2023 kovo 28 d. antradienis, 15:38
Reklama  |  facebook

Energetikos įmonės: efektyvi veikla priklauso nuo daugelio faktorių

2020-02-12 08:00
Skaičiuojama, kad šiemet pradėsiančios veikti Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės (KJ) bus efektyviausios jėgainės Baltijos regione. Efektyvus kuro energijos panaudojimas ne tik mažins neigiamą poveikį aplinkai, bet ir užtikrins mažesnę šilumos gamybos kainą, palyginus su kitomis alternatyvomis.
nuotrauka
Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Bendrovės Vilniaus KJ iliustr.


Minimos įmonės
VKJ (Vilniaus kogeneracinė jėgainė), UAB
KKJ (Kauno kogeneracinė jėgainė), UAB
Paroc, UAB
KAEFER, UAB

Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse suplanuota, kad šiluma, išsiskirianti aušinant technologinius įrenginius, bus panaudota termofikaciniam vandeniui, kuris įprastai per tam skirtus technologinius aušinimo įrenginius patenka į atmosferą, šildyti. Dūmų atliekinei šilumai panaudoti, be jau įprastų kondensacinių ekonomaizerių, kurių katilai naudoja atliekas, statomi Lietuvoje analogų neturintys degimo, oro drėkinimo-dūmų aušinimo įrenginiai. Vilniaus jėgainės biokuro katilų kondensacinių ekonomaizerių kondensato šilumai panaudoti statomi šilumos siurbliai, atgaunantys papildomą šilumą ir ją atiduodantys termofikaciniam vandeniui.

Baigiamose statyti Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse veiks įranga, pagaminta ne tik Lietuvos gamintojų, bet ir pažangiausiose pasaulio gamyklose Vokietijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje. Įdomu, jog vien Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje sumontuota daugiau negu 7 tūkst. metalo konstrukcijų, tai yra daugiau negu sveria Eifelio bokštas. 

Europoje stebimi dideli energijos nuostoliai

Energetikos įmonėse visada išlieka dalies energijos praradimo rizika. Ši rizika tiesiogiai susijusi ir su klimato kaitos problemomis, ir su prarandamomis lėšomis, ir su veiklos efektyvumu.

Europos pramoninės izoliacijos fondo (European Industrial Insulation Foundation, EIIF) ekspertų duomenimis, ES gamyklose dėl netinkamo įrenginių izoliavimo prarandami milžiniški kiekiai energijos, teršiamas oras.

Izoliavus pramonės įrenginius, vamzdynus ir paviršius, kasmet būtų galima sumažinti tiek anglies dvideginio, kiek per metus CO2 išmeta 18 mln. vidutinės klasės automobilių, nuvažiuojančių 12,5 tūkst. km, o energijos suvartojimas sumažėtų tiek, kiek per metus suvartoja visa Nyderlandų pramonė.

Nuotraukoje –
Kauno kogeneracinėjed jėgainėje KAEFER techniniam izoliavimui pasirinko
Paroc“ medžiagas

Siekiant kuo mažesnių sąnaudų, kuo didesnio taupymo ir procesų efektyvumo, jėgainėms ir šilumos gamybos įmonėms reikalingi specialūs sprendimai.

Todėl abiejose Vilniaus ir Kauno KJ įrengiamos šiuolaikiškos modernios inžinerinės sistemos ir didelis dėmesys skirtas techninio izoliavimo problemoms spręsti. 

Izoliuoti įrenginiai – saugus darbas ir šiluma be nuostolių

Kauno kogeneracinėje jėgainėje buvo sumontuotas Vokietijos bendrovės „Standardkessel Baumgarte“ pagamintas katilas. Jį sudaro 34 km vamzdžių, kurie sujungti 4,9 tūkst. suvirinimo siūlių. Jėgainės katilo slėginė dalis sveria apie 1250 tonų.

Įmonė KAEFER Kauno kogeneracinėje jėgainėje vykdė šio atliekų deginimo katilo ir susijusių įrenginių – ekonomaizerio, ortakių, ventiliatorių, vamzdynų ir kt. – izoliavimo darbus. Įmonė turėjo izoliuoti apie 11 tūkst. kv. m plotą.

Vykdydama projektą viename iš Lietuvai itin svarbių energetikos objektų, KAEFER UAB techniniam izoliavimui pasirinko „Paroc“ medžiagas.

