Įvykusios nuošliaužos vietą apžiūrėję specialistai, kaip rašoma Lietuvos nacionalinio muziejaus pranešime, taip pat pradėjo projektuoti priemones šlaito stabilizavimui ir galimo jos plėtimosi sustabdymui. Darbai pradėti nedelsiant pagal nuolatinę ekstremaliosios situacijos avarinių darbų sutartį.

Gedimino kalną tvarkantis Lietuvos nacionalinis muziejus, rašoma pranešime, situaciją nuolat stebi: šiuo metu fiksuojamas padidėjęs vandens lygis, tačiau pats kalnas yra stabilus. Šiuo metu fiziškai apžiūrimi visi Gedimino kalno šlaitai ir vertinama jo būklė po lietingos vakarykštės dienos.

Situacija išlieka priklausoma nuo tolimesnių vasaros orų, todėl naujų įtrūkių ir nuošliaužų galimybė neatmetama. Apie juos iš anksto įspėtų kalne įdiegta monitoringo sistema ir būtų galima tam pasiruošti.

Slenkantis supiltinis gruntas daro žalą vizualinei kalno išvaizdai, bet esmingai neatsiliepia viso kalno stabilumui. Ilgalaikių darbų metu jis būtų šalinamas kaip viena iš nuošliaužų priežasčių – kalne susikaupęs vanduo trykšta per šlaitus ir taip mirko nestabilų supiltinį gruntą.

Ilgalaikis Gedimino kalno stabilumas bus užtikrintas įgyvendinus šiuo metu rengiamą ilgalaikio sutvarkymo projektą. Projektavimo darbai buvo atnaujinti šių metų gegužės mėnesį Lietuvos nacionaliniam muziejui pasirašius sutartį su nauju projektuotoju. Lietuvos nacionalinis muziejus  pasirašė Gedimino kalno galutinio sutvarkymo darbų projektavimo paslaugų sutartį su metų pradžioje paskelbto atviro tarptautinio viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Maspro“.