2024 gegužės 22 d. trečiadienis, 21:34
Reklama  |  facebook

Energetikos įmonės: efektyvi veikla priklauso nuo daugelio faktorių

2020-02-12 08:00
Skaičiuojama, kad šiemet pradėsiančios veikti Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės (KJ) bus efektyviausios jėgainės Baltijos regione. Efektyvus kuro energijos panaudojimas ne tik mažins neigiamą poveikį aplinkai, bet ir užtikrins mažesnę šilumos gamybos kainą, palyginus su kitomis alternatyvomis.
nuotrauka
Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Bendrovės Vilniaus KJ iliustr.


Minimos įmonės
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
KKJ (Kauno kogeneracinė jėgainė), UAB
Paroc, UAB
KAEFER, UAB

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse suplanuota, kad šiluma, išsiskirianti aušinant technologinius įrenginius, bus panaudota termofikaciniam vandeniui, kuris įprastai per tam skirtus technologinius aušinimo įrenginius patenka į atmosferą, šildyti. Dūmų atliekinei šilumai panaudoti, be jau įprastų kondensacinių ekonomaizerių, kurių katilai naudoja atliekas, statomi Lietuvoje analogų neturintys degimo, oro drėkinimo-dūmų aušinimo įrenginiai. Vilniaus jėgainės biokuro katilų kondensacinių ekonomaizerių kondensato šilumai panaudoti statomi šilumos siurbliai, atgaunantys papildomą šilumą ir ją atiduodantys termofikaciniam vandeniui.

Baigiamose statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse veiks įranga, pagaminta ne tik Lietuvos gamintojų, bet ir pažangiausiose pasaulio gamyklose Vokietijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje. Įdomu, jog vien Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje sumontuota daugiau negu 7 tūkst. metalo konstrukcijų, tai yra daugiau negu sveria Eifelio bokštas. 

Europoje stebimi dideli energijos nuostoliai

Energetikos įmonėse visada išlieka dalies energijos praradimo rizika. Ši rizika tiesiogiai susijusi ir su klimato kaitos problemomis, ir su prarandamomis lėšomis, ir su veiklos efektyvumu.

Europos pramoninės izoliacijos fondo (European Industrial Insulation Foundation, EIIF) ekspertų duomenimis, ES gamyklose dėl netinkamo įrenginių izoliavimo prarandami milžiniški kiekiai energijos, teršiamas oras.

Izoliavus pramonės įrenginius, vamzdynus ir paviršius, kasmet būtų galima sumažinti tiek anglies dvideginio, kiek per metus CO2 išmeta 18 mln. vidutinės klasės automobilių, nuvažiuojančių 12,5 tūkst. km, o energijos suvartojimas sumažėtų tiek, kiek per metus suvartoja visa Nyderlandų pramonė.

Nuotraukoje –
Kauno kogeneracinėjed jėgainėje KAEFER techniniam izoliavimui pasirinko
Paroc“ medžiagas

Siekiant kuo mažesnių sąnaudų, kuo didesnio taupymo ir procesų efektyvumo, jėgainėms ir šilumos gamybos įmonėms reikalingi specialūs sprendimai.

Todėl abiejose Vilniaus ir Kauno KJ įrengiamos šiuolaikiškos modernios inžinerinės sistemos ir didelis dėmesys skirtas techninio izoliavimo problemoms spręsti. 

Izoliuoti įrenginiai – saugus darbas ir šiluma be nuostolių

Kauno kogeneracinėje jėgainėje buvo sumontuotas Vokietijos bendrovės „Standardkessel Baumgarte“ pagamintas katilas. Jį sudaro 34 km vamzdžių, kurie sujungti 4,9 tūkst. suvirinimo siūlių. Jėgainės katilo slėginė dalis sveria apie 1250 tonų.

Įmonė KAEFER Kauno kogeneracinėje jėgainėje vykdė šio atliekų deginimo katilo ir susijusių įrenginių – ekonomaizerio, ortakių, ventiliatorių, vamzdynų ir kt. – izoliavimo darbus. Įmonė turėjo izoliuoti apie 11 tūkst. kv. m plotą.

Vykdydama projektą viename iš Lietuvai itin svarbių energetikos objektų, KAEFER UAB techniniam izoliavimui pasirinko „Paroc“ medžiagas.

Nuotraukoje – 
Juozas Urbonas,
KAEFER UAB gamybos direktorius

„Pagal technines charakteristikas numatyta, kad atliekų deginimo katilo vidaus kūryklos apačia gali įkaisti iki 1 tūkst. laipsnių, kylant aukščiau – iki 1,5 tūkst. laipsnių, o katilo išorinių paviršių ir susijusių įrenginių, kuriuos reikia izoliuoti, temperatūra gali siekti iki 450 laipsnių karščio. Mūsų įmonės užduotis buvo labai svarbi – reikėjo saugiai, kokybiškai ir laiku sumontuoti šilumos izoliaciją taip, kad eksploatuojant ateityje jėgainę, joje dirbančiam personalui būtų saugu, kad būtų išvengta technologinių sutrikimų ir šiluminių nuostolių, o pati jėgainė dirbtų efektyviai“, – pasakojo Juozas Urbonas, KAEFER UAB gamybos direktorius.

Įvertinant temperatūrinius režimus, techniniam izoliavimui buvo pasirinktos įvairių storių „Paroc“ medžiagos, kurios buvo dengiamos skarda. Izoliuojant skirtingų formų įrenginius energetikos objektuose, kaip sakė J. Urbonas, labai svarbu, kad izoliacinės medžiagos nepriekaištingai priglustų prie izoliuojamo paviršiaus, kad ir kokios formos ar lygumo jis būtų. Tik tinkamai sumontuota ir prigludusi izoliacinė medžiaga užtikrina, kad nebus nereikalingo oro cirkuliavimo, taigi ir šiluminių nuostolių.
 
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje Kauno KJ gruodžio pradžioje pradėti bandymo darbai. Planuojama, kad 160 mln. eurų kainavusi jėgainė turėtų pradėti veiklą jau 2020 m. pirmą pusmetį.

KJ gamins apie 40 proc. Kaunui ir Vilniui reikalingos šilumos

Vilniuje statomos jėgainės atliekas naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 19 MW; šiluminė – apie 60 MW; biokurą naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 73 MW; šiluminė – apie 169 MW. Vilniaus KJ bus galima naudinga energija paversti iki 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų – tiek jų per metus susidaro vilniečių namuose. Numatyta, kad nauja Vilniaus KJ gamins apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos.

Kaune planuojama įrengti atliekas naudojančią didelio efektyvumo KJ, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai kasmet leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Jėgainėje bus galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Kauno KJ nuotraukoje – 
Kauno KJ sumontuotas Vokietijoje pagamintas katilas

Kogeneracinėse jėgainėse – griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu privaloma ES 

Po gaisro Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, ir nustačius, kad uostamiestyje AB „Grigeo Klaipėda“ gamybiniame objekte susidarančios nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias beveik nevalytos, aktualūs tampa sprendimai, kurie iki minimumo mažintų tokias grėsmes.

Kauno kogeneracinė jėgainė. Kauno KJ nuotr. 

Tiek Vilniaus, tiek Kauno KJ, siekiant išvengti nemalonių kvapų, aplinkos oro taršos dulkėmis, numatyta, kad atliekų ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis. Tai garantuoja, kad kvapai ir dulkės neišeis iš jėgainių patalpų į išorę. Kitų birių medžiagų krova ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas.

Statomose jėgainėse nuo teritorijos surenkamas lietaus vanduo yra valomas vietiniuose lietaus valymo įrenginiuose. Dūmų valymo reagentų iškrovimo zonose įrengiami nuotekų surinkimo rezervuarai, kurių talpa pakankama surinkti didžiausio reagentų prikrauto sunkvežimio tūrį. Papildomai yra numatyti avarinio užteršto lietaus nuotekų surinkimo rezervuarai, kuriuose avarijos atveju bus sukaupiamas galimai užterštas lietaus vanduo.

Tiek Vilniaus, tiek Kauno jėgainėse yra taikomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu šiuo metu yra numatyti galiojančiuose šalies bei Europos Sąjungos teisės aktuose. Šios jėgainės bus vienos moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – tiek pagal aplinkosauginius parametrus, tiek ir energetinį efektyvumą. 