Nuotraukoje – 
Juozas Urbonas,
KAEFER UAB gamybos direktorius

„Pagal technines charakteristikas numatyta, kad atliekų deginimo katilo vidaus kūryklos apačia gali įkaisti iki 1 tūkst. laipsnių, kylant aukščiau – iki 1,5 tūkst. laipsnių, o katilo išorinių paviršių ir susijusių įrenginių, kuriuos reikia izoliuoti, temperatūra gali siekti iki 450 laipsnių karščio. Mūsų įmonės užduotis buvo labai svarbi – reikėjo saugiai, kokybiškai ir laiku sumontuoti šilumos izoliaciją taip, kad eksploatuojant ateityje jėgainę, joje dirbančiam personalui būtų saugu, kad būtų išvengta technologinių sutrikimų ir šiluminių nuostolių, o pati jėgainė dirbtų efektyviai“, – pasakojo Juozas Urbonas, KAEFER UAB gamybos direktorius.

Įvertinant temperatūrinius režimus, techniniam izoliavimui buvo pasirinktos įvairių storių „Paroc“ medžiagos, kurios buvo dengiamos skarda. Izoliuojant skirtingų formų įrenginius energetikos objektuose, kaip sakė J. Urbonas, labai svarbu, kad izoliacinės medžiagos nepriekaištingai priglustų prie izoliuojamo paviršiaus, kad ir kokios formos ar lygumo jis būtų. Tik tinkamai sumontuota ir prigludusi izoliacinė medžiaga užtikrina, kad nebus nereikalingo oro cirkuliavimo, taigi ir šiluminių nuostolių.
 
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje Kauno KJ gruodžio pradžioje pradėti bandymo darbai. Planuojama, kad 160 mln. eurų kainavusi jėgainė turėtų pradėti veiklą jau 2020 m. pirmą pusmetį.

KJ gamins apie 40 proc. Kaunui ir Vilniui reikalingos šilumos

Vilniuje statomos jėgainės atliekas naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 19 MW; šiluminė – apie 60 MW; biokurą naudojančio įrenginio elektrinė galia – apie 73 MW; šiluminė – apie 169 MW. Vilniaus KJ bus galima naudinga energija paversti iki 160 tūkst. tonų komunalinių atliekų – tiek jų per metus susidaro vilniečių namuose. Numatyta, kad nauja Vilniaus KJ gamins apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos.

Kaune planuojama įrengti atliekas naudojančią didelio efektyvumo KJ, kurios elektrinė galia sieks apie 24 MW, o šilumos gamybos galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai kasmet leis racionaliai panaudoti apie 200 tūkst. tonų regione susidarančių komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, likusių po rūšiavimo, ir pagaminti apie 500 GWh šilumos bei apie 170 GWh elektros energijos. Jėgainėje bus galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.

Kauno KJ nuotraukoje – 
Kauno KJ sumontuotas Vokietijoje pagamintas katilas

Kogeneracinėse jėgainėse – griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu privaloma ES 

Po gaisro Alytuje, padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“, ir nustačius, kad uostamiestyje AB „Grigeo Klaipėda“ gamybiniame objekte susidarančios nuotekos išleidžiamos į Kuršių marias beveik nevalytos, aktualūs tampa sprendimai, kurie iki minimumo mažintų tokias grėsmes.

Kauno kogeneracinė jėgainė. Kauno KJ nuotr. 

Tiek Vilniaus, tiek Kauno KJ, siekiant išvengti nemalonių kvapų, aplinkos oro taršos dulkėmis, numatyta, kad atliekų ir biokuro iškrovimas vyks uždarose patalpose su vietinėmis oro nutraukimo ir filtravimo sistemomis. Tai garantuoja, kad kvapai ir dulkės neišeis iš jėgainių patalpų į išorę. Kitų birių medžiagų krova ir transportavimas vyks uždaru būdu be kontakto su atmosferos oru, papildomai įrengiant oro filtravimo sistemas.

Statomose jėgainėse nuo teritorijos surenkamas lietaus vanduo yra valomas vietiniuose lietaus valymo įrenginiuose. Dūmų valymo reagentų iškrovimo zonose įrengiami nuotekų surinkimo rezervuarai, kurių talpa pakankama surinkti didžiausio reagentų prikrauto sunkvežimio tūrį. Papildomai yra numatyti avarinio užteršto lietaus nuotekų surinkimo rezervuarai, kuriuose avarijos atveju bus sukaupiamas galimai užterštas lietaus vanduo.

Tiek Vilniaus, tiek Kauno jėgainėse yra taikomi griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai, negu šiuo metu yra numatyti galiojančiuose šalies bei Europos Sąjungos teisės aktuose. Šios jėgainės bus vienos moderniausių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje – tiek pagal aplinkosauginius parametrus, tiek ir energetinį efektyvumą. 

ĮDOMŪS FAKTAI APIE Kauno ir Vilniaus kogeneracines jėgaines

● Vilniaus KJ sumontuota daugiau nei 7 tūkst. tonų metalinių konstrukcijų, t. y. daugiau negu jų yra Eifelio bokšte.
● Jėgainėje supilta daugiau nei 400 tūkst. kub. metrų betono.
● Išgręžta daugiau nei 2,4 tūkst. polių.
● Kauno KJ atliekos bus laikomos gelžbetoniniame 17 150 kub. m talpos kuro bunkeryje, kurio statybai sunaudota 8 922 kub. m betono ir 3 803 t armatūros.
● Abiejų jėgainių antžeminės kuro bunkerio dalies bei laiptinių betonavimas vyko nepertraukiamai, naudojant slenkančių klojinių technologiją.
● Vilniaus KJ biokuro katilinės pamatinės plokštės betonavimas nepertraukiamai truko 36 val., o betoną per tą laiką pristatė 420 betonvežių.
● Skaičiuojama, kad per metus Vilniaus KJ susidarys apie 11 tūkst. t dūmų valymo ir lakiųjų pelenų, kurie bus perduoti Norvegijai. Pelenai bus panaudoti trečios pagal dydį Norvegijos salos Langiojos kraštovaizdžio atkūrimui.
Statybunaujienos.lt




Pramoninė statyba

nuotrauka
2023-02-27 10:06
Ilgiausią Baltijos šalyse kilimo ir tūpimo taką turinčio tarptautinio Šiaulių oro uosto laukia permainos. Vieniems iš oro uosto bendrasavininkų – kariškiams – nutarus susigrąžinti pastatus pietinėje oro uosto dalyje, visos civilinės aviacijos paslaugos bus perkeltos į šiaurinę aerodromo dalį, kur pl...
nuotrauka
2023-02-23 12:00
Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kyla pasaulyje didžiausios dviračių gamintojos „Pon.Bike“ gamykla. Šiandien į 40 tūkst. kv. m ploto pastato pamatus buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė. Didžiulių „Pon.Bike“ investicijų sulauksianti gamykla pradės veikti 2024 m. vasarą. Iki tol dviračių g...
nuotrauka
2023-02-21 11:38
Vasario viduryje pradėti Vilniaus oro uoste veiksiančios orlaivių nuledinimo skysčio perdirbimo gamyklos statybos darbai. Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, šių metų antroje pusėje pradėsianti veiklą gamykla leis vykdyti būtinas orlaivių paruošimo procedūras oro uoste pažangesniais būdais, kurie ka...
nuotrauka
2023-02-09 07:34
Dažų ir pramoninių dangų gamintojo „Tikkurila“ produktai buvo pasirinkti REHAU gamyklos, pastatytos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir pelniusios „Lietuvos metų gaminio 2022“ aukso medalį, metalo konstrukcijoms padengti.
nuotrauka
2023-01-10 04:36
Išmaniųjų skaitiklių gamintoja „Axioma Metering“ Kauno LEZ teritorijoje pradeda statyti antrąją gamyklą, kurioje sukurs daugiau nei 300 darbo vietų. Kompanija dar šiemet į gamyklos statybas investuos 15 mln. eurų, dar apie 5 mln. eurų bus skirta naujai robotizuotai ultragarsinių vandens skaitiklių g...
nuotrauka
2022-11-18 10:09
Pasaulyje didžiausia dviračių gamintoja „Pon.Bike“, priklausanti Nyderlandų holdingui „Pon Holdings“, netrukus pradės 40 tūkst. kv. metrų ploto gamyklos statybas Lietuvoje, Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Bendrovė ką tik pasirašė sutartį su tvarios miestų plėtros ir statybų bendrove „Y...
nuotrauka
2022-11-09 17:42
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėta statyti 15 mln. eurų vertės Singapūro medicininės įrangos „Esco Lifesciences“ gamykla. Joje bus gaminami optimalų mikroklimatą ląstelėms užtikrinantys laminarai bei inkubatoriai.
nuotrauka
2022-10-18 14:40
„Agrokoncerno“ įmonių grupė Kuršėnuose planuoja įgyvendinti daugiau nei 300 milijonų eurų vertės projektą. Įmonė „Agrokoncernas GDP“ buvusioje Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje statys vieną moderniausių Europoje giluminio grūdų perdirbimo gamyklą. Planuojama, kad jos statybos truks apie penkeriu...
nuotrauka
2022-10-14 08:23
Trumpiau nei per metus buvo įgyvendintas „Continental Automotive Lithuania“ gamyklos pirmasis plėtros etapas. Užsakovai jo įgyvendinimą įvardina kaip puikų, o Lietuvos BIM projektų konkurse jis pelnė geriausio gamybinių pastatų BIM projekto vardą.
nuotrauka
2022-10-06 18:44
VIPA pasirašė pirmąją paskolos sutartį iš skatinamosios finansinės priemonės „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose įrengimas“ lėšų. Paskola suteikta UAB „Flex Start Two“ įmonei, kuri Klaipėdos laisvojoje ekonominėje z...
nuotrauka
2022-09-30 07:36
Įgyvendinant „Teltonikos“ Technologijų centro statybos projektą, rangovai turėjo aiškias užduotis: aukšta kokybė ir preciziškas darbų kalendorius.
nuotrauka
2022-09-29 07:00
„Teltonikos“ technologijų centras Molėtuose duris atvėrė dvigubai greičiau negu buvo planuota. 10,8 tūkst. kv. m pastatas, kuriame kuriasi telemedicinos ir tinklo įrangos projektavimo biuras, laboratorijos bei testavimo ir robotizuotos surinkimo linijos, iškilo per 10 mėnesių.
nuotrauka
2022-09-27 06:52
Akmenės laisvoji ekonominė zona (LEZ) sėkmingai užbaigė infrastruktūros plėtros darbus. Už daugiau nei 3,5 mln. eurų pietinėje teritorijos dalyje išvystyta inžinerinė infrastruktūra, įdiegti nauji susisiekimo sprendimai.
nuotrauka
2022-08-29 06:37
Akmenės laisvoji ekonominė zona (LEZ) Aplinkos ministerijos vadovams ir statybų bei renovacijos sektoriaus atstovams pristatė investicinius plėtros planus, kurie skatins proveržį tvarios statybos sektoriuje. Į šiuo tikslu jau statomą organinių statybos konstrukcijų gamyklą pirmuoju etapu planuojama ...
nuotrauka
2022-08-12 11:25
Energetikos ministras Dainius Kreivys vakar, rugpjūčio 11 d., lankėsi Mažeikiuose, naftos perdirbimo produktų gamykloje „Orlen Lietuva“, kur pradėtos Žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos.
nuotrauka
2022-07-19 10:37
Įmonė „Continental Automotive Lithuania“ baigė pirmąjį plėtros etapą: gerokai prasiplėtė Kaune esančios automobilių elektronikos komponentų gamyklos, atitinkančios aukščiausius automobilių pramonės pastatų standartus, plotas. Statybos darbus atliko UAB Merko statyba.
nuotrauka
2022-07-14 10:30
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) vystytojas ir valdytojas Baltijos šalyse „Sirin Development” užbaigė logistikos centro „J55“ I etapo statybas, Vilniuje. Į 20 400 kv. m ploto sandėlį iš viso buvo investuota 11,3 mln. eurų.
nuotrauka
2022-07-13 08:42
Lietuvos Laisvosios ekonominės zonos demonstruoja puikius rezultatus, skaičiuoja pritrauktus naujus investuotojus ir nuosekliai vysto infrastruktūros plėtros projektus. Bendrovės pagal apyvartas ne tik pasiekė ikipandeminį lygį, bet ir jį viršijo, o artimiausioje ateityje tikisi dar didesnio Lietuvo...
nuotrauka
2022-06-21 10:25
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) vystytojas ir valdytojas Baltijos šalyse „Sirin Development” užbaigė „Liepkalnio industrinio parko“ IV etapo statybas Vilniuje. Į 26 200 kv. m ploto sandėlį iš viso buvo investuota 13 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-01 07:42
Didžiausiame Lietuvos skaitmeninės statybos tematikos renginyje – tarptautinėje konferencijoje „Skaitmeninė statyba 2022. Vilnius“ – paskelbti ir apdovanoti geriausi 2022 m. BIM projektai.

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba