenkamas lietaus vanduo yra valomas vietiniuose lietaus valymo įrenginiuose. Dūmų valymo reagentų iškrovimo zonose įrengiami nuotekų surinkimo rezervuarai, kurių talpa pakankama surinkti didžiausio reagentų prikrauto sunkvežimio tūrį. Papildomai yra numatyti avarinio užteršto lietaus nuotekų surinkimo rezervuarai, kuriuose avarijos atveju bus sukaupiamas galimai užterštas lietaus vanduo.

Tiek Vilniaus, tiek Kauno jėgainėse yra taikomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu šiuo metu yra numatyti galiojančiuose šalies bei Europos Sąjungos teisės aktuose. Šios jėgainės bus vienos moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – tiek pagal aplinkosauginius parametrus, tiek ir energetinį efektyvumą. 

ĮDOMŪS FAKTAI APIE Kauno ir Vilniaus kogeneracines jėgaines

● Vilniaus KJ sumontuota daugiau nei 7 tūkst. tonų metalinių konstrukcijų, t. y. daugiau negu jų yra Eifelio bokšte.

● Jėgainėje supilta daugiau nei 400 tūkst. kub. metrų betono.
● Išgręžta daugiau nei 2,4 tūkst. polių.
● Kauno KJ atliekos bus laikomos gelžbetoniniame 17 150 kub. m talpos kuro bunkeryje, kurio statybai sunaudota 8 922 kub. m betono ir 3 803 t armatūros.
● Abiejų jėgainių antžeminės kuro bunkerio dalies bei laiptinių betonavimas vyko nepertraukiamai, naudojant slenkančių klojinių technologiją.
● Vilniaus KJ biokuro katilinės pamatinės plokštės betonavimas nepertraukiamai truko 36 val., o betoną per tą laiką pristatė 420 betonvežių.
● Skaičiuojama, kad per metus Vilniaus KJ susidarys apie 11 tūkst. t dūmų valymo ir lakiųjų pelenų, kurie bus perduoti Norvegijai. Pelenai bus panaudoti trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui.