Savivaldybių veiklos vertinimo pagal gerojo valdymo principus metodiką adaptavo ir savivaldybes atliekant savianalizę konsultavo Mykolo Romerio universiteto mokslininkai dr. Aušra Šukvietienė, prof. dr. Saulius Nefas, taip pat Kristina Čelkė ir Mindaugas Kiznys.

Ekspertų grupės vadovas Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius profesorius dr. Andrius Stasiukynas, cituojamas pranešime, pabrėžė, kad gerojo valdymo principų išskyrimas buvo būtinas, o tokia metodika Lietuvoje taikoma pirmą kartą.

„Stipri ir demokratiška vietos valdžia, įtraukianti ir įgalinanti vietos bendruomenes būti aktyviais vietos savivaldos dalyviais – neatsiejamas demokratinės visuomenės bruožas, o geras valdymas yra esminis dalykas, siejantis visas savivaldybes, nepriklausomai nuo jų dydžio, gyventojų skaičiaus ar socialinių, ekonominių sąlygų, - cituojamas A. Stasiukynas. - Savivaldybių institucijos yra arčiausiai gyventojų ir tiesiogiai susijusios su paslaugų jiems teikimu, todėl tai yra viena iš pagrindinių demokratinės valstybės prioritetinių krypčių. Be to, gerųjų patirčių sklaida tarp savivaldybių reikalinga ne tik gerinant veiklos procesus, bet kartu taip sudaromos sąlygas darbuotojams stiprinti identitetą su savivaldybe, administracija ir kolegomis“.

Savivaldybių vertinimo metodiką, kaip rašoma pranešime, sudaro 12 Gero valdymo principų, pagal kuriuos buvo vertinamos ir kuriais rekomenduojama vadovautis savivaldybėms vertinant bei tobulinant savo veiklą. Tai sąžiningi rinkimai; atstovavimas ir dalyvavimas; reagavimas; veiksmingumas ir efektyvumas; atvirumas ir skaidrumas; teisės normų laikymasis; etiškas elgesys; kompetencija ir produktyvumas; inovacijos ir atvirumas pokyčiams; patvarumas ir ilgalaikė orientacija; patikimas finansų valdymas; žmogaus teisės, kultūrinė įvairovė ir socialinė sanglauda; atskaitomybė. Šių principų diegimas savivaldybėse turėtų padėti tobulinti vietinį valdymą, užtikrinti priimamų sprendimų skaidrumą, savivaldybės gyventojų dalyvavimą tvarkant viešuosius reikalus bei orientuotų į savivaldybių gyventojų poreikių tenkinimą.

Projekte dalyvavusios 35 savivaldybės vykdė socialines apklausas, kaip gyventojai, savivaldybių tarybų nariai bei savivaldybių darbuotojai vertina savivaldybių darbo kokybę. Iš viso buvo užpildyta daugiau nei 11 tūkstančių anketų. Atlikus savianalizę savivaldybės taip pat išskyrė pagrindines tobulintinas sritis – komunikacija su gyventojais, aktyvesnį įtraukimą į sprendimų priėmimą, naujų veiklos metodų paiešką, didesnį dėmesį inovacijų pritraukimui ir diegimui, atvirumą pokyčiams. Gyventojai labiausiai probleminėmis sritimis laiko piliečių dalyvavimą, atstovavimą, reagavimą ir etišką elgesį.

Europos Tarybos ženklu už aukštą demokratinio valdymo lygį (ELoGE) apdovanotos šio savivaldybės: Akmenės rajono, Alytaus miesto, Anykščių rajono, Birštono miesto, Druskininkų, Jonavos rajono, Joniškio rajono, Klaipėdos miesto, Kupiškio rajono, Panevėžio rajono, Plungės rajono, Šiaulių miesto, Tauragės rajono, Vilkaviškio rajono.