Dalį tokių rezultatų nulėmė nauji užsakymai Lietuvos gamintojams, sutrikus globalioms tiekimo grandinėms, tačiau rinkos ekspertai yra įsitikinę – Lietuva turi potencialą tapti viena Europos gamybos lyderių. Tai liudija ir per pastaruosius metus stipriai išaugęs institucinių investuotojų dėmesys pramonės bei logistikos srities nekilnojamojo turto objektams.

Apie šias tendencijas, kaip rašoma pranešime, kalbėjo pramonės, ekonomikos ir nekilnojamo turto (NT) sektorių dalyviai NT konsultacijų bendrovės „Newsec“ su partneriais organizuotame seminare „Nuo nulio iki mėnulio: industrinis NT Baltijos šalyse“.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, kaip rašoma „Newsec“ pranešime, atkreipė dėmesį ne tik į gerus pernykščius Lietuvos pramonės rezultatus, bet ir į rečiau minimą faktą, kad Lietuva statistiškai yra pramoninė šalis, kurioje apdirbamosios pramonės sektorius sukuria 18% visos ekonomikos pridėtinės vertės – daugiau nei vidutiniškai ES (17%), Italijoje (17%), Prancūzijoje (11%) ar Ispanijoje (12%). Pagal šį rodiklį Lietuva tik nedaug nusileidžia Vokietijai, kurios ekonomikoje pramonė sukuria 21% pridėtinės vertės.

„Vakarų gamintojams trumpinant savo tiekimo grandines, Lietuvos pramonė gavo daugiau ir kitokių užsakymų nei įprastai. Lietuvoje pernai augo pramonės, žemės ūkio, NT paslaugų ir IT sektoriai, turėjome rekordinį užsienio prekybos perteklių, mūsų pramonė pranoko ES, Vokietijos ar Lenkijos rodiklius, o ši mūsų sėkmės istorija tęsiasi“, – cituojamas Ž. Mauricas.

Pasak jo, visame pasaulyje per pandemiją vartojimas iš paslaugų persikėlė į prekes, o tai yra geras signalas pramonės sektoriui. Todėl nenuostabu, kad bent JAV pastaraisiais metais geriausius rezultatus demonstravo ne gyvenamosios ar prekybinės paskirties, o būtent pramoninio ir logistikos NT segmentai. Ž. Maurico teigimu, stiprūs pramonės rodikliai ir Lietuvoje skatins investicijas tiek į pačią pramonę, tiek į jai skirtą nekilnojamąjį turtą, tačiau mūsų šalis turėtų stengtis greitai ir lanksčiai spręsti talentų ugdymo, jų pritraukimo, netolygios regioninės plėtros problemas, o naują realybę rinkoje išnaudoti konkurencingais ir inovatyviais pasiūlymais naujiems investuotojams.

Investuotojų susidomėjimą Lietuvos pramoniniu ir logistikos NT aiškiai jaučia ir konsultacijų kompanija „Newsec“. Jos vertinimu, kaip dalijamasi pranešime, šiandien šis segmentas nebėra siaura niša diversifikacijai greta biurų ar būstų – tai tapo svarbiu, vystytojus ir investuotojus dominančiu sektoriumi.

„Jei prieš metus investuotojai šio sektoriaus vengė ir neišmanė, tai šiandien sakyčiau, kad jie dėl jo pametė galvas. Per paskutinius 12 mėnesių geros kokybės logistikos ir gamybinės patalpos pabrango apie 10-15% ir tikėtina, kad šis pagreitis išsilaikys. Investuotojai mūsų prašo rasti veikiančias gamybines ir logistikos patalpas, kurias savininkai norėtų parduoti ir veiklą tęsti nuomojantis, ir šiandien net norėdami negalime patenkinti tokio poreikio. Šis segmentas paprastai domina profesionalius, institucinius investuotojus“, – cituojama Neringa Rastenytė-Jančiūnienė, „Newsec“ kapitalo rinkų vadovė Baltijos šalyse.

Jai pritarė ir „Newsec“ industrinio NT segmento Baltijos šalyse vadovas Vytis Kapočius, tvirtinęs, kad industrinis NT tampa atskira turto klase.

„Šis segmentas nebėra tik diversifikacijos priemonė – jis tampa atskira NT turto klase, į kurią ateina investiciniai fondai su tiksline strategija investuoti į industrinį NT. Manau, šiame segmente galime netrukus tikėtis ir dar daugiau naujų žaidėjų, vystytojų, kurie iki šiol aktyviai statė biurus ir gyvenamuosius pastatus. Ypatingai aktyvus yra būtent logistikos segmentas: pandemijos metu stipriai keitėsi tiek vartojimas, tiek prekybos ir tiekimo grandinės, todėl daugybė kompanijų susidūrė su augančiu logistikos patalpų poreikiu“, – teigė V. Kapočius.

Vienas iš ryškiausių praėjusių metų investicijų į pramoninį NT atvejų, kaip pranešama, buvo Vokietijos polimerų kompanijos „REHAU“ plėtra Klaipėdos Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Šios gamyklos vadovas Giedrius Kaukas seminare pasakojo, kad daugiau kaip 3,5 mlrd. EUR apyvartą, per 170 padalinių ir 20 tūkst. darbuotojų turinti kompanija pirmą kartą istorijoje nusprendė nebesiversti NT veikla, o plėtrą Klaipėdoje vykdyti per partnerius. Dėl to Klaipėdos LEZ valdymo bendrovė pernai surengė tarptautinį investuotojo ir gamyklos projekto vystytojo atrankos konkursą, kurį laimėjo Suomijos kapitalo NT bendrovė „YIT Lietuva“.

„Klaipėdos LEZ projekto vertė sieks arti 20 mln. EUR, tačiau mes būsime tik objekto nuomininkai. Džiaugiamės pasiektu ilgalaikiu susitarimu, jis iš esmės atitiko pirminį „REHAU“ įsivaizdavimą, be to, turėsime galimybę atsiradus poreikiui plėstis. Taip pat labai teigiamai vertiname šio proceso greitį ir sklandumą – statybos jau vyksta, bandymus planuojame pradėti dar lapkritį-gruodį, o oficialiai startuosime 2022 m. sausį“, – cituojamas G. Kaukas.

Pabaigus dabartinį plėtros etapą, Klaipėdos „REHAU“ gamykloje turėtų dirbti apie 150 specialistų – gamybos ir logistikos operatorių, inžinierių ir kitų profesionalų.

„REHAU“ atstovui antrino ir Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas, atkreipęs dėmesį į tai, kad gamintojai vis mažiau nori užsiimti NT ne tik Vakarų Europoje, bet ir Lietuvoje.

„Girdžiu vis daugiau gamintojų, sakančių, kad jie nori investuoti į technologijas ir gamybą, o ne pastatus. Tad ir kalbant apie naujų užsienio ir vietinio kapitalo investicijų pritraukimą, nebelieka vištos ir kiaušinio klausimo – iš anksto paruošti pramoninio NT sprendimai yra konkurencinis pranašumas“, – teigė E. Kiudulas. Jis taip pat kalbėjo, kad Lietuvos kapitalo investicijos Klaipėdos LEZ jau siekia apie 40%, mūsų šalies verslas turi visas plėtrai reikalingas technologijas bei žinias, todėl lietuviškų investicijų skatinimas bei sąlygų joms sudarymas turėtų būti tokiu pačiu valstybės prioritetu kaip ir tiesioginės užsienio investicijos.

Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pastebi, kad nors Lietuvos pramonė išties rodo puikius rezultatus bei turi šviesią ateitį, Lietuva turėtų susitelkti į regionų stiprinimą bei teisingai išnaudoti Europos žaliojo kurso ar ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) galimybes.

„Žaliojo kurso, žiedinės ekonomikos ar skaitmeninimo programos yra idealios tokioms šalims kaip Lietuva, neturinčioms iškastinio kuro. Todėl vystant pramonę ar pramoninį NT, reikėtų nepamiršti švariųjų technologijų, perdirbamumo, naujų inovatyvių sprendimų patalpose, energetinio efektyvumo ir kitų priemonių. Manau, kad su kryptingomis pastangomis Lietuva turi visas galimybes tapti „žaliąja Europos Kinija“, – cituojamas V. Janulevičius.