2023 gruodžio 3 d. sekmadienis, 0:24
Reklama  |  facebook

Energetikos įmonės: efektyvi veikla priklauso nuo daugelio faktorių

2020-02-12 08:00
Skaičiuojama, kad šiemet pradėsiančios veikti Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės (KJ) bus efektyviausios jėgainės Baltijos regione. Efektyvus kuro energijos panaudojimas ne tik mažins neigiamą poveikį aplinkai, bet ir užtikrins mažesnę šilumos gamybos kainą, palyginus su kitomis alternatyvomis.
nuotrauka
Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Bendrovės Vilniaus KJ iliustr.


Minimos įmonės
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
KKJ (Kauno kogeneracinė jėgainė), UAB
Paroc, UAB
KAEFER, UAB

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse suplanuota, kad šiluma, išsiskirianti aušinant technologinius įrenginius, bus panaudota termofikaciniam vandeniui, kuris įprastai per tam skirtus technologinius aušinimo įrenginius patenka į atmosferą, šildyti. Dūmų atliekinei šilumai panaudoti, be jau įprastų kondensacinių ekonomaizerių, kurių katilai naudoja atliekas, statomi Lietuvoje analogų neturintys degimo, oro drėkinimo-dūmų aušinimo įrenginiai. Vilniaus jėgainės biokuro katilų kondensacinių ekonomaizerių kondensato šilumai panaudoti statomi šilumos siurbliai, atgaunantys papildomą šilumą ir ją atiduodantys termofikaciniam vandeniui.

Baigiamose statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse veiks įranga, pagaminta ne tik Lietuvos gamintojų, bet ir pažangiausiose pasaulio gamyklose Vokietijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje. Įdomu, jog vien Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje sumontuota daugiau negu 7 tūkst. metalo konstrukcijų, tai yra daugiau negu sveria Eifelio bokštas. 

Europoje stebimi dideli energijos nuostoliai

Energetikos įmonėse visada išlieka dalies energijos praradimo rizika. Ši rizika tiesiogiai susijusi ir su klimato kaitos problemomis, ir su prarandamomis lėšomis, ir su veiklos efektyvumu.

Europos pramoninės izoliacijos fondo (European Industrial Insulation Foundation, EIIF) ekspertų duomenimis, ES gamyklose dėl netinkamo įrenginių izoliavimo prarandami milžiniški kiekiai energijos, teršiamas oras.

Izoliavus pramonės įrenginius, vamzdynus ir paviršius, kasmet būtų galima sumažinti tiek anglies dvideginio, kiek per metus CO2 išmeta 18 mln. vidutinės klasės automobilių, nuvažiuojančių 12,5 tūkst. km, o energijos suvartojimas sumažėtų tiek, kiek per metus suvartoja visa Nyderlandų pramonė.

Nuotraukoje –
Kauno kogeneracinėjed jėgainėje KAEFER techniniam izoliavimui pasirinko
Paroc“ medžiagas

Siekiant kuo mažesnių sąnaudų, kuo didesnio taupymo ir procesų efektyvumo, jėgainėms ir šilumos gamybos įmonėms reikalingi specialūs sprendimai.

Todėl abiejose Vilniaus ir Kauno KJ įrengiamos šiuolaikiškos modernios inžinerinės sistemos ir didelis dėmesys skirtas techninio izoliavimo problemoms spręsti. 

Izoliuoti įrenginiai – saugus darbas ir šiluma be nuostolių

Kauno kogeneracinėje jėgainėje buvo sumontuotas Vokietijos bendrovės „Standardkessel Baumgarte“ pagamintas katilas. Jį sudaro 34 km vamzdžių, kurie sujungti 4,9 tūkst. suvirinimo siūlių. Jėgainės katilo slėginė dalis sveria apie 1250 tonų.

Įmonė KAEFER Kauno kogeneracinėje jėgainėje vykdė šio atliekų deginimo katilo ir susijusių įrenginių – ekonomaizerio, ortakių, ventiliatorių, vamzdynų ir kt. – izoliavimo darbus. Įmonė turėjo izoliuoti apie 11 tūkst. kv. m plotą.

Vykdydama projektą viename iš Lietuvai itin svarbių energetikos objektų, KAEFER UAB techniniam izoliavimui pasirinko „Paroc“ medžiagas.

Nuotraukoje – 
Juozas Urbonas,
KAEFER UAB gamybos direktorius

„Pagal technines charakteristikas numatyta, kad atliekų deginimo katilo vidaus kūryklos apačia gali įkaisti iki 1 tūkst. laipsnių, kylant aukščiau – iki 1,5 tūkst. laipsnių, o katilo išorinių paviršių ir susijusių įrenginių, kuriuos reikia izoliuoti, temperatūra gali siekti iki 450 laipsnių karščio. Mūsų įmonės užduotis buvo labai svarbi – reikėjo saugiai, kokybiškai ir laiku sumontuoti šilumos izoliaciją taip, kad eksploatuojant ateityje jėgainę, joje dirbančiam personalui būtų saugu, kad būtų išvengta technologinių sutrikimų ir šiluminių nuostolių, o pati jėgainė dirbtų efektyviai“, – pasakojo Juozas Urbonas, KAEFER UAB gamybos direktorius.

Įvertinant temperatūrinius režimus, techniniam izoliavimui buvo pasirinktos įvairių storių „Paroc“ medžiagos, kurios buvo dengiamos skarda. Izoliuojant skirtingų formų įrenginius energetikos objektuose, kaip sakė J. Urbonas, labai svarbu, kad izoliacinės medžiagos nepriekaištingai priglustų prie izoliuojamo paviršiaus, kad ir kokios formos ar lygumo jis būtų. Tik tinkamai sumontuota ir prigludusi izoliacinė medžiaga užtikrina, kad nebus nereikalingo oro cirkuliavimo, taigi ir šiluminių nuostolių.
 
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje Kauno KJ gruodžio pradžioje pradėti bandymo darbai. Planuojama, kad 160 mln. eurų kainavusi jėgainė turėtų pradėti veiklą jau 2020 m. pirmą pusmetį.

KJ gamins apie 40 proc. Kaunui ir Vilniui reikalingos šilumos

Vilniuje statomos jėgainės atliekas naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 19 MW; šiluminė – apie 60 MW; biokurą naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 73 MW; šiluminė – apie 169 MW. Vilniaus KJ bus galima naudinga energija paversti iki 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų – tiek jų per metus susidaro vilniečių namuose. Numatyta, kad nauja Vilniaus KJ gamins apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos.

Kaune planuojama įrengti atliekas naudojančią didelio efektyvumo KJ, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai kasmet leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Jėgainėje bus galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Kauno KJ nuotraukoje – 
Kauno KJ sumontuotas Vokietijoje pagamintas katilas

Kogeneracinėse jėgainėse – griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu privaloma ES 

Po gaisro Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, ir nustačius, kad uostamiestyje AB „Grigeo Klaipėda“ gamybiniame objekte susidarančios nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias beveik nevalytos, aktualūs tampa sprendimai, kurie iki minimumo mažintų tokias grėsmes.

Kauno kogeneracinė jėgainė. Kauno KJ nuotr. 

Tiek Vilniaus, tiek Kauno KJ, siekiant išvengti nemalonių kvapų, aplinkos oro taršos dulkėmis, numatyta, kad atliekų ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis. Tai garantuoja, kad kvapai ir dulkės neišeis iš jėgainių patalpų į išorę. Kitų birių medžiagų krova ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas.

Statomose jėgainėse nuo teritorijos surenkamas lietaus vanduo yra valomas vietiniuose lietaus valymo įrenginiuose. Dūmų valymo reagentų iškrovimo zonose įrengiami nuotekų surinkimo rezervuarai, kurių talpa pakankama surinkti didžiausio reagentų prikrauto sunkvežimio tūrį. Papildomai yra numatyti avarinio užteršto lietaus nuotekų surinkimo rezervuarai, kuriuose avarijos atveju bus sukaupiamas galimai užterštas lietaus vanduo.

Tiek Vilniaus, tiek Kauno jėgainėse yra taikomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu šiuo metu yra numatyti galiojančiuose šalies bei Europos Sąjungos teisės aktuose. Šios jėgainės bus vienos moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – tiek pagal aplinkosauginius parametrus, tiek ir energetinį efektyvumą. 

ĮDOMŪS FAKTAI APIE Kauno ir Vilniaus kogeneracines jėgaines

● Vilniaus KJ sumontuota daugiau nei 7 tūkst. tonų metalinių konstrukcijų, t. y. daugiau negu jų yra Eifelio bokšte.
● Jėgainėje supilta daugiau nei 400 tūkst. kub. metrų betono.
● Išgręžta daugiau nei 2,4 tūkst. polių.
● Kauno KJ atliekos bus laikomos gelžbetoniniame 17 150 kub. m talpos kuro bunkeryje, kurio statybai sunaudota 8 922 kub. m betono ir 3 803 t armatūros.
● Abiejų jėgainių antžeminės kuro bunkerio dalies bei laiptinių betonavimas vyko nepertraukiamai, naudojant slenkančių klojinių technologiją.
● Vilniaus KJ biokuro katilinės pamatinės plokštės betonavimas nepertraukiamai truko 36 val., o betoną per tą laiką pristatė 420 betonvežių.
● Skaičiuojama, kad per metus Vilniaus KJ susidarys apie 11 tūkst. t dūmų valymo ir lakiųjų pelenų, kurie bus perduoti Norvegijai. Pelenai bus panaudoti trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui.
Statybunaujienos.lt



Pramoninė statyba

nuotrauka
2023-11-28 12:23
Tęsdamas ilgalaikį bendradarbiavimą, „Luminor" bankas suteikė 10,4 mln. eurų ilgalaikę paskolą vienai didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Baltijos šalyse „Sirin Development", plėtojančiai A klasės logistikos parką „Rumbula" Rygoje. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 t...
nuotrauka
2023-11-16 15:09
Įmonių grupė „Northway" Vilniuje pradeda plėtoti didžiausią Europoje biotechnologijų miestą BIO CITY. Šalia Molėtų plento esančioje teritorijoje, prilygstančioje 10-iai futbolo aikštynų, įsikurs 6 dideli biotechnologijų kompleksai – keturios gamyklos ir du mokslo tiriamieji centrai. Juose bus vystom...
nuotrauka
2023-10-31 11:52
Potencialiems investuotojams, gaminantiems aukštesnės ir vidutinės vertės produkciją, bus parengtas 5440 kv. m ploto pastatas. Greitam investuotojų įsikūrimui numatyta sutvarkyti jam priklausančio sklypo infrastruktūrą: kietas dangas, inžinerinius tinklus, automobilių ir dviračių stovėjimo vietas, e...
nuotrauka
2023-10-30 10:43
50 mln. eurų kainavusiai Kaune veikiančiai JAV sveikatos priežiūros produktų įmonės „Hollister Lietuva" gamyklai skirtas pirmasis Baltijos šalyse penkių žvaigždučių „BREEAM In-Use" sertifikatas. Aukščiausio lygio tvarumo įvertinimas moderniam gamybiniam pastatui buvo skirtas už vandens taupymą, apga...
nuotrauka
2023-10-30 07:19
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį, spalio 27 d., lankėsi Jonavoje, kur su bendrovės „Achema“ atstovais aptarė įgyvendinamus projektus ir pristatė valstybės paramą įmonės modernizavimui.
nuotrauka
2023-10-27 13:59
AB „Kauno grūdai" pasirašė 17 mln. Eur vertės sutartį su AB „Panevėžio statybos trestas" dėl naujo gamybinio padalinio Alytuje statybos. Bendrasis gamybos ir pramonės paskirties pastato plotas sieks 7,4 tūkst. kv. m, numatomas darbų atlikimo terminas – 11 mėn. nuo pasirašytos sutarties datos.
nuotrauka
2023-10-26 11:00
Maisto gyvūnams augintiniams gamyklos „Mars Lietuva" teritorijoje naujai statomo pirminės pakuotės gamybos pastato vietoje ketvirtadienį įleista simbolinė kapsulė, kurioje – įmonės vadovų ir projekto komandų linkėjimai tiek sėkmingai įvykdyti šį projektą, tiek toliau kryptingai investuoti į tolesnę ...
nuotrauka
2023-10-18 10:40
Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 122,65 mln. eurų kvietimą, kurio lėšomis diegiant inovatyvią technologiją – elektrolizės integravimo į amoniako agregatą – bus mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pakeičiant šias dujas aplinkai draugišku vandeniliu.
nuotrauka
2023-10-06 11:43
AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) pasirašė 13,5 mln. eurų vertės sutartį (įskaitant PVM) su viena didžiausių Europoje medinių padėklų ruošinių gamintojų UAB „Juodeliai“ dėl antro gamybos pastato statybos bei inžinerinių tinklų rekonstravimo. Plėtra numatyta Marijampolės savivaldybėje veikiančiam...
nuotrauka
2023-09-18 16:04
Pasvalio rajone pradėjo veikti „Tube Green“ biometano gamykla, kuri per metus pagamins 100 tūkst. megavatvalandžių (MWh) biometano. Tokio kiekio užtektų visus metus dujomis aprūpinti 110 tūkst. Lietuvos gyventojų arba pilnai patenkinti 26 proc. dujomis šalyje varomo transporto poreikio. Pagal gamybo...
nuotrauka
2023-09-18 15:39
AB „Panevėžio energija“ atstovai pristatė planuojamą Panevėžio elektrinės rekonstrukcijos, pritaikant naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, projektą – rekonstruoti termofikacinę elektrinę ir dujinę kogeneraciją pakeisti biokuro kogeneracija.
nuotrauka
2023-09-14 12:30
Vilniaus oro uostas šį rudens-žiemos sezoną žengia dar vieną žingsnį tvarumo link. Čia pradės veikti moderni orlaivių nuledinimo nuotekų perdirbimo gamykla – vienintelė tokia visose Baltijos šalyse.
nuotrauka
2023-09-13 15:04
Trečiadienį, rugsėjo 13 d., Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) oficialiai atverta pirmoji Baltijos šalyse ir vos trečioji Europoje konstrukcijų tvariai statybai gamykla. „VMG Lignum Construction“ gamykloje Skandinavijos, Š. Amerikos, Australijos ir didžiosioms Europos rinkoms kasmet planuoj...
nuotrauka
2023-08-18 08:42
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) įgyvendinamas projektas „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“ jau įpusėjo. Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyne pradėta maisto ir virtuvės atliekų (MVA) apdorojimo pas...
nuotrauka
2023-06-27 11:01
Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtojimo ir valdymo įmonė „Eika“ baigė sandorį su rapsų aliejaus, baltyminių pašarų priedų ir biodyzelino gamintoja „MESTILLA“, kurios kontrolinį akcijų paketą valdo „Linas Agro Group“ akcininkai. Įmonės sutarė dėl aliejinių augalų perdirbimo ir biodyzelino gamyklo...
nuotrauka
2023-06-14 10:03
Devintus metus rinkoje veikiantys biodujų jėgainių statytojai ir su jomis susijusių technologijų tiekėjai „Biokona“, siekdami plėsti savo veiklą, vykdo gamybinių patalpų su biurais statybas Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje. Bendras gamybinių ir administracinių patalpų plotas suda...
nuotrauka
2023-04-06 10:34
„Darnu Group“ pasirašė partnerystės sutartį su „Rimi Lietuva“ dėl pagrindinio prekybos tinklo logistikos centro vystymo Baltijos šalyse. Jis bus statomas pagal užsakomųjų projektų („build to suit“) modelį. Daugiau kaip 40 tūkst. kv. metrų ploto inovatyvus, ateities standartus atitinkantis pastatas i...
nuotrauka
2023-02-27 10:06
Ilgiausią Baltijos šalyse kilimo ir tūpimo taką turinčio tarptautinio Šiaulių oro uosto laukia permainos. Vieniems iš oro uosto bendrasavininkų – kariškiams – nutarus susigrąžinti pastatus pietinėje oro uosto dalyje, visos civilinės aviacijos paslaugos bus perkeltos į šiaurinę aerodromo dalį, kur pl...
nuotrauka
2023-02-23 12:00
Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kyla pasaulyje didžiausios dviračių gamintojos „Pon.Bike“ gamykla. Šiandien į 40 tūkst. kv. m ploto pastato pamatus buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė. Didžiulių „Pon.Bike“ investicijų sulauksianti gamykla pradės veikti 2024 m. vasarą. Iki tol dviračių g...
nuotrauka
2023-02-21 11:38
Vasario viduryje pradėti Vilniaus oro uoste veiksiančios orlaivių nuledinimo skysčio perdirbimo gamyklos statybos darbai. Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, šių metų antroje pusėje pradėsianti veiklą gamykla leis vykdyti būtinas orlaivių paruošimo procedūras oro uoste pažangesniais būdais, kurie ka...

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba