„Kitąmet rinkai atvėrus Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtį, Lietuva taps svarbiausiu Baltijos šalių ir Suomijos dujų tranzito bei prekybos centru“, – ministerijos pranešime cituojamas energetikos ministras Dainius Kreivys.

Įgyvendinus vieną svarbiausių energetinės nepriklausomybės stiprinimo projektų, GIPL atvers kelią izoliuotos Baltijos šalių dujų rinkos integracijai į Europos rinką, taigi dujotiekis neabejotinai atneš ir ekonominę naudą. Pirma, išplečiant jungtis, bus atverta rinka naujiems dujų tiekėjams, sukursiantiems didesnę konkurenciją. Antra, bus sudarytos sąlygas dar geriau išnaudoti išvystytą dujų infrastruktūrą. Taip pat, anot D. Kreivio, bus užtikrinti energijos išteklių mainai, dar labiau stiprinant ryšius su itin svarbia Lietuvos partnere – Lenkija.

Pernai pradėjus dujotiekio įrengimo darbus, nepaisant kilusių iššūkių dėl pandemijos, šiuo metu įgyvendinta 75 proc. darbų. Tarptautinis dujotiekis iš esmės jau nutiestas per Lietuvą iki sienos su Lenkija.

GIPL dujotiekis taps svarbia grandimi, kuri sujungs Baltijos regiono dujų tiekimo taškus ir dujotiekius su Lenkija bei visa žemynine Europa. Dvipusė GIPL jungtis leis transportuoti dujas iš Europos į Lietuvą, ir iš Lietuvos į Lenkiją. Turėdama alternatyvų dujų tiekimo šaltinį Lietuva taps nepriklausoma nuo tiekėjo iš Rytų, o Lenkijai naujas dujų kelias pasitarnaus, siekiant mažinti šalies energetinę priklausomybę nuo taršaus iškastinio kuro – anglies. Tapus didžiulės dujų rinkos dalimi, atsivers naujos galimybės dalyvauti Lenkijos ir Europos rinkoje, Lietuvos tiekėjams plėsti klientų portfelį, sukurti rinkai naujus instrumentus dujų prekyboje ir padidinti Klaipėdos SGD terminalo panaudojimą.

„Tiesdami dujotiekio infrastruktūrą jau dabar plėtojame dialogą su būsimais jungties naudotojais. Vietos ir užsienio rinkos dalyviai aktyviai domisi GIPL dujotiekio pajėgumais, kainodara, naujais prekybos produktais, didinančiais dujų rinkos brandą. Kuriame lanksčias paslaugas, leisiančias dujotiekiu transportuoti nuo mažiausių iki didžiausių energijos kiekių. Tai labai patrauklu rinkos dalyviams, o mums atveria galimybes pritraukti didelį žaidėjų ratą. Planuojame, kad informacija rinkai apie pirmųjų GIPL pajėgumų užsakymą bus pateikta šių metų viduryje“, – cituojamas GIPL projektą įgyvendinančio dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

2020 m. sausį pradėjus GIPL dujotiekio statybą, įveikti sudėtingiausi dujotiekio įrengimo po upėmis ir prijungimo prie Lietuvos dujų perdavimo sistemos darbai. Visas dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje – 165 km. Projekto metu dujotiekio trasoje atliekami archeologiniai tyrinėjimai, sprogmenų paieškos darbai, projekto įgyvendinimą prižiūri aplinkosaugininkai, skiriamas didelis dėmesys nuolatiniam bendravimui su kaimynystėje gyvenančiomis bendruomenėmis, žemės savininkais. Bendra GIPL projekto vertė – 117 mln. eurų. 60 proc. reikalingų lėšų skyrė Europos Sąjunga.

2021 m. pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, tai sudarys pusę Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų.