2026 m. spalio 16 d. penktadienis, 6:12:33
Reklama  |  facebook

Fejerverkai Naujųjų metų naktį gąsdina ir bėgančius nuo karo – kuo juos pakeisti?

2022-12-28 13:54
Artėjant Naujiesiems metams visuomenėje vis garsiau kalbama apie fejerverkų daromą žalą ne tik gyvūnams, aplinkai, bet ir žmonėms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad fejerverkų sukeliamas garsas didelį stresą varo ir nuo karo bėgantiems, šiuo metu Lietuvoje apsistojusiems ukrainiečiams. Naujųjų metų naktį švęsti ir džiaugtis norisi visiems, tad kuo galima pakeisti fejerverkų šou ir nepadaryti jokios žalos?
nuotrauka
Dronai. VILNIUS TECH nuotr.


Minimos įmonės
VILNIUS TECH / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Fejerverkų žala

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Vaidos Šerevičienės, nors fejerverkai ir yra neatsiejama šventinio periodo dalis, jie turi ir neigiamą pusę. Pirmiausia, į dangų leidžiant fejerverkus, gerokai padidėja triukšmo lygis, kuris itin gąsdina gyvūnus ir sukelia jiems stresą. Kitas pavojus sveikatai – nekokybiški fejerverkai, neatsakingas jų naudojimas. Kiekvienais metais ligoninėse atsiduria daug sužeistų žmonių, dažnai nukenčia ir vaikai.

„Gyventojams susirūpinimą kelia ir tai, kad fejerverkai teršia orą. Pastarųjų gamybai naudojamos įvairios cheminės medžiagos, parakas. Siekiant išgauti įvairių spalvų reginį naudojami įvairių metalų junginiai. Sprogdinant fejerverkus į aplinkos orą patenka daug įvairių cheminių teršalų“, – universiteto pranešime cituojama V. Šerevičienė.

Alternatyvos fejerverkams – kokios jos?

VILNIUS TECH Aeronautikos inžinerijos katedros profesoriaus-partnerio dr. Lino Gelažansko, šventinį vaizdą ir nuotaiką galima pasitelkti naudojant LED šviesos efektus, prožektorius arba vaizdų projektavimo įrangą, lazerinius šviesos spektaklius. Taip pat – dronų šviesų šou, kurie, pastaraisiais metais, sparčiai populiarėja.

Doc. dr. Vaida ŠerevičienėDoc. dr. Vaida Šerevičienė

„Dronų spiečių šviesų šou – spalvingi šviesų spektakliai, kuriuos galima atlikti naudojant dronus. Jie gali būti naudojami siekiant suteikti įspūdingą vaizdą ir yra viena iš pagrindinių alternatyvų fejerverkams. Dronų spiečių šviesų šou susideda iš šviečiančių dronų, kurie užprogramuojami skraidyti įvairiomis trajektorijomis, sukurti vaizdus ar judančias formas. Jie gali būti naudojami įvairiose šventėse ir renginiuose, pavyzdžiui, festivaliuose, miesto šventėse, vestuvėse, įmonių vakarėliuose ar reklaminiuose renginiuose. Dronų spiečių šviesų šou yra saugesni nei fejerverkai, nes jų naudojimas nereikalauja ugnies“, – dėmesį atkreipia L. Gelažanskas.

Jis taip pat pabrėžia, kad dronai turi ir keletą pranašumų. Visų pirma, jie yra saugesni, nes iš principo dronai nėra sprogmenys. Jų pasirodymai atliekami specifinėje kategorijoje, prieš tai atliekamas rizikos vertinimas, kuris derinamas su Transporto kompetencijų agentūra. Dronai ir kitos skaitmeninės technologijos gali būti naudojamos tiksliau nei fejerverkai, todėl jų naudojimas gali būti efektyvesnis. Ypač, kai reikia atkartoti pasirodymą keletą kartų ir sukurti iš anksto prognozuojamą idealiai suplanuotą vaizdą.

„Reikia atsižvelgti ir į tai, kad dronai ar kitos technologijos gali turėti ir trūkumų, galimų ribojimų. Pavyzdžiui, dronų pasirodymai gali būti suvaržyti tam tikrose vietose dėl nepakankamos erdvės ar oro sąlygų. Dronų pasirodymams reikalingas ilgas planavimas ir pasiruošimas. Dėl to svarbu atidžiai įvertinti visus pranašumus ir trūkumus, prieš nusprendžiant, kuris iš šių sprendimų yra geriausias tam tikroje situacijoje“, – sako VILNIUS TECH ekspertas.

Kaip veikia dronai?

Tam, kad dronų spiečių pasirodymai veiktų sėkmingai, reikia užtikrinti, kad dronai galėtų išsilaikyti ore numatytą laiką, nesusidurtų tarpusavyje ir kiekvienas jų skristu sinchroniniame spiečiuje. Tam gali būti naudojamos įvairios technologijos ir metodai.

Norint užtikrinti ilgą skrydžio laiką, naudojami itin lengvi ir aerodinamiškai efektyvūs dronai. Kiekvienas iš jų sveria apie 250 g. Tai suteikia papildomą skrydžio laiką ir saugumą – tokio svorio dronas vargu ar gali sužaloti žmogų. Skrydžio laiką didina specialios didelio energijos tankio baterijos – sveria nedaug, o energijos sukaupia pakankamai net ir 30 min skrydžiui.

L. GelažanskasDr. Linas Gelažanskas

„Vienas iš būdų, kaip užtikrinti, kad atlikdami šou dronai nesusidurtų tarpusavyje – naudoti RTK (angl. Real Time Kinematic) pozicionavimo sistemą, kuri leidžia tiksliai nustatyti drono poziciją ir judėjimo greitį realiuoju laiku, naudojant GPS (angl. Global Positioning System) ir kitas navigacijos technologijas. Dronų spiečių pasirodymai turi būtų sinchronizuoti laike. Tam naudojama specializuota programinė įranga, kuri sinchronizuoja dronus, t. y. išsiunčia jiems sinchronizuotus skrydžio maršrutus, tad kiekvienas dronas žino kur ir kada tiksliai turi skristi“, – pasakoja L. Gelažanskas.

Tiesa, norint leisti dronų spiečių pasirodymus, reikėtų atsižvelgti į keletą teisinių apribojimų. Vienas jų – dronų operatorius, naudojantis dronus spiečių pasirodymuose, turi turėti atitinkamą licenciją, kurią suteikia vietinis reguliavimo organas. Jis taip pat turi laikytis dronų valdymo taisyklių, kurias nustato Europos dronų direktyva ir nacionalinės teisės aktai. Pavyzdžiui, dronai negali skristi aukščiau nei 120 m. Taip pat negali skristi arčiau nei 150 m nuo žmonių, gyvūnų ar transporto priemonių, negali skristi virš žmonių ar gyvūnų. Dronų operatorius yra atsakingas ir už dronų naudojimą, tad turi atsakyti už bet kokį žalą, kurią dronai gali sukelti.

VILNIUS TECH ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad pramogų industrija tik pradeda atrasti dronus ir jų suteikiamas galimybes. Vis dažniau užsakomi įvairaus dydžio dronų spiečių šou, dronai naudojami kaip papildomas elementas, kuris gali pateikti papildomų vizualinių efektų arba pakeisti kitus tradicinius pasirodymo elementus. 

VILNIUS TECH ir Manto Kristijono Kuliešiaus nuotr.

Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2026-10-15 06:36
Klaipėdoje apleista maždaug 6 hektarų teritorija netrukus taps nauja laisvalaikio traukos vieta – čia įrengiamas parkas su vaikų žaidimų ir sporto zonomis, dviračių trasa su kalneliais bei poilsio erdvėmis. Į projektą investuojama 2,8 mln. eurų, o parko želdynus papildys daugiau kaip 700 naujų medži...
nuotrauka
2026-10-13 09:23
Gręžinio vanduo versle gali tapti ne tik kasdieniu ištekliumi, bet ir teisine prievole – leidimo gali prireikti net tada, kai vandens sunaudojama palyginti nedaug. Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad reikalavimai priklauso ne vien nuo išgaunamo vandens kiekio, bet ir nuo jo naudojimo paskirties...
nuotrauka
2026-10-13 06:37
Daugiau nei trečdalis pakuočių konteinerių turinio buvo netinkamos atliekos, tačiau po dviejų mėnesių jų dalis nesiekė nė 2 proc. Klaipėdos rajone atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų švietimas, pakartotiniai patikrinimai ir baudos gali iš esmės pakeisti rūšiavimo įpročius.
nuotrauka
2026-10-06 08:32
Klaipėdos pramoninė tarša tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos klausimu: mokslininkų tyrimas rodo, kad vienas iš dešimties su tarša susiduriančių gyventojų patiria aukštą nerimo lygį. Specialistai įspėja, kad ilgalaikis stresas gali turėti pasekmių ir fizinei sveikatai.
nuotrauka
2026-10-01 17:53
Užterštas gruntas buvo perkeltas į tam neskirtą vietą, o dėl šių veiksmų aplinkai ir valstybei padaryta žala įvertinta daugiau kaip 55 mln. eurų. Klaipėdos apygardos teismas atmetė keturių nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo nuosprendį.
nuotrauka
2026-10-01 06:37
Šildymo sezonas įsibėgėja, o kartu į miestų orą patenka tai, ko plika akimi nematome – smulkiosios kietosios dalelės ir kiti sveikatai kenksmingi teršalai. Šiemet situacija keičiasi: didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose pirmą kartą visą šaltąjį sezoną draudžiama deginti akmens anglį, ligni...
nuotrauka
2026-10-01 06:35
Vilnius šiemet vandens suvartoja rekordiškai daug – per devynis mėnesius sostinės gyventojams ir įmonėms patiekta apie 28 mln. kub. metrų geriamojo vandens, maždaug 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Vilniaus vandenys“ skaičiuoja, kad tai didžiausia pirmųjų trijų metų ketvirčių tieki...
nuotrauka
2026-10-01 06:22
Sklypuose savaime užaugę medžiai įmonėms gali tapti ne problema, kurią reikia pašalinti, o galimybe gauti paramą. Rugsėjo 29 d. startavo 5 mln. eurų vertės kvietimas, pagal kurį už išsaugotus ir miško žeme įteisintus savaiminukus bus mokama po 900 eurų už hektarą.
nuotrauka
2026-09-29 06:17
Atliekų tvarkymo kainodaroje – pokyčiai, kurie gali keisti ir savivaldybių, ir gyventojų mokėjimus. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) atnaujino regioninės kainos nustatymo taisykles: savivaldybėms suteikiama galimybė rūšiuotoms atliekoms taikyti mažesnę kintamąją kainos dedamąją, o pa...
nuotrauka
2026-09-25 13:53
Šildymo sezonui besiruošiantiems gyventojams verta pasitikrinti ne tik kuro kainas, bet ir tai, kuo galima kūrenti savo krosnį ar katilą. Didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose nuo šių metų gegužės 1 d. draudžiama deginti akmens anglį, lignitą ir durpes, o už pažeidimus gyventojams gali būti...
nuotrauka
2026-09-25 10:00
Aplink save matome sienas, langus, telefonus ir buities daiktus, tačiau retai susimąstome, kad jų kelias prasidėjo ne parduotuvėje ar gamykloje, o žemės gelmėse. Smėlis, varis, litis, molis, gipsas ir daugybė kitų žaliavų kasdien atsiduria mūsų namuose – o kartu su daiktais į aplinką gali grįžti ir ...
nuotrauka
2026-09-24 12:38
Vien medžių ir želdynų kiekis kvartale negarantuoja, kad vasarą gyventojai turės kur pasislėpti nuo kaitros, per liūtį vanduo bus tinkamai suvaldytas, o kiemas bus patogus kasdieniam naudojimui. KTU ir „YIT Lietuva“ ekspertės atkreipia dėmesį, kad šiandien svarbiau ne kiek žalumos yra, o kur ji supl...
nuotrauka
2026-09-22 09:21
Vilniuje pradedama statyba, kuri iš pagrindų pakeis iki šiol gyvavusią atliekų tvarkymo praktiką šalyje: vietoj iki šiol taikyto deginimo ar laidojimo sąvartynuose, tekstilės atliekos virs vertinga žaliava gamybai. Bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“ pradeda įgyvendinti pirmojo Lietuvoje buityje sus...
nuotrauka
2026-09-16 11:31
Ilgai planuotas pokytis Klaipėdos centre pagaliau pajudėjo – K. Donelaičio aikštėje už 1,17 mln. eurų prasideda atnaujinimo darbai. Rugsėjo 15 d. rangos sutartis pasirašyta su UAB „Klaistvita“, o į statybvietę rangovas turėtų įžengti jau spalį.
nuotrauka
2026-09-14 09:47
Žirmūnuose pradedamas 1,8 ha ploto viešosios erdvės atnaujinimas – teritorijoje tarp S. Žukausko, Žirmūnų ir Minties gatvių bus įrengta nauja takų, sporto, poilsio ir vaikų žaidimų infrastruktūra. Vilniaus vystymo kompanija rangos darbų sutartį pasirašė su UAB „Gerbūvio projektai“. Sutarties vertė –...
nuotrauka
2026-09-11 06:19
Vilniaus regiono atliekų tvarkymo sektoriuje atskleista galima korupcijos ir finansinių nusikaltimų schema, kurios mastas skaičiuojamas šimtais tūkstančių eurų.
nuotrauka
2026-09-09 10:01
Tai, kas prieš kelis dešimtmečius buvo laikoma beverte atlieka, šiandien gali tapti žaliava. Sąvartynuose slypi metalai, stiklas, plastikas ir mineralinės medžiagos, tačiau jų išgavimas nėra paprastas kasimo darbas. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai pabrėžia, kad sąvartynų kasybos gali...
nuotrauka
2026-09-03 13:48
Pirmąją rugsėjo savaitę Melnragėje prasideda prieigų prie jūros atnaujinimo darbai. Bus sutvarkyta Audros gatvės atkarpa nuo Melnragės žiedo iki kopagūbrio, pėsčiųjų takas per kopas ir aplinka prie gelbėtojų posto. Projekto vertė – 327 tūkst. eurų.
nuotrauka
2026-09-03 11:56
Vilnius visuomenei pristatys galutinius Vingio parko paplūdimio atnaujinimo projektinius pasiūlymus. Po pavasarį vykusio projekto viešinimo dalis sprendinių pakeista atsižvelgiant į gyventojų pastabas – daugiau laisvės suteikta pirčių architektūrai, pakoreguotos pėsčiųjų jungtys ir privažiavimas, nu...
nuotrauka
2026-09-02 10:54
Vilniaus regiono mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykloje tęsiami po buvusio operatoriaus veiklos sutrikimų susidariusios situacijos tvarkymo darbai. Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centrui (VAATC) perėmus gamyklos valdymą, per pirmąjį mėnesį atlaisvinta apie 35 proc. teritorijos erdvių...

Statybunaujienos.lt » Aplinka