Nugalėtojai: 5 ryškiausios ekspozicijos

Šių metų parodoje įspūdį paliko 5 ekspozicijos, kurios išsiskyrė ne tik savo dizainu, bet ir aiškia komunikacija bei inovatyviais sprendimais:

• META pelnė nominaciją „Ekspozicijos istorija“ – už aiškiai, kūrybiškai ir emociškai perteiktą žinutę per dizainą ir turinį.
• SAULĖS GRĄŽA, bendradarbiaudama su INK IDEA, pelnė apdovanojimą „Stendas, kuriame norisi pabūti“ – už jaukumą, atvirumą ir gebėjimą išlaikyti lankytoją ilgėliau.
• STIKLITA buvo įvertinta nominacijoje „Technologijų panaudojimas“ – už modernų, robotizuotą sprendimą gabenant stiklo gaminius į viršutinius aukštus, akcentuojant saugų ir patogų montuotojų darbą.
• VIRTUALIOS REALYBĖS ARENA (VR arena) laimėjo nominaciją „Inovatyviausia ekspozicija“, demonstruodama, kaip virtualios realybės sprendimai gali būti pritaikomi statybų projektavime – su minimalia fizine ekspozicija.
• NICZUK (THALE įmonių grupė) pelnė apdovanojimą „Efektyviausias pristatymas“ už aiškią komunikaciją ir aktyvų bendravimą su lankytojais.

Lauko ekspozicijose ryškiausiai išsiskyrė įmonė „Gruta“, kuri galėtų būti apdovanota papildomu „pliusu“ už inovatyvų, tvarumą skatinantį sprendimą – sistemą, leidžiančią statybos metu išsaugoti medžių šaknis. Vizualiai įspūdinga demonstracija – ant konstrukcijos užkeltas automobilis – puikiai perteikė produkto esmę tiek profesionalams, tiek paprastiems lankytojams.

Kartu pastebėta tendencija – parodoje trūko vizualinių kompozicijų, kurios imituotų kiemą, sodybą ar terasą, kuriose galėtų bendradarbiauti keli skirtingi dalyviai, pvz.: moduliniai namai, tvoros, landšafto dizaineriai. Tokia sinergija padėtų sukurti kompleksiškesnę, lankytojui naudingesnę patirtį.

Sinergija: neišnaudotas ekspozicijų bendradarbiavimo potencialas

Komisijos nariai pastebėjo, kad ekspozicijos galėtų būti stipresnės, jei įmonės jungtų jėgas ir formuotų integruotus sprendimų klasterius. Tokie bendradarbiavimo modeliai ne tik sustiprina kiekvienos įmonės žinutę, bet ir leidžia lankytojui įsivaizduoti, kaip produktai ar paslaugos veikia realiame kontekste, tai būtų papildoma trauka lankytojams.

Pavyzdžiui, modulinį namelį ekspozicijoje galėtų papildyti:

• teritorijos apželdinimo paslaugų teikėjai, sukurdami žalią aplinką aplink statinį;
• pavėsinių ir lauko baldų gamintojai, sukuriantys jaukią poilsio zoną;
• saulės elektrinių ar šilumos siurblių montuotojai, pabrėžiantys energetinį efektyvumą;
• apsaugos ar išmaniųjų namų sprendimų tiekėjai, integruojantys saugumo ir komforto technologijas.

Tokiu būdu sukuriamas ne produktų katalogas, o gyvenimo scenarijus, kuris lankytojui kur kas įtaigesnis – jis ne tik mato, ką gali įsigyti, bet ir kaip tai atrodytų jo aplinkoje.

Kitas pavyzdys – interjero sprendimų zona, kurioje galėtų bendradarbiauti:

• baldų gamintojai,
• sienų ar grindų dangų tiekėjai,
• apšvietimo dizaineriai,
• tekstilės ir dekoro kūrėjai.

Tai leistų sukurti vientisą stendą, kuriame aiškiai atsiskleistų skirtingų gamintojų suderinamumas, dizaino kryptys ir kompleksiškumas. Toks jungtinis stendas ne tik patrauklesnis akiai, bet ir kuria pasitikėjimo įspūdį – jei tiekėjai bendradarbiauja tarpusavyje, vadinasi, jų sprendimai suderinami ir klientui bus lengviau įgyvendinti projektą.

Vertę kuria ne tik estetika, bet ir praktinis patogumas – lankytojas gali vienoje vietoje gauti visą informaciją, susitikti su kelių įmonių atstovais ir net pasirašyti preliminarius bendradarbiavimo planus. Tai ypač aktualu B2B auditorijai, kuri vertina efektyvumą ir nori sprendimų „iš vienų rankų“.

Bendrų ekspozicijų sinergija taip pat gali pasireikšti bendrais seminarais, pristatymais, demonstracijomis – kai kelios įmonės rengia bendrą renginį, kuriame kiekviena trumpai pristato savo dalį visame sprendimų kontekste. Tokia forma įtraukia, skatina aktyvų lankytojų domėjimąsi ir išsiskiria iš įprastų individualių stendų.

Trumpai tariant, bendros ekspozicijos:

• sutrumpina lankytojo kelią nuo idėjos iki sprendimo;
• padeda įmonėms išnaudoti vienos kitos srautą;
• kuria vientisą, įtikinamą paslaugos ar produkto pasakojimą.

Komisija pažymėjo, kad tokio tipo sinergija vis dar išnaudojama nepakankamai, tačiau ateityje tai gali tapti vienu iš pagrindinių efektyvios parodinės komunikacijos modelių.

Grįžtamasis ryšys: kodėl jis būtinas ir kaip jį sustiprinti

Vienas aktualiausių komisijos akcentuotų aspektų – grįžtamasis ryšys tarp ekspozicijos ir lankytojo. Kai kurių įmonių stendai vizualiai išsiskyrė, tačiau nesugebėjo aiškiai perteikti savo pagrindinės žinutės – trūko ryškaus šūkio ar tezės, kuri iškart parodytų produkto ar paslaugos esmę. Vizualumas be turinio, pasak komisijos, yra kaip vitrina be istorijos. Sėkmingiausiuose stenduose lankytojas ne tik supranta, ką įmonė siūlo, bet ir kodėl tai jam naudinga.

Komisija pabrėžė, kad dalyviai turėtų aktyviau komunikuoti su lankytojais – ne laukti klausimų, o patys imtis iniciatyvos. Tai reiškia ne tik pasisveikinti, bet ir užduoti tikslingus klausimus: „Ko šiuo metu ieškote?“, „Kokius sprendimus šiuo metu svarstote?“, „Ar norėtumėte gauti pasiūlymą pagal jūsų situaciją?“ Tokie klausimai ne tik įtraukia lankytoją, bet ir padeda įmonei suprasti jo poreikius bei pasiūlyti tikslinę informaciją.

Efektyvesnei komunikacijai svarbu ne tik tiesioginis bendravimas, bet ir iš anksto suplanuota skaitmeninė komunikacijos sistema. Pavyzdžiui:

• QR kodai turėtų vesti ne tik į įmonės svetainę, bet ir į konkretų pasiūlymą, rezervacijos formą, katalogą ar net individualų puslapį, sukurtą specialiai parodos lankytojams („RESTA2025 pasiūlymas“).
• Dalyviai galėtų naudoti bendrą kontaktų rinkimo platformą, leidžiančią lankytojams greitai nuskenuoti kodą ir palikti savo el. paštą bei interesų sritį, o įmonėms – vėliau sekti, kiek kontaktų virto realiais užklausimais ar pardavimais.
• Reikalingas tvarus ir patogus būdas perduoti informaciją – vietoje lankstinukų siūlyti skaitmeninius paketus, siunčiamus el. paštu ar per platformą, į kurią lankytojas automatiškai nukreipiamas po kodo nuskenavimo.

Dar vienas būdas sustiprinti grįžtamąjį ryšį – naudoti interaktyvius elementus: mini apklausas su rezultatais, viktorinas, „surask sprendimą sau“ testus ar net simbolines dovanas už pateiktą kontaktą. Tai paverčia ekspoziciją ne tik pristatymu, bet ir patirtimi, kuri išlieka atmintyje.

Išvados: paroda kaip pozicionavimo, ne tik ekspozicijos, įrankis

Konkurso organizatoriai – portalas www.statybunaujienos.lt bei Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO. Ekspozicijas vertino kompetentinga komisija, sudaryta iš įvairių sričių profesionalų: portalo www.statybunaujienos.lt vyr. redaktorė Genė Drungilienė, LITEXPO Infrastruktūros aptarnavimo grupės vadovas Janas Klimas, UAB „Baltic digital building developer“ architektas Domantas Lukšėnas, UAB „Architektūros linija“ architektas Faustas Lasys, Andželikos Keršytės pardavimų akademijos įkūrėja Andželika Keršytė.

RESTA 2025 dar kartą parodė, kad sėkminga ekspozicija – tai ne tik gražus stendas. Tai strateginis pozicionavimas: kaip save pristatyti, kaip bendrauti, kaip būti prisimenamam po parodos. Dalyviams naudinga ne tik dalyvauti, bet ir išnaudoti grįžtamąjį ryšį, kurti bendrus sprendimus, būti inovatyviems ne tik technologijomis, bet ir komunikacija.

Komisija ir rengėjai kviečia neapsiriboti apdovanojimu ar vizualiniu efektu – tikroji nauda slypi gebėjime sukurti tvarius ryšius, kurie tęstųsi ilgiau nei 3 parodos dienas. RESTA – tai platforma, kurią verta matyti kaip strateginį įrankį verslui. Šiuo atveju, būtinas aktyvus bendras LITEXPO, kaip parodos rengėjų, ir dalyvių darbas. Tai nėra paprasta, tam reikia idėjų, pasirengimo, gabių ir įžvalgių profesionalų, kitai parodai reikia pradėti ruoštis, vos pasibaigus šiai. Tai imlu visų laiko, bet tai leistų sukurti naują kokybę.