Prekybinių objektų segmentas tapo pagrindiniu rinkos varikliu

„Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį 2026 metų pusmetį Lietuvoje buvo sudaryti 40 modernaus srautinio komercinio nekilnojamojo turto sandorių, kurių bendra vertė siekė 423 mln. eurų. Tai beveik tiek pat sandorių, kiek buvo sudaryta per visus 2025 metus.

Didžiausią investicijų dalį – 274 mln. eurų, arba 65 proc. visų investicijų – pritraukė prekybinės paskirties objektai. Šį rezultatą labiausiai nulėmė vienas didžiausių Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto sandorių.

JAV investicijų bendrovės „W. P. Carey Inc.“ valdomo holdingo „WPC Pan-European Holding“ antrinė įmonė už beveik 178 mln. eurų įsigijo 19 objektų Baltijos šalyse, kuriuose veikia statybos, remonto ir buities prekių tinklas „Kesko Senukai“. Lietuvoje buvo įsigyta 12 objektų, kurių vertė, skaičiuojama, viršijo 100 mln. eurų.

Aktyvūs buvo ir kiti rinkos dalyviai. Investicijų bendrovės „Prosperus“ valdomas fondas pardavė prekybos centrą „Mandarinas“, kurį įsigijo Danijos mažmeninės prekybos grupės „Salling Group“ bendrovė „Hakonlita“. Primintina, kad 2025 metais „Salling Group“ įsigijo „Rimi Baltic“ prekybos tinklą Baltijos šalyse.

Tas pats fondas taip pat pardavė prekybos centrą „Kalnėnai“ Vilniuje, prekybos centrą Palangoje bei prekybos centrą Klaipėdoje.

Dar vienas reikšmingas sandoris įvyko Kaune – Prancūzijoje registruota nekilnojamojo turto investicijų fondų valdymo bendrovė „Corum“ pardavė „Depo“ parduotuvę Latvijos prekybos tinklui. Tuo metu Suomijos fondas „Titanium Baltic Real Estate“ pardavė Vilniuje esančią „Senukų“ parduotuvę, kurią buvo įsigijęs 2022 metais.

Investuotojai renkasi pilnai išnuomotus biurus

Biurų segmentas, kuris pastaraisiais metais buvo mažiau aktyvus, šiemet taip pat demonstravo atsigavimo ženklus. Per pirmąjį pusmetį į biurų pastatus investuota 85 mln. eurų – daugiau nei per visus 2024 ar 2025 metus.

Vienas svarbiausių sandorių – Lietuvos investicijų bendrovės „Groa Capital“ valdomo fondo „Groa Real Estate Opportunity Fund“ įsigytas beveik 10 tūkst. kv. m ploto verslo centras „Wave“ Vilniuje. Pastatą išplėtojo ir pardavė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Galio Group“.

Kitas reikšmingas sandoris – nekilnojamojo turto plėtros ir statybos bendrovės „YIT Lietuva“ parduotas verslo centras „Sky Office“, kurį įsigijo „Evernord Asset Management“ valdomas fondas.

Tuo metu investicinė bendrovė „Taba Invest“ įsigijo kontrolinį bendrovės, valdančios 2024 metais pastatytą biurų pastatą „Yellowstone“, akcijų paketą.

Kaune investicijų bendrovės „Nter Asset Management“ valdomas fondas pardavė bendrovės, valdančios biurų pastatą K. Baršausko gatvėje, akcijas. Pastatas buvo įsigytas dar 2017 metais iš „YIT Lietuva“.

Prekybiniai sandėliai tampa nauju investuotojų taikiniu

Sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektai per pirmąjį pusmetį pritraukė 64 mln. eurų investicijų, arba 15 proc. visos komercinio nekilnojamojo turto investicijų sumos.

Vienas didžiausių sandorių – nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Sirin Development“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pastatyto 16 tūkst. kv. m sandėlio pardavimas bendrovei „Araneta“, valdančiai prekės ženklą „Baldų turgus“. Įmonė šį objektą iki tol nuomojosi, o dabar jį įsigijo už 16 mln. eurų.

Toliau sparčiai auga ir prekybinių sandėlių („stock-office“) segmentas. Investicijų bendrovės „Prosperus“ valdomas fondas už daugiau kaip 21 mln. eurų įsigijo 13 tūkst. kv. m ploto projektą „Vikingų verslo parkas“ Vilniuje iš nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „VPH“.

Dar vienas svarbus sandoris – „Omberg Group“ susitarimas su „Kamida Group“ dėl daugiau kaip 7 tūkst. kv. m ploto prekybinių sandėlių projekto „Stockholm“ Kaune pardavimo. Formaliai sandoris buvo užbaigtas 2026 metų liepą.

Pasak „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovo Baltijos šalims Raimondo Reginio, prekybinių sandėlių segmentas per pastaruosius penkerius metus išgyvena itin spartų augimą. Nuo 2020 metų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose įgyvendinta dešimtys tokių projektų, kurių bendras plotas siekia apie 250 tūkst. kv. m.

Rekordinės investicijos rodo atsigaunantį pasitikėjimą rinka

Vidutinė vieno įsigyto objekto vertė pirmąjį šių metų pusmetį viršijo 10 mln. eurų, o brangiausių objektų sandoriai perkopė 30 mln. eurų ribą.

Nors tradiciškai didžiausia investicijų dalis tenka Vilniui, šiemet net pusė visų investicijų nukreipta į kitus Lietuvos regionus. Vien Kauno regione įsigyta 10 objektų, kuriems skirta 123 mln. eurų – beveik trečdalis visų investicijų.

Padidėjo ir užsienio kapitalo dalis. Jei 2022–2025 metais užsienio investuotojai sudarė tik 14–27 proc. investicijų rinkos, tai 2026 metų pirmąjį pusmetį jų dalis išaugo iki 45 proc.

Vis dėlto, kaip pažymi Raimondas Reginis, rinkoje kol kas neatsiranda naujų užsienio investuotojų – aktyviausi išlieka Lietuvoje jau veikiančios lietuviško kapitalo bendrovės ir užsienio įmonės, kurios šalies rinką pažįsta ne vienus metus. Tačiau rekordinės investicijų apimtys ir didėjanti sandorių įvairovė rodo, kad investuotojų pasitikėjimas Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinka akivaizdžiai stiprėja.