Energinio naudingumo sertifikatas: nuo 2021 metų – tik A++ klasė
2021-02-05 10:31
Statybos techniniame reglamente STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ numatyta, jog nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje naujai statomi daugiabučiai ir gyvenamosios paskirties statiniai (taip pat ir kitos paskirties statiniai, kuriems nenumatytos išimtys) turės atitikti A++ energinio naudingumo klasę. Ką tai reiškia?
Statytojai įsitikinę, jog A++ klasės būstas užtikrins mažesnes šildymo išlaidas, didesnį statinio sandarumą, geresnę mechaninę vėdinimo sistemą, kokybiškesnę aplinkos triukšmo izoliaciją. KSK vadovas Ričardas Petrikauskas šios klasės privalumus pakomentavo plačiau: „Toks pastatas beveik nenaudoja šiluminės energijos ir privalo atitikti aukščiausius A++ klasei keliamus standartus, t. y. turėti labai mažą konstrukcijų šilumos laidumo koeficientą, pasižymėti dideliu pastato konstrukcijų sandarumu, iki minimumo sumažintų šalčio tiltelių kiekį, parinktą efektyviausią pastato apšiltinimo būdą ir įdiegtą kokybišką rekuperacinę vėdinimo sistemą. Pastaroji turi būti įrengta taip, kad patalpoje užtikrintų gryno oro tekėjimą, palaikytų pastovią temperatūrą ir pašalintų susikaupusias nereikalingas medžiagas (pavyzdžiui, dulkes).“
Norint įsitikinti, kad statinys tikrai atitinka aukščiausios kokybės standartus ir priklauso A++ klasei, būtinas energinio naudingumo sertifikatas – tik jis gali atskleisti, ar statinio energinio naudingumo klasė išties yra aukščiausia.
Ką apie A++ klasės statinius numato galiojantys teisės aktai?
Pastato (jo dalies) energinio naudingumo klasė nustatoma pagal mėnesinį skaičiavimo metodą pagal tam tikrų pastato (jo dalies) rodiklių vertes: pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui (C1 vertė); pirminės neatsinaujinančios energijos vartojimo efektyvumas karštam buitiniam vandeniui ruošti (C2 vertė); pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai; mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos techniniai rodikliai; pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės; pastato sandarumas; šiluminės energijos sąnaudos pastatui šildyti; ilginių šiluminių tiltelių šilumos perdavimo koeficientų nustatymo būdas; pastate sunaudojamos energijos dalis iš atsinaujinančių išteklių. A++ energinės naudingumo klasės statinio rodiklių vertės turi būti C1<0,30 ir C2 ≤ 0,70.
Jei pastate (jo dalyje) įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,80 (išskyrus atskirų srautų rekuperatorius, jų naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,68), o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³. Tiesa, šis reikalavimas netaikomas sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams.
Energinio naudingumo sertifikatas išduodamas tada, kai įvertinami užsakovo pateikti reikalingi dokumentai (kuriuose yra duomenys apie statinį) ir atliekami visi skaičiavimai.
Ar A++ klasės statinių sertifikavimas kainuos brangiau?
Apie kainas paklaustas Klaipėdos statybos kompanijos vadovas R. Petrikauskas teigė, kad energinio naudingumo sertifikato suteikimo kaina ne visai priklauso nuo statinio klasės.
„Mes galutinę sertifikavimo paslaugos kainą pateikiame įvertinę pastato paskirtį bei jo sudėtingumo lygį; sertifikavimo terminą; kliento pateiktą dokumentaciją, t. y. ar pateikti visi dokumentai, ar nieko netrūksta; pastato vietos; paslaugos teikimo pastovumo. Mūsų kompanijoje šios paslaugos kaina įvairuoja nuo 97 eurų“ – nurodė R. Petrikauskas.
Energinio naudingumo sertifikato išdavimo terminas 1–5 d. d. po dokumentų, reikalingų sertifikavimui atlikti, gavimo dienos. Reikalingų dokumentų energiniam sertifikavimui atlikti sąrašą galite rasti čia: https://www.kskompanija.lt/energinis-sertifikavimas/.
Tačiau būtina žinoti, jog energinio naudingumo sertifikato kainą lemia ir šalčio tiltai. Energinės klasės A, A+ ir A++ pastatams kartais reikia paskaičiuoti ilginius-šiluminius tiltelius – tai vietos, kur jungiasi skirtingi elementai. Pavyzdžiui, langai-sienos, stogas-sienos, pamatai-sienos. Kuo daugiau tų šalčio tiltelių, kuo pastatas didesnis ir sudėtingesnis – tuo didesnė yra ir energinio sertifikavimo paslaugos kaina. Norint sužinoti konkrečią kainą kiekvienu individualiu atveju geriausia kreiptis tiesiogiai į šią paslaugą teikiančią įmonę.
Vis tik labiau nei kaina turėtų būti vertinamas įmonės, kuri išduoda energinio naudingumo sertifikatą, patikimumas, profesionalumas, atliktų darbų kokybė. Energinio naudingumo sertifikatas yra ne vien įrodymas, kokiai klasei priklauso statinys. Šiame dokumente yra pateikiamos ir rekomendacijos, kurias įgyvendinus gali pakilti statinio energinio efektyvumo vertė.
Statinio energinis sertifikavimas, energinio naudingumo sertifikato išdavimas ar ilginių šiluminių tiltelių skaičiavimas turėtų būti patikėtas šios srities ekspertams. Klaipėdos statybos kompanija pasirengusi įvertinti kiekvieno statinio energinio naudingumo klasę. Kreiptis telefonu 8 686 53020 arba el. paštu info@ksk.lt.
Atsakingas, profesionalus ir sąžiningas požiūris į kiekvieną klientą, aukščiausios kokybės paslauga kiekvienam statiniui!
Architektūroje ilgą laiką vyravo tylus susitarimas: tai, kas funkcionalu, turi būti nematoma. Akustiniai sprendimai dažniausiai tapdavo „būtinu blogiu“ – nemaloniomis plokštėmis, kurias architektai stengdavosi paslėpti už pakabinamų konstrukcijų ar baldų. Tačiau šiandien šis požiūris išgyvena transf...
Išvykstant atostogų verta pasirūpinti ne tik lagaminu, bet ir namuose liekančiais elektros prietaisais. Dalis jų elektros energiją vartoja net tada, kai nėra naudojami, o kai kuriuos įrenginius išjungti svarbu ir dėl saugumo. „Ignitis“ primena, ką prieš išvykstant verta atjungti nuo elektros tinklo.
Lauko virtuvė šiandien tampa ne tik maisto gaminimo vieta, bet ir pilnaverte namų erdve po atviru dangumi. Pasak „IKEA“ Interjero dizaino departamento vadovės Mortos Bučinskienės, funkcionalią lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tiek nedidelėje terasoje – svarbiausia tinkamai suplanu...
Karšti orai skatina gyventojus ieškoti būdų, kaip namuose palaikyti gaivesnį orą ir komfortišką mikroklimatą. Vienas dažniausiai pasirenkamų sprendimų – rekuperacinė sistema. Tačiau specialistai primena, kad rekuperatorius nėra kondicionierius: jis nekuria šalčio ir negali aktyviai sumažinti patalpų...
Vis daugiau Lietuvos sodų ir viešųjų želdynų prižiūrėtojų renkasi kapiliarinį drėkinimą – technologiją, kuri vandenį tiekia tiesiai į augalo šaknų zoną ir leidžia užauginti vešlius gėlynus bei sveikas gyvatvores gerokai mažesnėmis vandens sąnaudomis. Apie tai, kaip veikia ši sistema ir kodėl, renkan...
Tinkamai suvaldyta akustika tampa esminiu veiksniu, lemiančiu, kaip mes jaučiamės skirtingose erdvėse – nuo viešų renginių iki darbo aplinkos. Šiandien vis dažniau suprantama, kad garsas yra ne tik foninis elementas, bet ir tiesiogiai patirties kokybę formuojantis veiksnys.
Įprasta manyti, kad mažesnės sąskaitos už šildymą įmanomos tik po daugiabučio renovacijos, tačiau Klaipėdoje veikianti piliečių energetikos bendrija „Taikos 30“ įrodo, jog ilgalaikę naudą gali sukurti kompleksiški energetiniai sprendimai. Geoterminis šildymas, grindinis vėsinimas, saulės elektrinė i...
Vanduo yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau retas susimąsto, kiek jo iš tiesų sunaudoja namuose. Statistikos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja apie 27 kubinius metrus vandens – tai prilygsta maždaug tūkstančiui prausimųsi duše. Nors kasdienis vandens...
