2026 m. balandžio 15 d. trečiadienis, 7:29:04
Reklama  |  facebook

Fejerverkai Naujųjų metų naktį gąsdina ir bėgančius nuo karo – kuo juos pakeisti?

2022-12-28 13:54
Artėjant Naujiesiems metams visuomenėje vis garsiau kalbama apie fejerverkų daromą žalą ne tik gyvūnams, aplinkai, bet ir žmonėms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad fejerverkų sukeliamas garsas didelį stresą varo ir nuo karo bėgantiems, šiuo metu Lietuvoje apsistojusiems ukrainiečiams. Naujųjų metų naktį švęsti ir džiaugtis norisi visiems, tad kuo galima pakeisti fejerverkų šou ir nepadaryti jokios žalos?
nuotrauka
Dronai. VILNIUS TECH nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Fejerverkų žala

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Vaidos Šerevičienės, nors fejerverkai ir yra neatsiejama šventinio periodo dalis, jie turi ir neigiamą pusę. Pirmiausia, į dangų leidžiant fejerverkus, gerokai padidėja triukšmo lygis, kuris itin gąsdina gyvūnus ir sukelia jiems stresą. Kitas pavojus sveikatai – nekokybiški fejerverkai, neatsakingas jų naudojimas. Kiekvienais metais ligoninėse atsiduria daug sužeistų žmonių, dažnai nukenčia ir vaikai.

„Gyventojams susirūpinimą kelia ir tai, kad fejerverkai teršia orą. Pastarųjų gamybai naudojamos įvairios cheminės medžiagos, parakas. Siekiant išgauti įvairių spalvų reginį naudojami įvairių metalų junginiai. Sprogdinant fejerverkus į aplinkos orą patenka daug įvairių cheminių teršalų“, – universiteto pranešime cituojama V. Šerevičienė.

Alternatyvos fejerverkams – kokios jos?

VILNIUS TECH Aeronautikos inžinerijos katedros profesoriaus-partnerio dr. Lino Gelažansko, šventinį vaizdą ir nuotaiką galima pasitelkti naudojant LED šviesos efektus, prožektorius arba vaizdų projektavimo įrangą, lazerinius šviesos spektaklius. Taip pat – dronų šviesų šou, kurie, pastaraisiais metais, sparčiai populiarėja.

Doc. dr. Vaida ŠerevičienėDoc. dr. Vaida Šerevičienė

„Dronų spiečių šviesų šou – spalvingi šviesų spektakliai, kuriuos galima atlikti naudojant dronus. Jie gali būti naudojami siekiant suteikti įspūdingą vaizdą ir yra viena iš pagrindinių alternatyvų fejerverkams. Dronų spiečių šviesų šou susideda iš šviečiančių dronų, kurie užprogramuojami skraidyti įvairiomis trajektorijomis, sukurti vaizdus ar judančias formas. Jie gali būti naudojami įvairiose šventėse ir renginiuose, pavyzdžiui, festivaliuose, miesto šventėse, vestuvėse, įmonių vakarėliuose ar reklaminiuose renginiuose. Dronų spiečių šviesų šou yra saugesni nei fejerverkai, nes jų naudojimas nereikalauja ugnies“, – dėmesį atkreipia L. Gelažanskas.

Jis taip pat pabrėžia, kad dronai turi ir keletą pranašumų. Visų pirma, jie yra saugesni, nes iš principo dronai nėra sprogmenys. Jų pasirodymai atliekami specifinėje kategorijoje, prieš tai atliekamas rizikos vertinimas, kuris derinamas su Transporto kompetencijų agentūra. Dronai ir kitos skaitmeninės technologijos gali būti naudojamos tiksliau nei fejerverkai, todėl jų naudojimas gali būti efektyvesnis. Ypač, kai reikia atkartoti pasirodymą keletą kartų ir sukurti iš anksto prognozuojamą idealiai suplanuotą vaizdą.

„Reikia atsižvelgti ir į tai, kad dronai ar kitos technologijos gali turėti ir trūkumų, galimų ribojimų. Pavyzdžiui, dronų pasirodymai gali būti suvaržyti tam tikrose vietose dėl nepakankamos erdvės ar oro sąlygų. Dronų pasirodymams reikalingas ilgas planavimas ir pasiruošimas. Dėl to svarbu atidžiai įvertinti visus pranašumus ir trūkumus, prieš nusprendžiant, kuris iš šių sprendimų yra geriausias tam tikroje situacijoje“, – sako VILNIUS TECH ekspertas.

Kaip veikia dronai?

Tam, kad dronų spiečių pasirodymai veiktų sėkmingai, reikia užtikrinti, kad dronai galėtų išsilaikyti ore numatytą laiką, nesusidurtų tarpusavyje ir kiekvienas jų skristu sinchroniniame spiečiuje. Tam gali būti naudojamos įvairios technologijos ir metodai.

Norint užtikrinti ilgą skrydžio laiką, naudojami itin lengvi ir aerodinamiškai efektyvūs dronai. Kiekvienas iš jų sveria apie 250 g. Tai suteikia papildomą skrydžio laiką ir saugumą – tokio svorio dronas vargu ar gali sužaloti žmogų. Skrydžio laiką didina specialios didelio energijos tankio baterijos – sveria nedaug, o energijos sukaupia pakankamai net ir 30 min skrydžiui.

L. GelažanskasDr. Linas Gelažanskas

„Vienas iš būdų, kaip užtikrinti, kad atlikdami šou dronai nesusidurtų tarpusavyje – naudoti RTK (angl. Real Time Kinematic) pozicionavimo sistemą, kuri leidžia tiksliai nustatyti drono poziciją ir judėjimo greitį realiuoju laiku, naudojant GPS (angl. Global Positioning System) ir kitas navigacijos technologijas. Dronų spiečių pasirodymai turi būtų sinchronizuoti laike. Tam naudojama specializuota programinė įranga, kuri sinchronizuoja dronus, t. y. išsiunčia jiems sinchronizuotus skrydžio maršrutus, tad kiekvienas dronas žino kur ir kada tiksliai turi skristi“, – pasakoja L. Gelažanskas.

Tiesa, norint leisti dronų spiečių pasirodymus, reikėtų atsižvelgti į keletą teisinių apribojimų. Vienas jų – dronų operatorius, naudojantis dronus spiečių pasirodymuose, turi turėti atitinkamą licenciją, kurią suteikia vietinis reguliavimo organas. Jis taip pat turi laikytis dronų valdymo taisyklių, kurias nustato Europos dronų direktyva ir nacionalinės teisės aktai. Pavyzdžiui, dronai negali skristi aukščiau nei 120 m. Taip pat negali skristi arčiau nei 150 m nuo žmonių, gyvūnų ar transporto priemonių, negali skristi virš žmonių ar gyvūnų. Dronų operatorius yra atsakingas ir už dronų naudojimą, tad turi atsakyti už bet kokį žalą, kurią dronai gali sukelti.

VILNIUS TECH ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad pramogų industrija tik pradeda atrasti dronus ir jų suteikiamas galimybes. Vis dažniau užsakomi įvairaus dydžio dronų spiečių šou, dronai naudojami kaip papildomas elementas, kuris gali pateikti papildomų vizualinių efektų arba pakeisti kitus tradicinius pasirodymo elementus. 

VILNIUS TECH ir Manto Kristijono Kuliešiaus nuotr.

Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2026-04-13 08:07
Artėjant naujiems pokyčiams šildymo sektoriuje, gyventojams jau dabar rekomenduojama įvertinti savo naudojamus kuro sprendimus. Nuo 2026 m. gegužės 1 d. dalyje Lietuvos miestų ir kurortų įsigalios draudimas deginti kietąjį iškastinį kurą, todėl laiko pasiruošti liko nedaug.
nuotrauka
2026-04-03 14:00
Ar įmanoma miestus padaryti atsparesnius klimato kaitai ne investuojant į sudėtingas technologijas, o atsigręžiant į gamtą? Šis klausimas vis dažniau keliamas tarptautinėje mokslo bendruomenėje. Sprendimų ieško ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo laboratorijos podoktorantūros stažu...
nuotrauka
2026-04-03 09:37
Balandžio mėnesį Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybės kviečiamos teikti paraiškas valstybės paramai gauti pajūrio juostos tvarkymo priemonėms įgyvendinti. Šiemet iš valstybės biudžeto tam numatyta 100 tūkst. eurų, kurie bus skirti tiek krantų apsaugai, tiek infrastruktūros atn...
nuotrauka
2026-03-26 11:28
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) kartu su regiono savivaldybėmis iki 2028 metų planuoja įrengti 8 naujas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (DGASA). Šių aikštelių tinklo plėtra yra strateginis VAATC tikslas – skatinti atsakingą atliekų tvarkymą, perdirbimą ir daiktų ant...
nuotrauka
2026-03-23 07:53
Minint Tarptautinę miškų dieną (kovo 21-oji), Vilnius dar kartą patvirtina savo, kaip vieno žaliausių Europos miestų, vardą. Netoli Verkių dvaro rūmai sodinamas simbolinis „Kalėdų miškas“, kuriame jau prigijo apie šimtas eglučių, o šiandien jų papildė dar kelios dešimtys. Ši iniciatyva primena svarb...
nuotrauka
2026-03-18 07:21
Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), kartu su Lietuvos kariuomene ir hidrologais, įvertino situaciją Šilutės rajone. Po atliktos inžinerinės žvalgybos Rusnės apylinkėse paaiškėjo, kad šiuo metu drastiškų priemonių imtis nereikia – ledas upėse yra ištirpęs, o pavojing...
nuotrauka
2026-03-16 14:49
Seimas artimiausiu metu gali imtis Žemės gelmių įstatymo pataisų, kuriomis siūloma nustatyti 300 metrų atstumą tarp karjerų ir gyvenamosios ar visuomeninės paskirties pastatų. Idėja pateikiama kaip žingsnis siekiant geriau apsaugoti gyventojus ir aplinką. Tačiau dalis ekspertų perspėja: toks sprendi...
nuotrauka
2026-03-12 07:50
Nacionalinio krizių valdymo centro sprendimu Lietuvoje aktyvuota pirmoji iš keturių pasirengimo galimam potvyniui valdymo fazių. Iki šiol buvo vykdomi tik nulinės fazės – nuolatinės stebėsenos ir išankstinio vertinimo – veiksmai. Naujas sprendimas priimtas atsižvelgiant į dalyje šalies upių stebimas...
nuotrauka
2026-03-06 11:37
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. kovo 4 d. nutartimi panaikino Regionų administracinio teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas Pagirių bendruomenės „Medeina“ skundas dėl medžio plaušo plokščių gamyklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV). Teismas nusprendė, kad Aplinkos aps...
nuotrauka
2026-03-05 14:03
Artimiausiu metu Klaipėdos Melnragėje prasidės pokyčiai, kuriuos pajus visi keliaujantys jūros link. Numatyta atnaujinti pagrindines prieigas prie paplūdimio – Audros gatvės atkarpą nuo Melnragės žiedo iki kopagūbrio bei taką per kopas link gelbėtojų posto. Taip pat bus sutvarkytos tako link pajūrio...
nuotrauka
2026-02-26 15:17
Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC), gavęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengtą situacijos vertinimą, pateikė savivaldybėms rekomendacijas dėl šiuo metu tikslingų prevencinių veiksmų, siekiant sumažinti galimų potvynių riziką. Šie veiksmai įgyvendinami vadovaujantis Vyriausybės ...
nuotrauka
2026-02-26 11:01
Vilniaus Salininkų gyvenvietėje planuojama iš esmės atgaivinti dviejų tvenkinių teritoriją, paverčiant ją šiuolaikišku laisvalaikio ir gamtos pažinimo parku. Teritorijoje tarp dviejų mokyklų bus įrengta pasivaikščiojimo takų sistema, pontoninės terasos ant vandens, pažintinės trasos miško zonoje, va...
nuotrauka
2026-02-24 13:54
Anglies dioksido perteklius atmosferoje, užteršti vandens ištekliai ir nuolat griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai verčia ieškoti technologinių sprendimų, galinčių teršalus sulaikyti molekuliniu lygmeniu. Viena perspektyviausių krypčių – metalo–organiniai karkasai (angl. MOF, metal–organic frame...
nuotrauka
2026-02-04 09:30
Kol žiema dar sukausčiusi upes ledu, po juo kaupiasi pavasario rizikos. Mokslininkai įspėja, kad dėl storos ledo dangos ir galimo staigaus atšilimo šių metų pavasarinis potvynis gali būti intensyvesnis nei pastaraisiais metais. Dideli ledo kiekiai, sniego tirpsmas ir ledonešis gali kelti grėsmę gyve...
nuotrauka
2026-02-03 10:03
Žiemos šalčiams įsibėgėjus ir kai kur Lietuvoje fiksuojant itin žemą temperatūrą – atliekų tvarkymo sistemos taip pat susiduria su iššūkiais, kurių dažnai nepastebi gyventojai. Atliekų tvarkytojai primena, kaip tinkamai tvarkyti savo atliekas žiemos sąlygomis, kad nekiltų problemų dėl atliekų išveži...
nuotrauka
2026-01-29 11:45
Aplink verslo centrą „Sąvaržėlė“, Konstitucijos prospekte 14A, bus kuriama bioįvairovę palaikanti aplinka. Britų architektūros legendos Richardo Rogerso įkurta RSHP studija ir kraštovaizdžio kūrėjai iš Londono „Gillespies“ formuos žaliąsias erdves, kurių vienu pagrindinių akcentų taps natūraliai nuv...
nuotrauka
2026-01-27 11:20
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus specialistai parengė interaktyvius žemėlapius, kuriuose skelbiama informacija apie teritorijas, kurioms gali kilti potvynių grėsmės ir rizikos.
nuotrauka
2026-01-23 14:04
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) primena, kad nuo 2026 m. sausio 2 d. didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (DGASA) įsigaliojo statybinių atliekų priėmimo kainodaros pokyčiai. Jie pirmiausia susiję su izoliacinių statybinių medžiagų tvarkymu ir yra skirti efektyvesniam at...
nuotrauka
2026-01-21 11:20
Vilniuje baigtas pirmasis Neries upės dugno valymo etapas. Ambicingą projektą dar vasarą pradėjo NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija ir profesionalių narų komanda. Valymo metu narai iškėlė daugiau nei 2 tonas šiukšlių ir išvalė pirmąjį planuotą upės ruožą – nuo ...
nuotrauka
2026-01-20 11:52
Artimiausiose meteorologų prognozėse – dviženklė neigiama temperatūra. Su žiemos iššūkiais šiuo metu susiduria ne tik gyventojai, bet ir transporto infrastruktūrą prižiūrinčios bendrovės. Didžiausias dėmesys dabar skiriamas daugiabučių kiemams, kuriuose sniego sankaupos jau apsunkina judėjimą ir aut...

Statybunaujienos.lt » Aplinka