2021 rugsėjo 26 d. sekmadienis, 18:15
Reklama  |  facebook

Iš rąstinių namų istorijos: nuo paprasto iki klijuoto tašo rąsto

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2017-03-08 13:41
Rąstiniams namams – būstų tipui, kokį žmonės statė ne vieną šimtmetį, iškilo grėsmė. Mūsų protėviai ilgus metus tobulino šių namų statybos technologiją, tačiau šiandien rąstiniai namai nebeatitinka energinio efektyvumo reikalavimų ir gali būti statomi tik kaip vasarnamiai ar pirtys. Tačiau ir Lietuvoje, ir užsienyje gausu būtent tokių namų mylėtojų. Šiuo metu entuziastai stengiasi įteisinti išimtis, kurios leistų statyti gyvenamuosius rąstinius namus bent jau kaimo vietovėse.
nuotrauka
Klijuoto tašo technologija mus grąžino arčiau gamtos ir protėvių vertintų medienos savybių: šiandien iš medžio statomi sporto aikštynų, baseinų, prekybos centrų stogai, klijuoto tašo sijos tampa laikančiomis konstrukcijomis moderniuose pastatuose, naudojami tiltų statybai. „JM Haus“ nuotr.


Minimos įmonės
JM Haus, UAB

Praskleiskime istorijos uždangą ir panagrinėkime, kaip kito rąstinių namų statybos technologijos.

Rąstinis namas – tai toks būsto tipas, kai rąstai guldomi vienas ant kito horizontaliai arba sustatomi vienas šalia kito vertikaliai, o kampuose jų vainikai sujungiami tam tikros formos iškirtimais. Iš pradžių statyti vertikalių rąstų namai, tuomet jų galai buvo įkasami į žemę. 

Rąstiniai namai – Šiaurės šalių būsto tipas

Rumšiškių liaudies buities muziejus

Statyba iš rąstų buvo pats populiariausias statybos būdas Suomijoje, Švedijoje, Rusijoje, Norvegijoje ir Baltijos šalyse. Taip pat rąstinius namus mėgo kai kurių šaltesnių pietryčių Europos regionų gyventojai, tokius būstus statė Alpių kalnuose, Balkanuose ir kai kuriose Azijos vietovėse. Tuo metu šiltesnio klimato Vakarų Europos šalyse dažniau statyti karkasiniai namai. Rąstinių namų statybai dažniausiai naudota spygliuočių mediena. 

Iki maždaug XVIII amžiaus įvairių Europos ir Amerikos šalių gyventojai rąstinių namų statybai naudojo tik kirvį. Lietuvoje buvo statomi įvairaus dydžio rąstiniai namai, kaimo gyventojai juos statydavo ant apvalios medienos ritinių (vietoje pamato), kartais aplink pastatą įrengdavo papildomą medinį rėmą, į tarpą tarp jo ir sienos pripildavo žemių – tai tarnavo kaip šilumos izoliacija. Gyvenamieji namai statyti iš 15-20 centimetrų apipjautų ar tašytų rąstų. Tarp rąstų dėdavo kiminus, samanas, plyšelius užtaisydavo moliu, kad būtų kiek šilčiau. Šiandien tam rekomenduojama naudoti specialiai rąstiniams namams pagal naujausias technologijas Suomijoje sukurtą sandarinimo juostą, kuri yra atspari drėgmei. Stogas būdavo šiaudinis arba iš medžio lentų. Vėliau stogai pradėti kloti iš skiedrų, beržo tošies. Iš rąstų mūsų protėviai sėkmingai rentė bokštus, pilis, gynybinius įtvirtinimus. Bėgant metams, maždaug XVIII amžiuje lietuvių trobos arba pirkios ėmė plėstis. 

Sodyba iš 200 mm storio klijuotos medienos tašo. „JM Haus“ nuotr.

Problema Nr. 1 – kaip panaikinti aukščių skirtumus?

Renčiant natūralius rąstus vieną ant kito buvo padaroma išilginė išdroža. Tai suteikia būstui stabilumo, tačiau reikalauja daug rankų darbo – kiekviena išdroža turi atitikti apačioje esančio rąsto nelygumus. Kampuose rąstai buvo suneriami, šis sunėrimas vadinamas spyna arba rąstų sukirtimu. Rąstų sunėrimo būdų per ilgus metus atrasta daugybė: tai tradiciniai – balninis, kanadietiškas, rusiškas; skandinaviškas; trapecinis, dažniausiai vadinamas „kregždės uodega“. Visais sukirtimo tipo atvejais medis išpjaunamas iš viršaus ir apačios, tiesiog skiriasi išpjovimo forma. 

Medžiai neauga taisyklingos ritinio formos, todėl rąstai turėjo storgalį ir plongalį. Meistrams tekdavo juos ręsti taip, kad aukščių skirtumo neliktų.

Klijuotos medienos konstrukcijos (lenktos). „JM Haus“ nuotr.

Ilgainiui rąstai buvo pradėti tekinti arba pjauti staklėmis, kad būtų lygūs ir nereikėtų ilgai vargti, ieškant, kaip panaikinti aukščių skirtumus. Jei namas buvo statomas iš apvalių rąstų, juos užtekdavo nužievinti. Jei iš apipjautų rąstų, jie buvo apipjaunami iš dviejų pusių. 

Pasitelkus į pagalbą galingus įrenginius gaunami kelių tipų rąstai: frezuoti, tekinti ir klijuoto tašo. Frezuojant rąstai apipjaunami iš 4 pusių, padaromos išdrožos, išpjaunamos dalys galuose, reikalingos spynoms (kampų susikirtimui).

Išpjauti arba ištekinti rąstai (tai pradėta daryti XX amžiaus pradžioje) gali būti kelių pagrindinių formų: apvalūs, D raidės formos, kvadratiniai arba vadinamojo švediško tipo (apvalūs su „iškąsta“ apačia, į kurią įstatomas apatinis rąstas). Pjovimo staklėmis rąstai gali būti išpjaustomi su įvairiais išsikišimais, kurie užtikrina stabilumą, tvirtesnį rąstų susijungimą tarpusavyje.

Problema Nr. 2 – kaip apsisaugoti nuo sėdimo? 

Rumšiškių liaudies buities muziejus

Vadinamajame „žaliame“ rąste yra nuo 20 iki 90 proc. drėgmės. Džiūdamas jis atiduoda šią drėgmę ir traukiasi, medienoje atsiranda mažyčių įtrūkimų, be to, būsto sienos sėda iki 7–10 centimetrų. Jei tai neįvertinama dedant duris, langus, statant kolonas, ateityje gali kilti didelių problemų. Jei namai buvo pastatyti iš netinkamai išdžiovintų rąstų, jiems džiūvant taip pat atsirasdavo gana didelių plyšių, per kuriuos į vidų plūsdavo šaltis.

Anksčiau rąstai buvo džiovinami tiesiog lauke, sudėti į rietuves. Tačiau medžiui visiškai išdžiūti reikia maždaug ketverių metų. Vietovėse, kur vyrauja drėgnas klimatas, rąstą reikia maždaug metus laikyti gryname ore, kol jis tampa tinkamas namo statybai. Todėl atsirado ir kitas būdas, pagreitinantis procesą – tai džiovinimas specialiose kamerose, kurios vadinamos medienos džiovyklomis. Taip procesas sutrumpintas iki kelių savaičių, tačiau, nepanaikinta skilimo problema – tokiu būdu džiovinami rąstai vis dar skildavo.

Klijuotos medienos tašo namas su nendriniu stogu. „JM Haus“ nuotr.

Siekiant dar patobulinti medienos džiūvimo procesą, buvo atrasta klijuoto tašo rąstų statybos technologija (kaimo statybos vadovuose rašoma, jog tokiu atveju rąstų sėdimą galima sumažinti iki minimumo). Gaminant klijuoto tašo rąstus, jie supjaunami nedidelėmis lentelėmis. Tokiu būdu juos buvo lengviau išdžiovinti. Gerai išdžiovinus lentelės suklijuojamos ir apdirbamos taip, kad vėl įgautų stambaus rąsto formą.

Rąstai iš tašų atgal į rąsto formą suklijuojami vandeniui atspariais klijais, suspaudžiami presais. Kad tai klijuoto tašo rąstas, dažnai galėtumėte suprasti tik pažvelgę į rąstą iš galo. Mediniai tašai yra kelis kartus lengvesni už betoną bei plieną, o jiems pagaminti reikia mažiau energijos. Klijuoto tašo rąstai yra patvaresni už išpjautus iš masyvo, todėl šiandien mediena kai kuriuose statiniuose pakeičia betoną ir gelžbetonį. 

Rąsto atgimimas

Grįžtant prie teksto pradžioje įvardytos problemos – klijuoto tašo rąstai iš dalies ją išsprendžia, nes galima suklijuoti ir 20 centimetrų storio rąstus, kuriuose nėra jokių tarpų, ertmių. Dažniausiai šiltam ir komfortiškam gyvenimui tokio storio sienų visiškai pakanka. Analizuojant šiuolaikinės ir maždaug XX amžiaus pradžios statybos iš rąstų technologijas, galima padaryti išvadą, jog statybos būdas daugiau mažiau išliko toks pats – kinta tik sienų ir stogo dangos storis. Be to, galima suklijuoti ilgesnius rąstus (anksčiau medžio ilgis ribodavo projektuotojų galimybes, ilgiausi rąstai siekdavo 6 metrus).

Nors maždaug XX amžiuje lietuviai buvo pradėję iš aukšto žiūrėti į medinius namus ir miestuose ėmė kilti modernesni karkasiniai būstai, klijuoto tašo technologija mus grąžino arčiau gamtos ir protėvių vertintų medienos savybių: šiandien iš medžio statomi sporto aikštynų, baseinų, prekybos centrų stogai, klijuoto tašo sijos tampa laikančiomis konstrukcijomis moderniuose pastatuose, naudojami tiltų statybai.

Klijuotos medienos konstrukcijos (tiesios). JM Haus“ nuotr.

Galima teigti, kad rąstas vėl sugrįžta, o paskutinė – klijuoto tašo rąstų – technologija išsprendžia didžiąją dalį iki šiol egzistavusių natūralaus rąsto problemų.

 
 
                                                                                                                                                             Rengiant publikaciją, naudota literatūra:
K. Reisonas „Žemės ūkio statyba“;
Ūkininko knygynėlis. „Kaimo statyba“, 1936 m.;
Saugomų teritorijų tarnyba – „Lietuvos kaimo statyba“.
Rumšiškių liaudies buities muziejaus ir bendrovės „JM Haus“ nuotr.
 
Statybunaujienos.lt




SPRENDIMAI

nuotrauka
2021-09-24 06:40
Lietuvos įmonė IGLU TECH, priklausanti ICOR įmonių grupei, neslepia ambicingų planų. Modernių geoterminių šilumos siurblių gamintojai, jau žinomi Baltijos šalių ir Lenkijos rinkose, nusitaikė į Europą.
nuotrauka
2021-09-20 15:33
Stogas yra svarbiausias namo elementas, kuris saugo namus ir jo šeimininkus nuo nelauktų kritulių ir šalto bei karšto oro. Jei stogas nebus tinkamai parinktas, patirsite didelių ekonominių nuostolių. Stogą reikia rinktis atsakingai, nes visi norime, kad jis tarnautų ilgai ir puoštų kiemą savo gražia...
nuotrauka
2021-09-13 07:25,      papildyta 2021-09-14 21:38, Papildyta nuotraukomis
Svarbiausios priežastys dvi: išmanioji šildymo dujomis sistema garantuoja maksimalų komfortą su minimalia priežiūra, o išmanieji skaitikliai užtikrins tikslų atsiskaitymą ir garantuos nenutrūkstamą dujų tiekimą.
nuotrauka
2021-09-13 05:56
Balta stogo danga dengtas žaliausias Lietuvoje logistikos centras WESTHUB visą eksploatacijai reikalingą energiją planuoja gauti iš saulės elektrinės, sumontuotos ant stogo. Dėl specialios stogo dangos „RENOLIT ALKORPLAN Bright“ šio pastato energinis naudingumas yra kur kas aukštesnis – tokie stogai...
nuotrauka
2021-09-08 07:30,      papildyta 2021-09-14 21:10, Papildyta nuotraukomis
Naujos kartos ADAX NEO H/L ir CLEA H/L elektriniai radiatoriai su WiFi valdymu – modernaus ir elegantiško dizaino radiatoriai, tinkantys įvairioms aplinkoms ir pritaikyti įvairios paskirties patalpoms: gyvenamosioms, komercinėms ir pan.
nuotrauka
2021-08-12 10:50
Tinkuojamos sienos – vienas populiariausių sienų šiltinimo sprendimų tiek gyvenamųjų bei viešosios paskirties pastatų statyboje, tiek ir renovacijoje. Šilumos izoliacija yra ypatingai svarbi tokios sienos dalis, nes būtent ji padeda taupyti šildymo sąnaudas. Nedegi, ilgaamžė, laidi vandens garams, s...
nuotrauka
2021-08-06 08:02
Didėjant individualių namų pardavimams auga ir tvorų paklausa. Būsimieji gyventojai namus juosiančia tvora dažnai pradeda rūpintis dar prieš namų vidaus įrengimo darbus. Tvora šiandien yra tapusi ne tik namų saugumo ir privatumo garantu, bet ir estetiniu elementu. Taip pat svarbu žinoti, kad norint ...
nuotrauka
2021-07-30 07:31
Visai netrukus – nuo 2023 m. – visi viešieji pirkimai Lietuvoje turėtų tapti žali ir inovatyvūs. Pasiekti to vien tik tradicinėmis statybinėmis medžiagomis ir sprendimais nėra paprasta, tad modernioji Europos statybos pramonė apsiginkluoja hibridiniais sprendimais, suteikiančiais naudojamoms medžiag...
nuotrauka
2021-07-28 07:30
Siekiant užtikrinti statinių ilgaamžiškumą ir energinį efektyvumą, itin svarbus kokybiškas išorinių fasadų sienų jungčių sandarinimas. Fasado elementų jungtys ne tik padeda sukurti vientisą, estetišką vaizdą, bet ir apsaugo pastatą nuo drėgmės, temperatūrų pokyčių bei kitokio aplinkos poveikio, gali...
nuotrauka
2021-07-16 06:33
Saulės elektrinės montavimo ant namo stogo sąnaudos sudaro reikšmingą dalį visos saulės jėgainės kainos. Specialistai tvirtina, kad turint aiškias instrukcijas, saulės elektrinę ant savo namo stogo paprastai gali susimontuoti kiekvienas nagingesnis žmogus.
nuotrauka
2021-07-14 08:07
Alinant karščiams vis dažniau pagalvojame, kaip būtų gera gyventi namuose, kuriuose žiemą šilta, o vasarą – vėsu. UAB ROCKWOOL techninis vadovas dr. Andrius Buska tvirtina, kad tai tikrai įmanoma – tereikia statant ir įrengiant namus dėmesio skirti ne vien estetikai, bet ir pritaikyti keletą sprendi...
nuotrauka
2021-07-07 07:58
Net energiškai efektyviuose namuose gyventojai kartais priversti klausytis iš kaimyninių butų sklindančių garsų ar gatvės triukšmo. Vienas iš būdų padidinti akustinį komfortą – garsą izoliuojantys langai.
nuotrauka
2021-06-28 07:14
Vienas iš pagrindinių pastato elementų yra išorinė atitvara arba siena. Todėl suprantamas specialistų dėmesys, ieškant efektyviausių sprendinių. Šios paieškos tapo dar aktualesnės nuo metų pradžios įsigaliojus reikalavimui statyti tik A++ energinio naudingumo pastatus.
nuotrauka
2021-06-17 07:15
Nuo senų laikų didesnių dvarų, rūmų stogai buvo dengiami vario, žalvario ar cinkuota skarda. Ši šimtmečius menanti tradicija, tik su gerokai patobulintomis medžiagomis, išlieka populiari ir šiomis dienomis – ypač tai pastebima apsižvalgius ne tik po naujai statomų, modernių namų kvartalus, bet ir Li...
nuotrauka
2021-06-15 08:05
Vienas greičiausiai kintančių gyvenamosios aplinkos taršos šaltinių yra triukšmas. Miesto transporto, buitinių prietaisų, garso ir vaizdo aparatūros sukuriamo triukšmo lygis per pastaruosius 15–20 metų padidėjo net 10 decibelų. Žmogaus ausis tai suvokia kaip du kartus didesnį triukšmą.
nuotrauka
2021-06-14 07:18
Statybų įmonės dažnai giriasi A++ energinės klasės pastatais. Tačiau nemaža dalis pastatų realiai neatitinka deklaruojamų savybių. Sumažinti pažeidimų skaičių galėtų griežtesnė sertifikavimo kontrolė ir pirkėjų reiklumas, siekiant įsitikinti, ar gauna tai, už ką sumokėjo.
nuotrauka
2021-06-11 07:20
Garsą sugerianti tekstilė patalpoms – nauja realybė. Iš poliesterio siūlų išaustam ir poliuretanu padengtam audiniui tokių savybių suteikė ypatinga technologija: 250 tūkst. mikroperforacijų 1 kv. m užtikrina, kad akustinės CLIPSO lubos sugers net iki 90% garso.
nuotrauka
2021-06-09 13:14
Triukšmas – viena opiausių mūsų laikų aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos problemų. Triukšmas neleidžia susikaupti, vargina, neigiamai veikia leidžiant laiką viešosiose, visuomeninėse erdvėse bei biuruose, todėl būdų, kaip efektyviai slopinti triukšmą, reikia ieškoti jau ankstyvuosiuose pastatų pr...
nuotrauka
2021-06-08 08:37
Šilumos izoliacija naudojama visur, kur siekiama išvengti patalpų mikroklimato kaitos dėl vidaus ir išorės temperatūrų skirtumo, kai šiluma prarandama dėl mainų per atitvaras, besiribojančias su išore.
nuotrauka
2021-06-01 06:47
Netinkamos pastatų konstrukcijos, nesandarumai veikia kaip kanalai, kuriais oru sklindantis garsas gali laisvai keliauti iš vienos patalpos į kitą. Dėl to gerokai sumažėja garso izoliacijos efektyvumas. O ką daryti, kai tokių garso kelių pastate yra ne vienas?

Statybunaujienos.lt » SPRENDIMAI