Šiuolaikinė urbanistika skatina paslaugų prieinamumą „čia pat“, todėl sporto klubai daugiabučių pirmuose aukštuose tapo įprastu reiškiniu. Tačiau šis kaimynystės modelis dažnai atsimuša į akustinę sieną: tai, kas verslui yra darbinė aplinka, gyventojui tampa nepakeliamu triukšmu.
Verslo įsikūrimas daugiabučių namų pirmuosiuose aukštuose dažnai tampa iššūkiu bendruomenės ramybei. Restoranai, klinikos ar biurai reikalauja galingų mikroklimato sprendimų, tačiau tradiciniai išoriniai blokai ant fasadų neretai tampa ginčų objektu dėl triukšmo, vibracijos ar sudarkytos pastato est...
Šiuolaikinė urbanistika diktuoja tendenciją: daugiabučių pirmieji aukštai tampa paslaugų ir pramogų centrais. Nors gyventojams patogu turėti sporto klubą ar valyklą tame pačiame pastate, už sienos ar po grindimis įsikūrusi komercija neretai tampa akustiniu iššūkiu.
Šiuolaikinėje urbanistikoje vis dažniau dominuoja daugiafunkcė pastatų paskirtis, kai pirmuose aukštuose įsikūrusios komercinės erdvės tampa neatsiejama gyvenamosios aplinkos dalimi. Nors tai suteikia patogumo, praktika rodo, kad tokia kaimynystė neretai tampa konfliktų zona.
PVC profilius langų rėmams gaminanti įmonė GEALAN dalijasi patarimais, kaip paprastais, bet svarbiais žingsniais išlaikyti plastikinius langus nepriekaištingos būklės. Plastikiniai langai savo funkcionalumu ir dizaino įvairove ne tik prilygsta, bet ir pranoksta medinius – juos prižiūrėti paprasta, o...
Šiuolaikinėje architektūroje fasadas nebėra tik išorinis sluoksnis – tai pastato charakteris, energinis efektyvumas ir ilgalaikė investicija. „CEDRAL“ pluoštinio cemento sprendimai šiandien tampa lyderiaujančiu pasirinkimu tiek naujai statybai, tiek sudėtingiems renovacijos projektams.
Užsitęsęs speigas beveik visada reiškia didesnes šildymo sąskaitas. Net techniškai tvarkingas pastatas šaltuoju laikotarpiu suvartoja daugiau šilumos, todėl sąnaudos natūraliai auga. Vis dėlto didžiausias nusivylimas dažniausiai kyla ne dėl paties šalčio, o dėl jausmo, kad situacijos neįmanoma kontr...
„Soudafoam MAXTWO HFO“ – tai uždarų porų, purškiamos, dviejų komponentų poliuretano putos, sukurtos kompanijos SOUDAL, siekiant suteikti specialistams aukščiausio lygio šilumos, garso ir vandens izoliacijos įrankį.
Atšalus orams gyventojai dažniau ieško papildomų šilumos šaltinių – įsijungia elektrinius šildytuvus, grindinį šildymą ar kitus elektros prietaisus, kad palaikytų komfortišką temperatūrą namuose. Tačiau ilgesniam laikui palikti veikti šie įrenginiai gali gerokai padidinti elektros suvartojimą. „Ener...
Lietuvos gyventojai aktyviai keičia taršius šildymo įrenginius į efektyvesnius, aplinkai draugiškesnius sprendimus. Šių metų sausio 2 d. paskelbtuose kvietimuose per vieną dieną gyventojai pateikė 1 002 paraiškas neefektyvių biomasę ir iškastinį kurą naudojančių katilų keitimui finansuoti, jų bendra...
Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai jau spėjo įsitikinti, kad oras-vanduo šilumos siurbliai yra vienas patogiausių ir ekonomiškiausių šildymo būdų. Ši technologija užtikrina stabilų šildymą, automatinį veikimą ir minimalią priežiūrą, todėl vartotojai gali mėgautis komfortu be papildo...
Neseniai Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nare tapusi įmonė „Liftai EU“ įžengė į naują veiklos etapą. Narystė, jų vadovo Raimondo Beglecovo žodžiais, nėra vien formalumas. Tai įsipareigojimas dar labiau kelti veiklos kokybės kartelę ir kartu prisidėti prie tvaraus infrastruktūros atnaujinimo ...
Norint įsitikinti, kad statinys tikrai atitinka aukščiausios kokybės standartus ir priklauso A++ klasei, būtinas energinio naudingumo sertifikatas – tik jis gali atskleisti, ar statinio energinio naudingumo klasė išties yra aukščiausia.
| www.julija.eu