2021 birželio 19 d. šeštadienis, 10:12
Reklama  |  facebook

Energetikos įmonės: efektyvi veikla priklauso nuo daugelio faktorių

2020-02-12 08:00
Skaičiuojama, kad šiemet pradėsiančios veikti Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės (KJ) bus efektyviausios jėgainės Baltijos regione. Efektyvus kuro energijos panaudojimas ne tik mažins neigiamą poveikį aplinkai, bet ir užtikrins mažesnę šilumos gamybos kainą, palyginus su kitomis alternatyvomis.
nuotrauka
Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Bendrovės Vilniaus KJ iliustr.


Minimos įmonės
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
KKJ (Kauno kogeneracinė jėgainė), UAB
Paroc, UAB
KAEFER, UAB

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse suplanuota, kad šiluma, išsiskirianti aušinant technologinius įrenginius, bus panaudota termofikaciniam vandeniui, kuris įprastai per tam skirtus technologinius aušinimo įrenginius patenka į atmosferą, šildyti. Dūmų atliekinei šilumai panaudoti, be jau įprastų kondensacinių ekonomaizerių, kurių katilai naudoja atliekas, statomi Lietuvoje analogų neturintys degimo, oro drėkinimo-dūmų aušinimo įrenginiai. Vilniaus jėgainės biokuro katilų kondensacinių ekonomaizerių kondensato šilumai panaudoti statomi šilumos siurbliai, atgaunantys papildomą šilumą ir ją atiduodantys termofikaciniam vandeniui.

Baigiamose statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse veiks įranga, pagaminta ne tik Lietuvos gamintojų, bet ir pažangiausiose pasaulio gamyklose Vokietijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje. Įdomu, jog vien Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje sumontuota daugiau negu 7 tūkst. metalo konstrukcijų, tai yra daugiau negu sveria Eifelio bokštas. 

Europoje stebimi dideli energijos nuostoliai

Energetikos įmonėse visada išlieka dalies energijos praradimo rizika. Ši rizika tiesiogiai susijusi ir su klimato kaitos problemomis, ir su prarandamomis lėšomis, ir su veiklos efektyvumu.

Europos pramoninės izoliacijos fondo (European Industrial Insulation Foundation, EIIF) ekspertų duomenimis, ES gamyklose dėl netinkamo įrenginių izoliavimo prarandami milžiniški kiekiai energijos, teršiamas oras.

Izoliavus pramonės įrenginius, vamzdynus ir paviršius, kasmet būtų galima sumažinti tiek anglies dvideginio, kiek per metus CO2 išmeta 18 mln. vidutinės klasės automobilių, nuvažiuojančių 12,5 tūkst. km, o energijos suvartojimas sumažėtų tiek, kiek per metus suvartoja visa Nyderlandų pramonė.

Nuotraukoje –
Kauno kogeneracinėjed jėgainėje KAEFER techniniam izoliavimui pasirinko
Paroc“ medžiagas

Siekiant kuo mažesnių sąnaudų, kuo didesnio taupymo ir procesų efektyvumo, jėgainėms ir šilumos gamybos įmonėms reikalingi specialūs sprendimai.

Todėl abiejose Vilniaus ir Kauno KJ įrengiamos šiuolaikiškos modernios inžinerinės sistemos ir didelis dėmesys skirtas techninio izoliavimo problemoms spręsti. 

Izoliuoti įrenginiai – saugus darbas ir šiluma be nuostolių

Kauno kogeneracinėje jėgainėje buvo sumontuotas Vokietijos bendrovės „Standardkessel Baumgarte“ pagamintas katilas. Jį sudaro 34 km vamzdžių, kurie sujungti 4,9 tūkst. suvirinimo siūlių. Jėgainės katilo slėginė dalis sveria apie 1250 tonų.

Įmonė KAEFER Kauno kogeneracinėje jėgainėje vykdė šio atliekų deginimo katilo ir susijusių įrenginių – ekonomaizerio, ortakių, ventiliatorių, vamzdynų ir kt. – izoliavimo darbus. Įmonė turėjo izoliuoti apie 11 tūkst. kv. m plotą.

Vykdydama projektą viename iš Lietuvai itin svarbių energetikos objektų, KAEFER UAB techniniam izoliavimui pasirinko „Paroc“ medžiagas.

