LSA prezidentas Dalius Gedvilas pristatė asociacijos einamuosius darbus ir numatomus pokyčius. Daugiausia dėmesio skirta praktinėms problemoms, su kuriomis susiduria rangovai, ir būtinybei aiškiau paskirstyti atsakomybę tarp skirtingų statybos proceso dalyvių.

Akmenėje – apie statybos ir pramonės sąveikos galimybes

Akmenės LEZ veiklą ir plėtros kryptis posėdžio dalyviams pristatė jos direktorė Lina Mockutė. Pastaraisiais metais ši teritorija tapo vienu reikšmingiausių Šiaurės Vakarų Lietuvos pramonės centrų: čia plėtojamos VMG grupės gamybos įmonės, kuriama aukštos pridėtinės vertės produktų ekosistema, plečiama infrastruktūra ir investuojama į energetinį savarankiškumą. 2026 m. LEZ pradėjo veikti ir 29,5 MW galios vėjo parkas, kurio pagaminta elektros energija tiekiama zonoje veikiančioms įmonėms.

VMG grupės įkūrėjas ir vienintelis akcininkas Sigitas Paulauskas pristatė Naujosios Akmenės pramoninės transformacijos viziją. Jos pagrindas – vienoje teritorijoje sujungti inžinerinės medienos produktų gamybą, automatizuotus technologinius procesus, žiedinės ekonomikos principus ir tvarią energetiką. Tokia koncentracija leidžia kurti ne pavienius produktus, o integruotą vertės grandinę, galinčią aptarnauti tiek Lietuvos, tiek eksporto statybos rinkas.

VMG grupės įkūrėjas
Sigitas Paulauskas.
Kamilės Žikaitės nuotr.

 

Pasak S. Paulausko, inžinerinės medienos sprendiniai neturėtų būti vertinami kaip tradicinių statybos technologijų pakaitalas. Tai rinkai papildoma galimybė, leidžianti didesnę statybos proceso dalį perkelti iš statybvietės į kontroliuojamą gamyklos aplinką. Joje užtikrinamas didesnis gamybos tikslumas, vienoda kokybė, efektyvesnis medžiagų naudojimas ir trumpesnis darbų objekte laikas.

Šias galimybes plačiau pristatė „VMG Lignum Systems“ vadovas Justinas Bortkevičius. Jis aptarė įmonės kuriamų inžinerinės medienos sistemų pritaikymą tiek skydinei renovacijai, tiek naujos statybos surenkamųjų konstrukcijų (prefab) projektams. Gamykloje iš anksto pagaminti aukštos parengties elementai į statybvietę pristatomi paruošti montuoti, todėl dalis tradiciškai objekte vykdomų procesų perkeliama į pramoninę, tiksliai valdomą aplinką.

Toks statybos modelis keičia ne tik naudojamas medžiagas, bet ir viso projekto organizavimą. Inžineriniai sprendiniai, projektavimas, gamyba, logistika ir montavimas turi būti planuojami kaip vienas nuoseklus procesas. Todėl šių technologijų plėtrai ypač svarbus ankstyvas gamintojų, architektų, projektuotojų ir rangovų bendradarbiavimas.

S. Paulauskas taip pat pabrėžė, kad Lietuvos įmonių konkurencingumas tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo automatizuoti ir robotizuoti gamybą bei didinti procesų efektyvumą. Statybos ir pramonės sektorių partnerystė gali padėti ne tik kurti pažangesnius sprendinius, bet ir užtikrinti jų mastą, kokybę bei rinkai konkurencingą kainą.

LSA kelia rangos ir viešųjų pirkimų klausimus

LSA teisininkas Andrius Raščius Tarybos posėdyje pristatė teisinio reguliavimo klausimus, su kuriais susiduria statybos įmonės. Daug dėmesio skirta rangos sutartims, rizikų paskirstymui, papildomiems darbams, kainų indeksavimui ir atsakomybei už projektinius sprendinius.

LSA prezidentas
Dalius Gedvilas
Kamilės Žikaitės nuotr. 

 

LSA vertinimu, sutartyse turi būti aiškiai nustatyta, už ką atsako kiekvienas statybos proceso dalyvis, o rangovui neturėtų būti perkeliama rizika už sprendinius ar aplinkybes, kurių jis negali kontroliuoti. Asociacija taip pat kelia klausimą dėl generalinės rangos rolės. Kai objekte dirba keli rangovai, tokiu atveju LSA pozicija aiški – objekto statyboje privalo būti paskirtas generalinis rangovas.

Šie klausimai aktualūs ir viešuosiuose pirkimuose. Asociacija siekia, kad viešuose projektuose būtų naudojama standartizuota statybos rangos sutartis, kurioje pareigų ir atsakomybių reikalavimai yra surašyti laikantis lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, o užsakovo ir rangovo rizikos – subalansuotos. Priešingu atveju dalis problemų iš pirkimo etapo persikelia į sutarties vykdymą ir tampa papildomų darbų, terminų bei ginčų priežastimi.

D.Gedvilas akcentavo, kad LSA šiais klausimais teikia pasiūlymus ir siekia dalyvauti formuojant statybos sektoriui svarbų teisinį reguliavimą, o ne tik reaguoti į jau priimtus sprendimus.

Technologijos ir teisinė aplinka – vienos grandinės dalys

Akmenėje vykęs posėdis parodė dvi glaudžiai susijusias statybos sektoriaus raidos kryptis. Viena vertus, pramonė kuria naujus gaminius, inžinerinius sprendinius ir diegia automatizuotus gamybos procesus. Kita vertus, šių sprendinių pritaikymui būtina tinkama projektavimo, rangos ir teisinė aplinka.

Kamilės Žikaitės nuotr.

Todėl statybos sektoriaus konkurencingumą lemia ne vien statybvietėje atliekamų darbų našumas. Ne mažiau svarbūs tampa gamybos ir statybos procesų integravimas, technologinės kompetencijos, aiškus atsakomybės paskirstymas ir subalansuotos rangos sąlygos.

LSA Tarybos posėdis Akmenėje tapo galimybe šiuos klausimus aptarti kartu su pramonės ir kitų susijusių sektorių atstovais.

Kaip minėjo LSA prezidentas D.Gedvilas, rugsėjo 11 d. Palangoje vyksiančiame Statybininkų dienos renginyje bus pristatytas svarbus Asociacijos pokytis.