Fejerverkai Naujųjų metų naktį gąsdina ir bėgančius nuo karo – kuo juos pakeisti?
2022-12-28 13:54
Artėjant Naujiesiems metams visuomenėje vis garsiau kalbama apie fejerverkų daromą žalą ne tik gyvūnams, aplinkai, bet ir žmonėms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad fejerverkų sukeliamas garsas didelį stresą varo ir nuo karo bėgantiems, šiuo metu Lietuvoje apsistojusiems ukrainiečiams. Naujųjų metų naktį švęsti ir džiaugtis norisi visiems, tad kuo galima pakeisti fejerverkų šou ir nepadaryti jokios žalos?
Dronai. VILNIUS TECH nuotr.
Minimos įmonės
Vilnius Tech / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentės dr. Vaidos Šerevičienės, nors fejerverkai ir yra neatsiejama šventinio periodo dalis, jie turi ir neigiamą pusę. Pirmiausia, į dangų leidžiant fejerverkus, gerokai padidėja triukšmo lygis, kuris itin gąsdina gyvūnus ir sukelia jiems stresą. Kitas pavojus sveikatai – nekokybiški fejerverkai, neatsakingas jų naudojimas. Kiekvienais metais ligoninėse atsiduria daug sužeistų žmonių, dažnai nukenčia ir vaikai.
„Gyventojams susirūpinimą kelia ir tai, kad fejerverkai teršia orą. Pastarųjų gamybai naudojamos įvairios cheminės medžiagos, parakas. Siekiant išgauti įvairių spalvų reginį naudojami įvairių metalų junginiai. Sprogdinant fejerverkus į aplinkos orą patenka daug įvairių cheminių teršalų“, – universiteto pranešime cituojama V. Šerevičienė.
Alternatyvos fejerverkams – kokios jos?
VILNIUS TECH Aeronautikos inžinerijos katedros profesoriaus-partnerio dr. Lino Gelažansko, šventinį vaizdą ir nuotaiką galima pasitelkti naudojant LED šviesos efektus, prožektorius arba vaizdų projektavimo įrangą, lazerinius šviesos spektaklius. Taip pat – dronų šviesų šou, kurie, pastaraisiais metais, sparčiai populiarėja.
Doc. dr. Vaida Šerevičienė
„Dronų spiečių šviesų šou – spalvingi šviesų spektakliai, kuriuos galima atlikti naudojant dronus. Jie gali būti naudojami siekiant suteikti įspūdingą vaizdą ir yra viena iš pagrindinių alternatyvų fejerverkams. Dronų spiečių šviesų šou susideda iš šviečiančių dronų, kurie užprogramuojami skraidyti įvairiomis trajektorijomis, sukurti vaizdus ar judančias formas. Jie gali būti naudojami įvairiose šventėse ir renginiuose, pavyzdžiui, festivaliuose, miesto šventėse, vestuvėse, įmonių vakarėliuose ar reklaminiuose renginiuose. Dronų spiečių šviesų šou yra saugesni nei fejerverkai, nes jų naudojimas nereikalauja ugnies“, – dėmesį atkreipia L. Gelažanskas.
Jis taip pat pabrėžia, kad dronai turi ir keletą pranašumų. Visų pirma, jie yra saugesni, nes iš principo dronai nėra sprogmenys. Jų pasirodymai atliekami specifinėje kategorijoje, prieš tai atliekamas rizikos vertinimas, kuris derinamas su Transporto kompetencijų agentūra. Dronai ir kitos skaitmeninės technologijos gali būti naudojamos tiksliau nei fejerverkai, todėl jų naudojimas gali būti efektyvesnis. Ypač, kai reikia atkartoti pasirodymą keletą kartų ir sukurti iš anksto prognozuojamą idealiai suplanuotą vaizdą.
„Reikia atsižvelgti ir į tai, kad dronai ar kitos technologijos gali turėti ir trūkumų, galimų ribojimų. Pavyzdžiui, dronų pasirodymai gali būti suvaržyti tam tikrose vietose dėl nepakankamos erdvės ar oro sąlygų. Dronų pasirodymams reikalingas ilgas planavimas ir pasiruošimas. Dėl to svarbu atidžiai įvertinti visus pranašumus ir trūkumus, prieš nusprendžiant, kuris iš šių sprendimų yra geriausias tam tikroje situacijoje“, – sako VILNIUS TECH ekspertas.
Kaip veikia dronai?
Tam, kad dronų spiečių pasirodymai veiktų sėkmingai, reikia užtikrinti, kad dronai galėtų išsilaikyti ore numatytą laiką, nesusidurtų tarpusavyje ir kiekvienas jų skristu sinchroniniame spiečiuje. Tam gali būti naudojamos įvairios technologijos ir metodai.
Norint užtikrinti ilgą skrydžio laiką, naudojami itin lengvi ir aerodinamiškai efektyvūs dronai. Kiekvienas iš jų sveria apie 250 g. Tai suteikia papildomą skrydžio laiką ir saugumą – tokio svorio dronas vargu ar gali sužaloti žmogų. Skrydžio laiką didina specialios didelio energijos tankio baterijos – sveria nedaug, o energijos sukaupia pakankamai net ir 30 min skrydžiui.
Dr. Linas Gelažanskas
„Vienas iš būdų, kaip užtikrinti, kad atlikdami šou dronai nesusidurtų tarpusavyje – naudoti RTK (angl. Real Time Kinematic) pozicionavimo sistemą, kuri leidžia tiksliai nustatyti drono poziciją ir judėjimo greitį realiuoju laiku, naudojant GPS (angl. Global Positioning System) ir kitas navigacijos technologijas. Dronų spiečių pasirodymai turi būtų sinchronizuoti laike. Tam naudojama specializuota programinė įranga, kuri sinchronizuoja dronus, t. y. išsiunčia jiems sinchronizuotus skrydžio maršrutus, tad kiekvienas dronas žino kur ir kada tiksliai turi skristi“, – pasakoja L. Gelažanskas.
Tiesa, norint leisti dronų spiečių pasirodymus, reikėtų atsižvelgti į keletą teisinių apribojimų. Vienas jų – dronų operatorius, naudojantis dronus spiečių pasirodymuose, turi turėti atitinkamą licenciją, kurią suteikia vietinis reguliavimo organas. Jis taip pat turi laikytis dronų valdymo taisyklių, kurias nustato Europos dronų direktyva ir nacionalinės teisės aktai. Pavyzdžiui, dronai negali skristi aukščiau nei 120 m. Taip pat negali skristi arčiau nei 150 m nuo žmonių, gyvūnų ar transporto priemonių, negali skristi virš žmonių ar gyvūnų. Dronų operatorius yra atsakingas ir už dronų naudojimą, tad turi atsakyti už bet kokį žalą, kurią dronai gali sukelti.
VILNIUS TECH ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad pramogų industrija tik pradeda atrasti dronus ir jų suteikiamas galimybes. Vis dažniau užsakomi įvairaus dydžio dronų spiečių šou, dronai naudojami kaip papildomas elementas, kuris gali pateikti papildomų vizualinių efektų arba pakeisti kitus tradicinius pasirodymo elementus.
VILNIUS TECH ir Manto Kristijono Kuliešiaus nuotr.
Nuo ko pradėti, norint sutvarkyti ežero pakrantę arba pašalinti švendres, dumblo sankaupas ir įsirengti poilsio vietą prie vandens? Ar galima naudotis technika, kokius prašymus ir kam reikia teikti? Aplinkos apsaugos agentūra primena, į ką reikia atkreipti dėmesį prieš užsiimant šiais darbais.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šiandien, gegužės 24 d., susitiko su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku ir Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu ir aptarė, kokių teisinių pakeitimų reikia imtis, kad būtų užkardytas savavališkas vertingų medžių kirtimas miestuose.
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, gavę sostinės mero Valdo Benkunsko pareiškimą dėl Vilniaus centre nupjauto ąžuolo, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d. (Savavaldžiavimas).
Aplinkos ministerija siūlo priemones skatinti smulkųjį verslą, teikiantį pakartotinio daiktų naudojimo, remonto paslaugas, vykdantį tvarią, išteklius tausojančią gamybą. Taip pat edukacinėms programoms, kurios mažintų atliekų susidarymą, skatintų tausų išteklių, maisto vartojimą, kuo ilgesnį ir paka...
Aplinkos ministras patvirtino Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašą. Apraše atskirųjų želdynų normos papildytos bendro viešųjų atskirųjų želdynų ploto ir 300 m atstumu nuo gyvenamojo kvartalo ribos esančių atskirųjų želdynų ploto, ten...
Sodininkė Renata Mikailionytė sako, kad nors sodas turi padėti atskleisti žmogaus tapatybę, svarbu nepamiršti ir jame augančių augalų bei visos aplinkos, derinantis prie jos diktuojamų sąlygų. Tad sodininkystės ir apželdinimo tendencijos pamažu kinta tvarumo link, skatindamos kurti aplinkai draugišk...
Atšilęs pavasariškas oras kviečia kuo daugiau laiko praleisti lauke. Gyvenantiems nuosavuose namuose arba turintiems sodybą – tai kiemo, terasos įsirengimo, atnaujinimo, paruošimo vasaros sezonui metas. Tinkamai įrengta, patogi ir funkcionali terasa yra bene svarbiausias kiemo akcentas. „MOKI VEŽI“ ...
Sostinėje aplinką prižiūrinčios įmonės jau pradeda šienauti miesto teritorijas. Vilniaus savivaldybė pranešė, kad „įsiklausius į gyventojų nuomones, šiemet bus šienaujama visame mieste“. Parkuose, skveruose, kur vaikšto daug žmonių, ir daugiabučių kiemuose bus prižiūrima trumpa veja. Natūralios piev...
Terasa yra labiau jausmas nei statinys. Nes joje būti gera. Todėl planuodami terasą, pirmiausia galvokite apie save: ką joje veiksite, kiek daug ar mažiau vietos norite, kuo ji turi kvepėti, kokiomis spalvomis džiuginti, ar vaikščiosite joje basomis. Terasa turi būti jūsų oazė. Kaip tai įgyvendinti?
Kaip susitvarkyti sandėliuką ar garažą, kad jis būtų patogus naudoti ir funkcionalus, dalijasi „Tvarkos psichologija“ ekspertė Sigita Turskienė, o kur mesti susidariusias didelių gabaritų atliekas ir kaip patogiai jas rūšiuoti, pasakoja aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo ...
Vilniečius jau džiugina pirmosios pavasarinės gėlės. Krokų, narcizų, žydrių ir scylių žiedais pasidengė Neries krantinė prie Baltojo tilto, Bernardinų sodas, Trakų Vokės dvaro sodybos aplinka, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro prieigos, J. Jablonskio skveras. Įvairūs žiedai miestiečius d...
Mėgstate šviežias daržoves bei svajojate apie ankstyvus ridikėlius ir kvapnius pomidorus? Vis dar svarstote, ar jums tikrai reikia šiltnamio, ar pakaks lysvės? Susipažinkite su patarimais, kodėl šiltnamį verta turėti savo namų kieme.
Lauko sporto erdvės skirtos ne vien patobulinti fizinę būklę ir sveikatą. Čia susitinka sportuojantys, šeimos su vaikais, kaimynai, buriasi jaunimas. Viešos lauko sporto aikštelės sukuria nemokamas visapusiškos mankštos galimybes su treniruokliais gryname ore.
Aplinkos apsaugos agentūra šiuo metu vykdo kasmetinį Baltijos jūros krantų pokyčių monitoringą. Įvertintoje krantų atkarpoje nuo Melnragės iki Palangos pastebėta, kad palyginti su pernai Melnragės ir Girulių paplūdimiai atsistatė nežymiai.
Bendrovė „Ecoservice“ investavo 700 tūkst. eurų į pirmąją tokio tipo ir apimčių statybinių atliekų rūšiavimo liniją Lietuvoje. Pagal specialų užsakymą suprojektuoti ir pagaminti įrenginiai užtikrins, kad didžioji dalis statybinių ir griovimo atliekų bus naudojama pakartotinai – iki šiol antriniam pa...
Rangovams tęsiant darbus aukščiau upės krantinėje, vilniečiai jau galės naudotis atkarpoje tarp Žvėryno ir Baltojo tiltais įrengtais daugiau kaip 2 km pėsčiųjų takasi, apie 1 km dviračių takais. Čia bus ir dviračių stovų, poilsio salelių, apsčiai suoliukų.
NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ įsteigtas „Darnių iniciatyvų paramos fondas“ kartu su Lietuvos hidrobiologų draugija atliks Europoje retai vykdomą kompleksinį tyrimą – įvertins per Vilniaus miestą tekančios Neries upės dalies ekologinę bei užterštumo būklę, bus numatytos upės būklės gerinimo ir n...
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla susitarė dėl veiklos plano, kaip stiprinti aplinkosauginių nusikaltimų tyrimus ir siekti, kad už tokias veikas atsirastų baudžiamumas. Taip pat artimiausiu metu planuojama surengti bendrų Aplinkos apsaugos departa...
Vilniuje, tarp Giedraičių ir Kintų gatvių esančioje teritorijoje, bus įrengtas skveras su pakelta terasa, kurios apačioje bus galima rengti įvairius renginius, muges, koncertus, o viršuje esančiu taku pasivaikščioti ir pasigrožėti rajonu iš viršaus.