Nuotraukoje – 
Juozas Urbonas,
KAEFER UAB gamybos direktorius

„Pagal technines charakteristikas numatyta, kad atliekų deginimo katilo vidaus kūryklos apačia gali įkaisti iki 1 tūkst. laipsnių, kylant aukščiau – iki 1,5 tūkst. laipsnių, o katilo išorinių paviršių ir susijusių įrenginių, kuriuos reikia izoliuoti, temperatūra gali siekti iki 450 laipsnių karščio. Mūsų įmonės užduotis buvo labai svarbi – reikėjo saugiai, kokybiškai ir laiku sumontuoti šilumos izoliaciją taip, kad eksploatuojant ateityje jėgainę, joje dirbančiam personalui būtų saugu, kad būtų išvengta technologinių sutrikimų ir šiluminių nuostolių, o pati jėgainė dirbtų efektyviai“, – pasakojo Juozas Urbonas, KAEFER UAB gamybos direktorius.

Įvertinant temperatūrinius režimus, techniniam izoliavimui buvo pasirinktos įvairių storių „Paroc“ medžiagos, kurios buvo dengiamos skarda. Izoliuojant skirtingų formų įrenginius energetikos objektuose, kaip sakė J. Urbonas, labai svarbu, kad izoliacinės medžiagos nepriekaištingai priglustų prie izoliuojamo paviršiaus, kad ir kokios formos ar lygumo jis būtų. Tik tinkamai sumontuota ir prigludusi izoliacinė medžiaga užtikrina, kad nebus nereikalingo oro cirkuliavimo, taigi ir šiluminių nuostolių.
 
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje Kauno KJ gruodžio pradžioje pradėti bandymo darbai. Planuojama, kad 160 mln. eurų kainavusi jėgainė turėtų pradėti veiklą jau 2020 m. pirmą pusmetį.

KJ gamins apie 40 proc. Kaunui ir Vilniui reikalingos šilumos

Vilniuje statomos jėgainės atliekas naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 19 MW; šiluminė – apie 60 MW; biokurą naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 73 MW; šiluminė – apie 169 MW. Vilniaus KJ bus galima naudinga energija paversti iki 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų – tiek jų per metus susidaro vilniečių namuose. Numatyta, kad nauja Vilniaus KJ gamins apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos.

Kaune planuojama įrengti atliekas naudojančią didelio efektyvumo KJ, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai kasmet leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Jėgainėje bus galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Kauno KJ nuotraukoje – 
Kauno KJ sumontuotas Vokietijoje pagamintas katilas

Kogeneracinėse jėgainėse – griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu privaloma ES 

Po gaisro Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, ir nustačius, kad uostamiestyje AB „Grigeo Klaipėda“ gamybiniame objekte susidarančios nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias beveik nevalytos, aktualūs tampa sprendimai, kurie iki minimumo mažintų tokias grėsmes.

Kauno kogeneracinė jėgainė. Kauno KJ nuotr. 

Tiek Vilniaus, tiek Kauno KJ, siekiant išvengti nemalonių kvapų, aplinkos oro taršos dulkėmis, numatyta, kad atliekų ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis. Tai garantuoja, kad kvapai ir dulkės neišeis iš jėgainių patalpų į išorę. Kitų birių medžiagų krova ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas.

Statomose jėgainėse nuo teritorijos surenkamas lietaus vanduo yra valomas vietiniuose lietaus valymo įrenginiuose. Dūmų valymo reagentų iškrovimo zonose įrengiami nuotekų surinkimo rezervuarai, kurių talpa pakankama surinkti didžiausio reagentų prikrauto sunkvežimio tūrį. Papildomai yra numatyti avarinio užteršto lietaus nuotekų surinkimo rezervuarai, kuriuose avarijos atveju bus sukaupiamas galimai užterštas lietaus vanduo.

Tiek Vilniaus, tiek Kauno jėgainėse yra taikomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu šiuo metu yra numatyti galiojančiuose šalies bei Europos Sąjungos teisės aktuose. Šios jėgainės bus vienos moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – tiek pagal aplinkosauginius parametrus, tiek ir energetinį efektyvumą. 

ĮDOMŪS FAKTAI APIE Kauno ir Vilniaus kogeneracines jėgaines

● Vilniaus KJ sumontuota daugiau nei 7 tūkst. tonų metalinių konstrukcijų, t. y. daugiau negu jų yra Eifelio bokšte.
● Jėgainėje supilta daugiau nei 400 tūkst. kub. metrų betono.
● Išgręžta daugiau nei 2,4 tūkst. polių.
● Kauno KJ atliekos bus laikomos gelžbetoniniame 17 150 kub. m talpos kuro bunkeryje, kurio statybai sunaudota 8 922 kub. m betono ir 3 803 t armatūros.
● Abiejų jėgainių antžeminės kuro bunkerio dalies bei laiptinių betonavimas vyko nepertraukiamai, naudojant slenkančių klojinių technologiją.
● Vilniaus KJ biokuro katilinės pamatinės plokštės betonavimas nepertraukiamai truko 36 val., o betoną per tą laiką pristatė 420 betonvežių.
● Skaičiuojama, kad per metus Vilniaus KJ susidarys apie 11 tūkst. t dūmų valymo ir lakiųjų pelenų, kurie bus perduoti Norvegijai. Pelenai bus panaudoti trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui.
Statybunaujienos.lt




Pramoninė statyba

nuotrauka
2021-06-11 09:17
SEB bankas suteikė 3,5 mln. eurų paskolą „ABC Nordic“ priklausančiai Skandinavijos kapitalo įmonių grupei „Aluflam“, kuri pradėjo statyti naują aliuminio profilių gamyklą Jonavoje. Tai pirmoji aliuminio profilių gamykla Baltijos šalyse ir viena didžiausių pastarųjų metų investicijų Jonavos rajone.
nuotrauka
2021-05-27 09:39
Jonavoje pradėta statyti nauja aliuminio profilių gamykla – ABC Nordic priklausanti Skandinavijos kapitalo įmonių grupė „Aluflam“ Ukmergės gatvėje investuoja 7 mln. eurų nuosavų lėšų į naują 7,7 tūkst. m² gamybinės paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis.
nuotrauka
2021-05-14 09:58
Estijos kapitalo orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonė „Aviatic MRO“ tarptautiniame Šiaulių oro uoste pradėjo pirmuosius apie 20 mln. eurų vertės lėktuvų angaro statybos darbus. Įmonės išsinuomotame sklype balandžio mėnesį buvo įkalti pirmieji poliai pamatams, o patį angarą bus galima pradė...
nuotrauka
2021-05-05 12:11
Šiaulių LEZ atidaroma vienos didžiausių Europoje automobilių krovinių liftų gamintojos „Bär Cargolift“ gamykla. Tai pirmasis Vokietijos įmonės gamybinis filialas užsienio šalyje, kuriame per artimiausius metus planuojama įdarbinti iki 100 darbuotojų. Skaičiuojama, kad metinė apyvarta 2022 m. pabaigo...
nuotrauka
2021-04-28 10:31
Iki kitų metų balandžio Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) iškils naujas A++ energinės klasės baldų fabrikas, kurį UAB „Gerų baldų fabrikas“ užsakymu stato darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“.
nuotrauka
2021-04-21 07:33,      papildyta 2021-04-23 14:50, Projektas pelnė konkurso „Lietuvos BIM projektai 2021“ apdovanojimą
Metų pradžioje Visagino pramonės parke buvo užbaigta statyti Jungtinės Karalystės medicinos prietaisų kompanijos „Intersurgical“ gamykla. Tai jau antroji Lietuvoje veikianti jos gamykla. Ir pirmoji, kurią generalinis rangovas „Raseinių statyba“ statė BIM aplinkoje.
nuotrauka
2021-04-20 08:54
Viena didžiausių aliuminio ir stiklo fasadinių konstrukcijų gamybos bendrovių Šiaurės Europoje „KG Constructions Group“ ir statybos bendrovė „Conresta“ pasirašė generalinės statybų rangos sutartį, pagal kurią „Conresta“ įsipareigoja iki 2022 m. balandžio mėn. įgyvendinti naujos „KG Constructions Gro...
nuotrauka
2021-03-18 12:26
Lietuva pernai pademonstravo antrą geriausią ES ekonomikos rezultatą, o mūsų šalies pramonė ne tik paaugo, bet ir ryškiai pranoko Vokietijos ar Lenkijos rodiklius.
nuotrauka
2021-03-01 07:23
Joniškio rajone, Skaistgiryje, pernai buvo atidaryta kogeneracinė biodujų jėgainė. Šio objekto statyboje 2019–2020 metais dalyvavusi Wolf System UAB pastatė septynis gelžbetoninius rezervuarus, kurie įmonei sudarė sąlygas atskleisti Lietuvoje tą patirtį, kuri sukaupta vykdant projektus Vokietijoje i...
nuotrauka
2021-02-25 07:02
Naujoji oro skaidymo gamykla, užtikrinsianti Baltijos šalių deguonies ir azoto produktų poreikį, pradeda savo veiklą visu pajėgumu.
nuotrauka
2021-02-18 13:35
Visorių informacinių technologijų parke prasideda naujas plėtros etapas – naujam „BOD GROUP“ plėtojamam inovacijų, tyrimų ir laboratorijų centrui išduotas statybos leidimas ir pradedami statybos darbai. Investicijos į šio laboratorijų komplekso vystymą sieks apie 14 mln. Eur. Inovatyvus pastatas pat...
nuotrauka
2021-02-11 11:29
Teltonikos įmonių grupė, jau beveik 23 metus vystanti daiktų interneto prietaisų gamybą ir projektavimą Lietuvoje, planuoja statyti naują „Teltonikos technologijų centrą“ Molėtuose. Per ateinančius 2 metus planuojama įrengti beveik 9,5 tūkst. kvadratinių metrų patalpas, kuriose įsikurs elektronikos ...
nuotrauka
2021-01-29 10:23
Didžiausia Lietuvoje kosmetikos gamybos bendrovė „BIOK laboratorija“ ( „BIOK LAB“) pradeda naujos gamyklos statybas. Šį žingsnį paskatino tvarumo siekis ir verslo plėtros planai. Pernai įmonės apyvarta išaugo net 20 proc. – nuo 8,7 mln. eurų iki 10,4 mln. eurų, tačiau norint išlaikyti augimo tempą i...
nuotrauka
2021-01-25 14:16
Klaipėdoje, šalia Jakų žiedo pradėti 26000 kvadratinių metrų ploto logistikos ir paslaugų komplekso statybos darbai. Projektą įgyvendinanti „AUG Rent“ čia planuoja įkurdinti sandėlius, automobilių remonto centrą, biurus ir prekybai skirtas patalpas. Projekto vertė siekia 15 mln. eurų.
nuotrauka
2021-01-11 10:19
Šiauliuose veikianti dviračių ir elektrinių dviračių gamykla „Baltik vairas“ šiemet investuos 1,5 mln. Eur ir planuoja pasiekti 400 tūkst. dviračių gamybos apimtis. Pirmą kartą įmonės istorijoje planuojamos pajamos iš elektrinių dviračių gali viršyti lėšas, gaunamas iš tradicinių dviračių gamybos. N...
nuotrauka
2020-12-29 15:32
Lietuvos kapitalo apsauginės polietileno pakuotės gamintoja bendrovė „Komex“ daugiau kaip 7 mln. eurų investuos į 24 tūkst. kvadratinių metrų ploto gamybos bazę Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje (PLEZ).
nuotrauka
2020-12-29 14:35
Oro skaidymo gamyklos Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statybos užbaigtos ir ji jau pradeda savo veiklą visu pajėgumu. Naujoji dujų gamykla užtikrins deguonies ir azoto produktų poreikį Baltijos šalyse.
nuotrauka
2020-12-14 09:27
Jonavoje bus statoma kogeneracinė elektrinė, kurią planuojama paleisti 2023 metais. Projektą, kurio vertė siekia 8,5 mln. eurų, įgyvendinantiems Jonavos šilumos tinklams „Luminor“ bankas skolina 4,5 mln. eurų, dalį lėšų skiria Europos Sąjunga. Jonavos šilumos tinklai skaičiuoja, kad įgyvendinus proj...
nuotrauka
2020-11-26 11:51
Vokietijos polimerų kompanija REHAU pasirašė sutartį su „YIT Lietuva“ dėl partnerystės finansuojant ir statant naują mikrokabelių vamzdžių sistemų gamyklą Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Dar spalio pabaigoje šiam objektui buvo gautas statybos leidimas, o veiklą REHAU gamykla planuoja ...
nuotrauka
2020-11-12 11:48
Tarptautiniame Kauno oro uoste, Karmėlavoje, netrukus pradės veikti Airijoje registruotos kompanijos „MAAS Aviation“ užsakymu statoma orlaivių dažymo įmonė, kuri bus viena moderniausių Europoje.

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba