Daugiau komforto

Grindinės šildymo sistemos pasižymi tuo, kad veikia dideliame plote ir spinduliuoja šilumą naudodamos labai žemą konvekcinės šilumos kiekį. Tai reiškia, kad žmogui užtikrinama komfortabili savijauta, jis nepatiria įkaitusio oro pojūčio. Kaip sako tokius sprendimus diegiančios bendrovės „Uponor“ techninių sprendimų vadovas Artūras Laukys, šildomų grindų pranašumai šiandien jau nebekelia abejonių.

„Visų pirma, tai papildoma higiena ir komfortas. Tyrimais jau įrodyta, kad toks šildymas yra sveikesnis. Tuo pačiu atsiveria ir daugiau dizaino galimybių. Nebelieka apribojimų baldų išdėstymui. Juk radiatoriaus negalima užstatyti baldais. Paviršinis šildymas reikalauja ir mažiau energijos. Tokių sistemų eksploatacijos sąnaudos ne tokios didelės. Be to, jos labai labai efektyviai prisitaiko prie šiuolaikinių šilumos šaltinių, tokių, kaip geoterminė technika ar kondensaciniai šilumos siurbliai“, – pasakojo jis.

Pasak specialisto, paviršinės sistemos išsiskiria ir savo universalumu. Tinkamai įrengtos jos gali atlikti dvigubą funkciją. „Labai aktualu tai, kad tokie paviršiai gali ne tik šildyti, bet ir vėsinti. Tai labai svarbu šiais laikais, kai svarbesniu veiksniu tampa energinis efektyvumas. Kai pastatai sandarūs, vėsinimas tampa labai svarbiu. Su paviršinėmis sistemomis galima pasiekti, kad ji viena atliks abi funkcijas“, – teigė A. Laukys.

Didesnės dizaino galimybės

Grindinis šildymas siūlo ir gerokai daugiau laisvės. Jis išlaisvina nuo erdvinių apribojimų, kurie atsiranda dėl poreikio ant sienų kabinti radiatorius. Tai svarbu įrenginėjant privačius namus. Įrenginėjant grindinį šildymą naudojami du metodai. Vadinamasis šlapio tipo, kai sistema užliejama betonu, ir sauso tipo, kai vamzdis uždengiamas kieta danga.

„Mediniam namui labiau tinka antrasis būdas, bet tai vienintelis skirtumas. Jokių papildomų kliūčių sistemos įrengimui nėra. Visi argumentai, kurie įrodo grindinio šildymo pranašumus, galioja tiek mūriniams, tiek mediniams namams“, – kalbėjo „Uponor“ techninių sprendimų vadovas.

Anot jo, svarbu atsiminti ir tai, kad šildymo bei vėsinimo sąnaudos, naudojant paviršinį metodą, yra mažesnės. Kai šildoma arba vėsinama dideliu paviršiumi, oro temperatūrą galima palaikyti atitinkamai dviem laipsniais mažesnę arba didesnę, bet jaučiamoji bus tokia pati, kokia būtų tai darant radiatoriais.

„Kitas dalykas, kad šiuolaikinių šilumos siurblių naudingumo koeficientas labai priklauso nuo to, su kokiomis šildymo sistemomis jos suderintos. Grindinio šildymo sistemos visada veiks geriau už radiatorius, o tai reiškia, kad efektyviau veiks ir patys šilumos šaltiniai“, – aiškino A. Laukys.

Įrengimas – atsakingas procesas

Specialistas perspėja, kad į šildymo sistemos įrengimą nederėtų žiūrėti pro pirštus. Šildymo išlaidos sudaro didžiąją dalį namo eksploatacijos sąnaudų, todėl dera pasirūpinti geriausiais įmanomais sprendimais.

„Labai svarbu tai, kad projektas būtų kvalifikuotai suplanuotas. Medinius namus visgi dažniausiai stato privatūs asmenys ir mes pastebime, kad daugelis jų pastatomi be jokio šildymo sistemos projekto. Ateina kažkoks santechnikas, padaro, kaip jam atrodo ir viskas“, – stebėjosi pašnekovas.

Jis pabrėžia – jeigu statybininkas nestato be projekto, tai be jo neturėtų būti įrenginėjamos ir inžinerinės sistemos. Jeigu didžiuosiuose projektuose tokia praktika yra, tai privačioje statyboje daugelis nesivargina.

„Man tai labai keista. Elektros sistemoms projektų reikia, ir jų įrengėjai turi būti atestuoti. Šildymo sistemos gali būti įrenginėjamos tiesiog žmonių iš gatvės. Juk, tarkim, rąstinis namas yra laikomas šaltu. Tai reiškia, kad turi būti labai kruopščiai apskaičiuoti šilumos nuostoliai. Be tokių skaičiavimų nebus ir efektyvios sistemos“, – teigė A. Laukys.

Protingas sistemos valdymas

Specialistai primena, kad tam, jog įrengta sistema tikrai teiktų maksimalų komfortą ir užtikrintų energijos taupymą – reikalinga patalpų temperatūros kontrolės sistema.

Lietuvos ir Europos higienos normose nurodyta, kad optimali oro temperatūra gyvenamosiose patalpose yra 22 laipsniai. Tyrimais įrodyta, kad įrengus grindinio šildymo sistemą, galima palaikyti 2 laipsniais žemesnę temperatūrą, nei šildant radiatoriais, tačiau patalpose bus juntama tokia pat šiluma. Tai leidžia šildymo sąnaudas sumažinti apie 12 procentų. Verta pastebėti, kad temperatūros sumažinimas vos vienu laipsniu, kai namie nieko nėra, ar nakties metu, taip pat ženkliai padeda mažinti eksploatacijos sąnaudas.

„Uponor“ neseniai rinkai pristatė ir naujieną. „Uponor Smatrix“ – tai spindulinio šildymo ir vėsinimo patalpų temperatūros kontrolės sistema. Kuriant „Smatrix“ buvo siekiama išnaudoti visus spindulinės sistemos pranašumus, todėl ji tuo pat metu padidina energinį efektyvumą ir užtikrina optimalų komfortą visose patalpose.

Įprastinės sistemos turi būti balansuojamos rankiniu būdu, kad kiekvienoje patalpoje būtų užtikrintas reikiamas našumas, o „Smatrix“ sistemos automatinio balansavimo technologija numato ir reguliuoja tikslų reikalingą energijos kiekį. Taip sutaupoma iki 20 procentų energijos, lyginant su nesubalansuotomis sistemomis, neturinčiomis kiekvienos patalpos valdiklių.

Be to, pasirinkus U@home modulį, patalpų temperatūrą galima valdyti ir per nuotolį internetu bei išmaniuosiais įrenginiais. Tai ypač aktualu, jei būsto savininko planai netikėtai pasikeičia, o jis namo šildymo sistemą gali sureguliuoti net keliaudamas ar būdamas kitame pasaulio taške.

 

„Uponor“ iliustr.