Gaminančių vartotojų plėtra tęsis: Vyriausybė pritarė naujam dvipusės apskaitos finansavimo modeliui
2025-12-03 15:06
Vyriausybė šiandien pritarė Energetikos ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, kuriuo siekiama užtikrinti tolimesnę gaminančių vartotojų plėtrą, išlaikant dabartinį dvipusės apskaitos (angl. net-metering) modelį, tačiau kartu sudarant subalansuotas sąlygas visiems rinkos dalyviams.
„Nuo metų pradžios kartu su rinkos dalyviais ieškojome tinkamiausio būdo, kaip galėtume išlaikyti gaminančių vartotojų dvipusės apskaitos sistemą, todėl radome sprendimą, kuris leis tai įgyvendinti ir užtikrinti teisingą kaštų pasidalijimą tarp visų rinkos dalyvių. Tai subalansuotas sprendimas: buitiniams vartotojams pokytis bus minimalus, gaminantiems vartotojams išlieka stabilios ir aiškios apskaitos modelis, o nepriklausomi tiekėjai gaus teisingą kompensaciją už patiriamus kaštus. Taip sudarome sąlygas tolesnei gaminančių vartotojų plėtrai ir visos rinkos pusiausvyrai“, – sako pranešime cituojamas energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Dvipusės apskaitos modelis išliktų, bet tobulėtų
Siūloma nustatyti, kad elektros energijos tiekėjų veikla, užtikrinant dvipusės apskaitos modelio taikymą gaminantiems vartotojams, būtų laikoma viešuosius interesus atitinkančia paslauga (VIAP). Ši paslauga būtų finansuojama iš gaminančių vartotojų mokamos kainos, kuri negalėtų viršyti 1 ct (be PVM) už 1 kWh į tinklus patiektos elektros energijos, ir visų kitų elektros energijos vartotojų mokamos kainos, nustatomos pagal gaminančių vartotojų sukuriamą naudą elektros energetikos sistemai.
Tiksli VIAP kaina gaminantiems vartotojams ir visiems kitiems likusiems elektros energijos vartotojams būtų nustatoma Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), remiantis elektros energijos tiekėjų pateiktomis ir audituotomis ataskaitomis, taip pat atliktu gaminančių vartotojų poveikio elektros rinkos kainoms vertinimu. VIAP administratorius AB „Baltpool“ paskirstytų surinktas lėšas atskiriems elektros energijos tiekėjams proporcingai jų patirtiems ir VERT patvirtintiems kaštams.
Numatoma, kad siūlomas modelis pradėtų veikti nuo kito gaminantiems vartotojams taikomo elektros energijos kaupimo laikotarpio pradžios – 2026 m. balandžio 1 d., o elektros energijos tiekėjų patirtas finansinis disbalansas galėtų būti kompensuojamas nuo 2027 m., todėl gaminančių vartotojų ir visų kitų elektros energijos vartotojų kainos dedamoji būtų pradedama kaupti nuo 2027 metų.
Energetikos ministerijos
nuotr.
Siūloma tiksliau kompensuoti neišnaudotą elektros energiją
Įstatymų pakeitimais taip pat siekiama užtikrinti, kad gaminantys vartotojai, esantys garantiniame tiekime, pilnai padengtų elektros energijos garantinio tiekimo veiklos sąnaudas, kai gaminantys vartotojai atgauna elektros energiją iš garantinio tiekėjo. Taip pat, siekiant užtikrinti gaminančių vartotojų interesus, siūloma nustatyti vienodą kompensavimo tvarką už sukauptą, bet nesuvartotą elektros energiją, apskaičiuotą pagal svertinį biržos kainų vidurkį, kurią turės taikyti nepriklausomi elektros energijos tiekėjai.
Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimais siekiama sudaryti prielaidas tolesnei tvariai gaminančių vartotojų plėtrai, užtikrinant, kad ši vartotojų grupė ir toliau aktyviai investuotų į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių, kartu išlaikant subalansuotą santykį tarp gaminančių vartotojų, elektros energijos tiekėjų bei viešojo intereso.
Dėl Energetikos ministerijos vykdomų paramos priemonių vien per 2025 m. Lietuvoje buvo prijungti 44,7 tūkst. gaminantys vartotojai.
Siūlomiems Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
Energetikos ministerijos
nuotr.
| www.julija.eu