ĮDOMŪS FAKTAI APIE Kauno ir Vilniaus kogeneracines jėgaines

● Vilniaus KJ sumontuota daugiau nei 7 tūkst. tonų metalinių konstrukcijų, t. y. daugiau negu jų yra Eifelio bokšte.
● Jėgainėje supilta daugiau nei 400 tūkst. kub. metrų betono.
● Išgręžta daugiau nei 2,4 tūkst. polių.
● Kauno KJ atliekos bus laikomos gelžbetoniniame 17 150 kub. m talpos kuro bunkeryje, kurio statybai sunaudota 8 922 kub. m betono ir 3 803 t armatūros.
● Abiejų jėgainių antžeminės kuro bunkerio dalies bei laiptinių betonavimas vyko nepertraukiamai, naudojant slenkančių klojinių technologiją.
● Vilniaus KJ biokuro katilinės pamatinės plokštės betonavimas nepertraukiamai truko 36 val., o betoną per tą laiką pristatė 420 betonvežių.
● Skaičiuojama, kad per metus Vilniaus KJ susidarys apie 11 tūkst. t dūmų valymo ir lakiųjų pelenų, kurie bus perduoti Norvegijai. Pelenai bus panaudoti trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui.
Statybunaujienos.lt



Pramoninė statyba

nuotrauka
2024-05-17 08:39
Ketvirtadienį, gegužės 16 d., Seime pritarta Krašto apsaugos ministerijos inicijuotam Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo projektui, sudarančiam palankesnes sąlygas šios srities pramonės augimui, kartu stiprinant šalies saugumą, gynybos technologijų pažangą ir Lietuvos pramonės tarptautinį konkuren...
nuotrauka
2024-05-14 13:28
Kauno oro uoste oficialiai atidarytas jau antrasis kompanijos „Ryanair“ valdomas orlaivių techninės priežiūros ir remonto (angl.: „Maintenance, Repair, and Overhaul (MRO)“) paslaugų angaras. Teigiama, kad šis oro bendrovės sprendimas sustiprins antrojo pagal dydį Lietuvoje oro uosto esamą lyderystę ...
nuotrauka
2024-05-08 13:32
Pagiriuose netrukus testavimo rėžimu veiklą ketinanti pradėti medžio plokščių gamykla „Homanit Lietuva" palaiko glaudų ryšį su vietos bendruomenės lyderiais. Gamyklos administracijos teigimu, susitikimuose viena pagrindinių temų – pramoninio objekto skleidžiamas triukšmas, kuris neišvengiamai atsira...
nuotrauka
2024-05-08 09:33
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skirs 13,4 mln. eurų finansavimą laisvosioms ekonominėms zonoms, pramonės parkams ir kitoms pramoninėms teritorijoms vystyti. Savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas šiems projektams įgyvendinti.
nuotrauka
2024-05-07 12:37
„EIKA" įmonių grupei priklausanti nekilnojamojo turto projektų plėtojimo ir valdymo įmonė UAB „EIKA Development" Klaipėdoje pradėjo aliejinių augalų perdirbimo ir biodyzelino gamintojos UAB „MESTILLA" gamyklos statybos darbus. Planuojama, kad darbai bus baigti 2025 metų rudenį.
nuotrauka
2024-04-29 17:16
Bendrovė „YIT Lietuva“ Radviliškio rajone, Bebrujų kaime, statys modernų 52,6 mln. eurų vertės „Agrokoncerno grupės“ karvių fermų kompleksą. 53 ha ploto sklype plėtojamas kompleksas apims skirtingos paskirties pastatus bei infrastruktūros objektus ir bus aprūpintas moderniais inžineriniais sprendima...
nuotrauka
2024-04-22 10:06
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigta NT vystymo įmonė UAB „Flex Start Three“ gavo statybą leidžiantį dokumentą 8,8 tūkst. kv. m ploto šešių segmentų nuomininkų poreikiams itin greitai pritaikomam gamybiniam pastatui „FlexStart 03“. Tai – jau trečias tarptautinius apdovanojimus pelni...
nuotrauka
2024-04-17 14:26
Vilniaus paukštyno akcininkai patvirtino investicijų į poveikio aplinkai mažinimą planą. Šiam planui įgyvendinti įmonė skirs 852 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad įgyvendinus numatytas priemones Vilniaus rajone, Rudaminoje, veikiančiuose bendrovės objektuose kvapų sklaida gali mažėti 40 proc.
nuotrauka
2024-04-17 08:01
Antradienį pasirašytas Lietuvos institucijų ir Vokietijos gynybos pramonės įmonės „Rheinmetall“ ketinimo protokolas dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje statybų. Dokumentą, rodantį Lietuvos pasirengimą stiprinti savo ir regiono saugumą bei glaudžią partnerystę su Vokietija, pasirašė ekonomikos ir inova...
nuotrauka
2024-04-11 10:09
2023 m. vasarį Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos gerai žinomos pasaulyje dviračių gamintojos „Pon.Bike" gamyklos statybos pasiekė finišo tiesiąją. Beveik 40 tūkst. kv. metrų ploto pastatą per vienerius metus užbaigė tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva".
nuotrauka
2024-04-08 11:02
Gegužės 15-17 d. Vilnius vėl taps inžinerijos ir technologijų inovacijų epicentru – čia vyks jau 32-oji LITEXPO tarptautinė specializuota technologijų, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika 2024“. Organizatoriai tvirtina – renginys ne tik suburs specialistus iš šalies ir užsienio, ...
nuotrauka
2024-03-14 15:12
Kaune tęsiant „SBA Urban“ vystomo naujos koncepcijos prekybos ir verslo miesto „Urban HUB“ pirmojo etapo statybos darbus, pradedamas antrasis etapas. Jį už 11 mln. EUR įgyvendina tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Biurų, prekybos ir logistikos projekto Kaune naujajame ...
nuotrauka
2024-02-20 10:40
Didžiausia prekybinių sandėlių (angl. stock office) plėtotoja Vilniuje „Darnu Group“ Gariūnų gatvėje pradeda antrojo „Vilniaus verslo parko“ etapo statybas. Šiuo metu baigiamą statyti 4700 kv. m. ploto I etapą papildys dar 3500 kv. m. patalpų, kuriose bus įrengta 12 savarankiškas inžinerines sistema...
nuotrauka
2024-02-14 10:52
Sparčiai plėtojamoje Kauno laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) statomas naujas baldų sandėlis. Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“, pasirašiusi rangos sutartį su įmone „Freda IV“ gavo statybos darbų leidimą ir jau pradėjo sandėliavimo komplekso statybos darbus.
nuotrauka
2024-02-13 11:07
NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ pristatė naujojo „Rimi Lietuva“ logistikos centro šalia Elektrėnų projektinius pasiūlymus. Juose numatoma, kad 43,3 tūkst. kv. m objektas išsiskirs tokiems centrams nebūdingais architektūriniais ir technologiniais, tvarumo sprendimais. Pagal built-to-suit modelį sta...
nuotrauka
2024-01-29 13:38
Pirmoji prekybinių sandėlių (angl. stock-office) koncepciją Vilniuje pradėjusi vystyti nekilnojamojo turto bendrovė „Darnu Group“ gavo statybos leidimą ir pradeda vystyti dar vieną „Vilniaus verslo parko“ kompleksą šalia Ukmergės gatvės. Naujieji 17200 kv. metrų ploto prekybiniai sandėliai bus stato...
nuotrauka
2024-01-26 08:44
VĮ Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) tęsiami išmontavimo darbai. 2023 m. IAE personalas išmontavo 4,6 tūkst. tonų įrangos bei 5,2 tūkst. tonų konstrukcijų (pastatų gelžbetonio ir metalo konstrukcijų komponentai). Daugiausia įrangos išmontuota vykdant reaktoriaus technologinės įrangos išmontavimo...
nuotrauka
2024-01-18 12:39
Nestandartinių inžinerinių įrenginių ir mechanizmų projektavimo ir gamybos įmonei „Arginta Engineering" 2023 m. buvo reikšmingi. Kaip ir buvo planuota, pastatyta nauja gamykla Panevėžyje, įgyvendintas didžiausias užsakymas įmonės istorijoje, kurio vertė buvo virš 5 mln. Eur, tiekiant įrangą didžiaus...
nuotrauka
2024-01-16 10:34
Iš bet kurios pasaulio vietos valdomas dronas pakyla, apskrenda laukus, surenka informaciją ir grįžta į savo stotį. Joje automatiškai įkraunamos baterijos, prireikus, jas pakeičia robotinė ranka. Autonominė bepiločių orlaivių monitoringo technologija „DBOX“ jau yra sėkmingai naudojama Vilniaus miest...
nuotrauka
2024-01-10 16:57
Plėtros projektus aktyviai įgyvendinantys Lietuvos oro uostai pristatė ilgalaikį viso tinklo plėtros planą (angl. „master plan“) iki 2052 metų. Tris oro uostus Lietuvoje valdanti bendrovė taip siekia plėtoti konkurencingą Lietuvos oro uostų modelį, gerinti efektyvumą ir laike aiškiai išdėlioti Vilni...

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba