2025 m. birželio 15 d. sekmadienis, 21:43:46
Reklama  |  facebook

Energetikos įmonės: efektyvi veikla priklauso nuo daugelio faktorių

2020-02-12 08:00
Skaičiuojama, kad šiemet pradėsiančios veikti Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės (KJ) bus efektyviausios jėgainės Baltijos regione. Efektyvus kuro energijos panaudojimas ne tik mažins neigiamą poveikį aplinkai, bet ir užtikrins mažesnę šilumos gamybos kainą, palyginus su kitomis alternatyvomis.
nuotrauka
Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Bendrovės Vilniaus KJ iliustr.


Minimos įmonės
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
KKJ (Kauno kogeneracinė jėgainė), UAB
Paroc, UAB
KAEFER, UAB

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse suplanuota, kad šiluma, išsiskirianti aušinant technologinius įrenginius, bus panaudota termofikaciniam vandeniui, kuris įprastai per tam skirtus technologinius aušinimo įrenginius patenka į atmosferą, šildyti. Dūmų atliekinei šilumai panaudoti, be jau įprastų kondensacinių ekonomaizerių, kurių katilai naudoja atliekas, statomi Lietuvoje analogų neturintys degimo, oro drėkinimo-dūmų aušinimo įrenginiai. Vilniaus jėgainės biokuro katilų kondensacinių ekonomaizerių kondensato šilumai panaudoti statomi šilumos siurbliai, atgaunantys papildomą šilumą ir ją atiduodantys termofikaciniam vandeniui.

Baigiamose statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse veiks įranga, pagaminta ne tik Lietuvos gamintojų, bet ir pažangiausiose pasaulio gamyklose Vokietijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje. Įdomu, jog vien Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje sumontuota daugiau negu 7 tūkst. metalo konstrukcijų, tai yra daugiau negu sveria Eifelio bokštas. 

Europoje stebimi dideli energijos nuostoliai

Energetikos įmonėse visada išlieka dalies energijos praradimo rizika. Ši rizika tiesiogiai susijusi ir su klimato kaitos problemomis, ir su prarandamomis lėšomis, ir su veiklos efektyvumu.

Europos pramoninės izoliacijos fondo (European Industrial Insulation Foundation, EIIF) ekspertų duomenimis, ES gamyklose dėl netinkamo įrenginių izoliavimo prarandami milžiniški kiekiai energijos, teršiamas oras.

Izoliavus pramonės įrenginius, vamzdynus ir paviršius, kasmet būtų galima sumažinti tiek anglies dvideginio, kiek per metus CO2 išmeta 18 mln. vidutinės klasės automobilių, nuvažiuojančių 12,5 tūkst. km, o energijos suvartojimas sumažėtų tiek, kiek per metus suvartoja visa Nyderlandų pramonė.

Nuotraukoje –
Kauno kogeneracinėjed jėgainėje KAEFER techniniam izoliavimui pasirinko
Paroc“ medžiagas

Siekiant kuo mažesnių sąnaudų, kuo didesnio taupymo ir procesų efektyvumo, jėgainėms ir šilumos gamybos įmonėms reikalingi specialūs sprendimai.

Todėl abiejose Vilniaus ir Kauno KJ įrengiamos šiuolaikiškos modernios inžinerinės sistemos ir didelis dėmesys skirtas techninio izoliavimo problemoms spręsti. 

Izoliuoti įrenginiai – saugus darbas ir šiluma be nuostolių

Kauno kogeneracinėje jėgainėje buvo sumontuotas Vokietijos bendrovės „Standardkessel Baumgarte“ pagamintas katilas. Jį sudaro 34 km vamzdžių, kurie sujungti 4,9 tūkst. suvirinimo siūlių. Jėgainės katilo slėginė dalis sveria apie 1250 tonų.

Įmonė KAEFER Kauno kogeneracinėje jėgainėje vykdė šio atliekų deginimo katilo ir susijusių įrenginių – ekonomaizerio, ortakių, ventiliatorių, vamzdynų ir kt. – izoliavimo darbus. Įmonė turėjo izoliuoti apie 11 tūkst. kv. m plotą.

Vykdydama projektą viename iš Lietuvai itin svarbių energetikos objektų, KAEFER UAB techniniam izoliavimui pasirinko „Paroc“ medžiagas.

Nuotraukoje – 
Juozas Urbonas,
KAEFER UAB gamybos direktorius

„Pagal technines charakteristikas numatyta, kad atliekų deginimo katilo vidaus kūryklos apačia gali įkaisti iki 1 tūkst. laipsnių, kylant aukščiau – iki 1,5 tūkst. laipsnių, o katilo išorinių paviršių ir susijusių įrenginių, kuriuos reikia izoliuoti, temperatūra gali siekti iki 450 laipsnių karščio. Mūsų įmonės užduotis buvo labai svarbi – reikėjo saugiai, kokybiškai ir laiku sumontuoti šilumos izoliaciją taip, kad eksploatuojant ateityje jėgainę, joje dirbančiam personalui būtų saugu, kad būtų išvengta technologinių sutrikimų ir šiluminių nuostolių, o pati jėgainė dirbtų efektyviai“, – pasakojo Juozas Urbonas, KAEFER UAB gamybos direktorius.

Įvertinant temperatūrinius režimus, techniniam izoliavimui buvo pasirinktos įvairių storių „Paroc“ medžiagos, kurios buvo dengiamos skarda. Izoliuojant skirtingų formų įrenginius energetikos objektuose, kaip sakė J. Urbonas, labai svarbu, kad izoliacinės medžiagos nepriekaištingai priglustų prie izoliuojamo paviršiaus, kad ir kokios formos ar lygumo jis būtų. Tik tinkamai sumontuota ir prigludusi izoliacinė medžiaga užtikrina, kad nebus nereikalingo oro cirkuliavimo, taigi ir šiluminių nuostolių.
 
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje Kauno KJ gruodžio pradžioje pradėti bandymo darbai. Planuojama, kad 160 mln. eurų kainavusi jėgainė turėtų pradėti veiklą jau 2020 m. pirmą pusmetį.

KJ gamins apie 40 proc. Kaunui ir Vilniui reikalingos šilumos

Vilniuje statomos jėgainės atliekas naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 19 MW; šiluminė – apie 60 MW; biokurą naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 73 MW; šiluminė – apie 169 MW. Vilniaus KJ bus galima naudinga energija paversti iki 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų – tiek jų per metus susidaro vilniečių namuose. Numatyta, kad nauja Vilniaus KJ gamins apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos.

Kaune planuojama įrengti atliekas naudojančią didelio efektyvumo KJ, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai kasmet leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Jėgainėje bus galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Kauno KJ nuotraukoje – 
Kauno KJ sumontuotas Vokietijoje pagamintas katilas

Kogeneracinėse jėgainėse – griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu privaloma ES 

Po gaisro Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, ir nustačius, kad uostamiestyje AB „Grigeo Klaipėda“ gamybiniame objekte susidarančios nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias beveik nevalytos, aktualūs tampa sprendimai, kurie iki minimumo mažintų tokias grėsmes.

Kauno kogeneracinė jėgainė. Kauno KJ nuotr. 

Tiek Vilniaus, tiek Kauno KJ, siekiant išvengti nemalonių kvapų, aplinkos oro taršos dulkėmis, numatyta, kad atliekų ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis. Tai garantuoja, kad kvapai ir dulkės neišeis iš jėgainių patalpų į išorę. Kitų birių medžiagų krova ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas.

Statomose jėgainėse nuo teritorijos surenkamas lietaus vanduo yra valomas vietiniuose lietaus valymo įrenginiuose. Dūmų valymo reagentų iškrovimo zonose įrengiami nuotekų surinkimo rezervuarai, kurių talpa pakankama surinkti didžiausio reagentų prikrauto sunkvežimio tūrį. Papildomai yra numatyti avarinio užteršto lietaus nuotekų surinkimo rezervuarai, kuriuose avarijos atveju bus sukaupiamas galimai užterštas lietaus vanduo.

Tiek Vilniaus, tiek Kauno jėgainėse yra taikomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu šiuo metu yra numatyti galiojančiuose šalies bei Europos Sąjungos teisės aktuose. Šios jėgainės bus vienos moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – tiek pagal aplinkosauginius parametrus, tiek ir energetinį efektyvumą. 

ĮDOMŪS FAKTAI APIE Kauno ir Vilniaus kogeneracines jėgaines

● Vilniaus KJ sumontuota daugiau nei 7 tūkst. tonų metalinių konstrukcijų, t. y. daugiau negu jų yra Eifelio bokšte.
● Jėgainėje supilta daugiau nei 400 tūkst. kub. metrų betono.
● Išgręžta daugiau nei 2,4 tūkst. polių.
● Kauno KJ atliekos bus laikomos gelžbetoniniame 17 150 kub. m talpos kuro bunkeryje, kurio statybai sunaudota 8 922 kub. m betono ir 3 803 t armatūros.
● Abiejų jėgainių antžeminės kuro bunkerio dalies bei laiptinių betonavimas vyko nepertraukiamai, naudojant slenkančių klojinių technologiją.
● Vilniaus KJ biokuro katilinės pamatinės plokštės betonavimas nepertraukiamai truko 36 val., o betoną per tą laiką pristatė 420 betonvežių.
● Skaičiuojama, kad per metus Vilniaus KJ susidarys apie 11 tūkst. t dūmų valymo ir lakiųjų pelenų, kurie bus perduoti Norvegijai. Pelenai bus panaudoti trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui.
Statybunaujienos.lt



Pramoninė statyba

nuotrauka
2025-06-13 10:43
Plungėje prasidėjo 100 milijonų eurų kainuosiančio lašišos perdirbimo fabriko statybos. Gamykloje planuojama diegti pažangiausias technologijas; jos įkūrėjai sieks BREEAM sertifikato.
nuotrauka
2025-06-12 09:43
Investicijų valdymo įmonės „EIKA Asset Management“ (EAM) fondo „EIKA Real Estate Fund“ valdoma įmonė Lenkijoje pasirašė finansavimo sutartį su „Santander Bank Polska“. Pagal sutartį gautos lėšos skiriamos finansuoti statomą logistikos centrą Sochačevo (Sochaczew) miestelyje, kuris yra apie 50 km į v...
nuotrauka
2025-06-05 10:16
Įmonė „Akola group“ atidarė naują sėklų gamyklą Lecavoje, Latvijoje. 10 mln. eurų investicijų vertės moderniausias sertifikuotų sėklų gamybos kompleksas pastatytas siekiant patenkinti vis labiau augančią aukštos kokybės sėklų paklausą Latvijoje ir Estijoje. Fabriką valdys sėklų gamybos įmonė „Dotnuv...
nuotrauka
2025-05-29 15:57
Vienas moderniausių logistikos projektų Baltijos regione – „Lidl Lietuva“ logistikos centras Vilniuje – pripažintas geriausiu praėjusiais metais užbaigtu industriniu nekilnojamojo turto (NT) projektu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Šį įvertinimą objektas pelnė kasmet „Verslo žinių“ organizuojamuos...
nuotrauka
2025-05-28 10:04
Generalinės rangos įmonė „CONRES“ pradėjo daugiau nei 7 200 kv. m ploto gamybinio-administracinio pastato statybas vienam sparčiausiai augančių Lietuvos mados technologijų prekių ženklui „BURGA“. Statinys iškils Kauno LEZ teritorijoje.
nuotrauka
2025-05-19 09:30
Krašto apsaugos ministerija kartu su Lietuvos kariuomene didina kontrmobilumo projekto apimtis ir didelį dėmesį skiria savivaldos poreikiams. Kontrmobilumo arsenalą pildo naujomis saugumo priemonėmis, kurios bus skirtos svarbios infrastruktūros ir civilinių objektų apsaugai šalies savivaldybėse.
nuotrauka
2025-05-14 15:22
SEB bankas ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ pasirašė 41 mln. eurų žaliojo kredito sutartį, skirtą pažangaus logistikos centro statyboms šalia Elektrėnų. Šiame daugiau nei 40 tūkst. kv. m ploto centre įsikurs prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ logistikos padalinys. Bendra projekto in...
nuotrauka
2025-05-13 09:19
Kazlų Rūdos savivaldybėje pradedama statyti gamykla, kuri gamins elektrinius mini ir mikro klasės bepiločių orlaivių variklius bei akumuliatorius. Statybos darbai pradedami gegužės mėnesį, gamyklą savivaldybės teritorijoje planuojama pastatyti ir paleisti iki 2026 metų pabaigos, į jos statybą ir įre...
nuotrauka
2025-04-29 11:34
Investicijų valdymo įmonė „EIKA Asset Management“ (EAM) kartu su didžiausiu Europoje logistikos nekilnojamojo turto vystytoju „Panattoni“ ruošiasi pradėti kitą logistikos pastato netoli Varšuvos statybų etapą. Paruošiamiesiems darbams sparčiai artėjant link pabaigos, tikimasi, kad naujasis pastatas ...
nuotrauka
2025-04-09 14:31
„OP Corporate Bank“ Lietuvos filialas skolina 17,8 mln. Eur „Adampolio“ grupės įmonei UAB „Adampolis-NT“. Finansavimas skirtas MAN salono ir serviso su administracinėmis patalpomis statyboms Ramučiuose prie Kauno.
nuotrauka
2025-03-31 09:40
Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradedamas statyti terminalas, kuriame iki šių metų pabaigos įsikurs 1,1 tūkst. kv. m ploto AB Lietuvos pašto siuntų skirstymo centras. Likusią pusę pastato bus siekiama išnuomoti kitiems logistikos, sandėliavimo ar transporto srities rinkos dalyviams.
nuotrauka
2025-03-27 09:49
Surimio ir žuvies produktų perdirbimo bendrovės „Vičiūnų grupės“ įmonė „Vičiūnai ir partneriai“ (VIP) Plungėje pradeda naujo 100 milijonų eurų vertės lašišos perdirbimo komplekso statybą. Užbaigus vienos moderniausių pasaulyje specializuotų gamyklų projektą, VIP nuosekliai padidins lašišos ir lašiš...
nuotrauka
2025-02-07 11:34
Viena didžiausių šalies rangos AB Panevėžio statybos trestas (PST) sutarė dėl medinių padėklų ir jų apvadų „JPackaging“ gamyklos statybos darbų.
nuotrauka
2025-02-07 08:47
Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pradėtos antrojo didžiausios Ukrainos gyvūnų maisto gamintojos „Kormotech" gamyklos statybos. Į šį projektą šunų ir kačių maisto gamintojas, patenkantis į pasaulio svarbiausių gyvūnų maisto gamintojų penkiasdešimtuką, investuoja 60 mln. eurų.
nuotrauka
2025-02-04 09:52
Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) veikia jau beveik du dešimtmečius. Šiuo metu subnuomoti 226 hektarai žemės, kuriuose sėkmingai veikia daugiau nei šimtas dvidešimt įvairių Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių, o pirmasis šios teritorijos plėtros etapas pilnai baigtas ir užpildytas – čia veikia ap...
nuotrauka
2025-02-03 13:33
Kauno laisvoje ekonominėje zonoje (LEZ) baigti modernaus baldų gamybos įmonės „Freda IV" sandėlio statybos darbai. Juos atliko tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva", jau ne pirmą kartą bendradarbiaujanti su ilgamete baldų gamintoja. Investicijos į naująjį sandėlį siekė bev...
nuotrauka
2025-01-29 14:44
Vokietijos gynybos technologijų kompanija „Rheinmetall“, bendrovė „EPSO-G Invest“, priklausanti naujosios energetikos įmonių grupei „EPSO-G“ ir Giraitės ginkluotės gamykla pasirašė memorandumą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo būsimos 155 mm artilerijos šaudmenų gamyklos Baisogaloje p...
nuotrauka
2025-01-16 14:40
Šalia Kauno laisvosios prekybos zonos (LEZ) sparčiai kyla naujas „ACE Logistics Group" logistikos terminalas. Pernai rugsėjo pabaigoje pradėtos terminalo statybos pasiekė svarbų etapą – ant pastato stogo iškeltas simbolinis pabaigtuvių vainikas.
nuotrauka
2025-01-14 16:05
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva" Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, Ramučių kaime, netrukus pradės modernaus bendrovės Onninen logistikos centro statybas. Beveik 7 tūkst. kv. m ploto sandėliavimo ir administracines patalpas planuojama pastatyti ir įrengti iki šių me...
nuotrauka
2025-01-13 13:02
Klaipėdos uoste vyksta intensyvūs pasirengimo darbai prieš pradedant pirmosios Baltijos šalyse žaliojo vandenilio gamybos ir degalų papildymo stoties statybas. Projektui įrangą tieksianti strateginių Europos energetikos infrastruktūros projektų vystymo bendrovė „MT Group“ pasirinko vandenilio saugoj...

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba