Italų architektas Alessandro Scandurra išrinko 3 fotogeniškiausias Vilniaus vietas: viena jų nustebins
2026-07-23 12:47
Kokios miesto erdvės tampa vertos ne tik nuotraukos, bet ir sugrįžimo? Vilniuje viešėjęs Milane veikiančios architektūros studijos „Scandurra Studio“ įkūrėjas Alessandro Scandurra sako, kad fotogeniškiausios vietos nebūtinai yra pačios įspūdingiausios. Pasak architekto, tikrąją miesto vertę atskleidžia erdvės, kuriose natūraliai susitinka architektūra, istorija, kraštovaizdis ir kasdienis žmonių gyvenimas.

Alessandro Scandurra, Milane veikiančios architektūros įmonės „Scandurra Studio“ įkūrėjas. „Scandurra Studio“ nuotr.
Architektūra prasideda ne nuo nuotraukos, o nuo patirties
Prieš įvardydamas konkrečias vietas, Alessandro Scandurra paaiškina, kokiu principu vadovaujasi rinkdamasis, ką fotografuoti.
„Nuotrauka sustabdo akimirką, bet prasmę jai suteikia erdvė – šviesa, proporcijos, medžiagos, judesys ir žmonės, joje natūraliai sugyvenantys“, – sako architektas.
Jo teigimu, šiandien miestai vis dažniau kuriami siekiant greito vizualinio efekto ar socialinių tinklų dėmesio. Tačiau tikros miesto erdvės vertė atsiskleidžia ne iš karto. Ji kviečia pasilikti, sugrįžti ir kasdien ja naudotis, o ne tik trumpam sustoti nusifotografuoti.
„Vienose vietose žmonės tik nusifotografuoja ir eina toliau. Kitose – lieka, sugrįžta, jomis naudojasi kasdien. Būtent tai ir atskiria tikrą miesto erdvę nuo tik gražaus fono“, – pabrėžia Alessandro Scandurra.
Vilnius dar tik kuria savo architektūrinę tapatybę
Architektas teigiamai vertina Lietuvos miestų raidą ir mano, kad jie vis dar turi išskirtinę galimybę formuoti savitą identitetą.
„Manau, Lietuva turi retą galimybę, nes dauguma jos miestų vis dar yra evoliucijos etape. Dauguma Europos miestų savo tapatybę jau seniai iki galo išnaudojo. Vilnius – ne. Jis vis dar gali kurti naujas vietas, nerizikuodamas prarasti to, kas jį daro savitą“, – sako Alessandro Scandurra.
Pasak jo, didžiausia sostinės stiprybė slypi ne pavieniuose architektūros objektuose, bet ryšyje tarp kraštovaizdžio, reljefo, viešųjų erdvių ir istorinio paveldo. Būtent šių elementų visuma sukuria autentišką miesto patirtį. Artimiausių metų iššūkiu architektas laiko gebėjimą išsaugoti šią tapatybę, nepasiduodant visame pasaulyje plintantiems standartizuotiems urbanistiniams sprendimams.
Trys Vilniaus vietos, kurias architektas fotografuotų pirmiausia
Pirmuoju pasirinkimu Alessandro Scandurra įvardija Gedimino kalną. Jo nuomone, tai viena iš vietų, kurioje geriausiai atsiskleidžia sostinės kraštovaizdžio ir istorinio silueto dermė. Gedimino bokštas, Neries ir Vilnios santaka bei Senamiesčio panorama sudaro vientisą miesto tapatybės vaizdą.
Antrasis pasirinkimas – Stoties rajonas. Architektą čia traukia ne estetinis tobulumas, o miesto virsmas. Infrastruktūros, įvairių veiklų ir kasdienio gyvenimo sluoksniai kuria autentišką aplinką, kurioje atsiskleidžia nuolat besikeičiančio miesto istorija.
Trečioji vieta – Lukiškių aikštė. Alessandro Scandurra pabrėžia, kad jos stiprybė slypi ne architektūrinėje raiškoje, o gebėjime tapti gyva viešąja erdve. Čia vyksta renginiai, minėjimai, protestai, šventės ir kasdienis miestiečių gyvenimas, todėl aikštė įgauna tikrąją prasmę per žmones, kurie ja naudojasi.
Ką architektas rekomenduoja fotografuoti Milane
Milane Alessandro Scandurra pirmiausia rekomenduoja aplankyti „Fondazione Prada“. Buvusios pramoninės teritorijos transformacija į šiuolaikinės architektūros ir meno kompleksą, jo teigimu, sukuria nuolat besikeičiančią erdvinę patirtį, kuri priklauso nuo pasirinkto maršruto.
Antrasis pasirinkimas – Breros kvartalo kiemai (Cortili del quartiere di Brera). Siauros gatvelės čia netikėtai atsiveria į vidinius kiemus, o riba tarp viešosios ir privačios erdvės kuria išskirtinę Milano atmosferą ir atspindi miesto kultūrinę tapatybę.
Trečiąja vieta architektas įvardija Cimitero Monumentale – istorines Milano kapines, kuriose architektūra, skulptūra, šviesa ir želdiniai sukuria išraiškingą dialogą tarp miesto istorijos ir kolektyvinės atminties.
Fotogeniškiausios vietos – tos, kurias norisi prisiminti
Apibendrindamas Alessandro Scandurra pabrėžia, kad svarbiausias yra ne konkrečių vietų sąrašas, o pats požiūris į miestą.
„Galbūt patys fotogeniškiausi kampeliai yra kaip tik tie, kuriuos žmonės aplanko negalvodami nusifotografuoti. O paskui fotografuoja todėl, kad tos vietos tapo jų atsiminimų dalimi. Manau, kad būtent tai, iš esmės, ir yra tiek nuotraukos, tiek architektūros tikslas“, – sako architektas.
Toks požiūris primena, kad sėkminga architektūra kuriama ne socialinių tinklų kadrams, o žmonių patirčiai – erdvėms, kuriose norisi būti, o ne tik jas užfiksuoti.
Prieš įvardydamas konkrečias vietas, Alessandro Scandurra paaiškina, kokiu principu vadovaujasi rinkdamasis, ką fotografuoti.
„Nuotrauka sustabdo akimirką, bet prasmę jai suteikia erdvė – šviesa, proporcijos, medžiagos, judesys ir žmonės, joje natūraliai sugyvenantys“, – sako architektas.
Jo teigimu, šiandien miestai vis dažniau kuriami siekiant greito vizualinio efekto ar socialinių tinklų dėmesio. Tačiau tikros miesto erdvės vertė atsiskleidžia ne iš karto. Ji kviečia pasilikti, sugrįžti ir kasdien ja naudotis, o ne tik trumpam sustoti nusifotografuoti.
„Vienose vietose žmonės tik nusifotografuoja ir eina toliau. Kitose – lieka, sugrįžta, jomis naudojasi kasdien. Būtent tai ir atskiria tikrą miesto erdvę nuo tik gražaus fono“, – pabrėžia Alessandro Scandurra.
Vilnius dar tik kuria savo architektūrinę tapatybę
Architektas teigiamai vertina Lietuvos miestų raidą ir mano, kad jie vis dar turi išskirtinę galimybę formuoti savitą identitetą.
„Manau, Lietuva turi retą galimybę, nes dauguma jos miestų vis dar yra evoliucijos etape. Dauguma Europos miestų savo tapatybę jau seniai iki galo išnaudojo. Vilnius – ne. Jis vis dar gali kurti naujas vietas, nerizikuodamas prarasti to, kas jį daro savitą“, – sako Alessandro Scandurra.
Pasak jo, didžiausia sostinės stiprybė slypi ne pavieniuose architektūros objektuose, bet ryšyje tarp kraštovaizdžio, reljefo, viešųjų erdvių ir istorinio paveldo. Būtent šių elementų visuma sukuria autentišką miesto patirtį. Artimiausių metų iššūkiu architektas laiko gebėjimą išsaugoti šią tapatybę, nepasiduodant visame pasaulyje plintantiems standartizuotiems urbanistiniams sprendimams.
Trys Vilniaus vietos, kurias architektas fotografuotų pirmiausia
Pirmuoju pasirinkimu Alessandro Scandurra įvardija Gedimino kalną. Jo nuomone, tai viena iš vietų, kurioje geriausiai atsiskleidžia sostinės kraštovaizdžio ir istorinio silueto dermė. Gedimino bokštas, Neries ir Vilnios santaka bei Senamiesčio panorama sudaro vientisą miesto tapatybės vaizdą.
Antrasis pasirinkimas – Stoties rajonas. Architektą čia traukia ne estetinis tobulumas, o miesto virsmas. Infrastruktūros, įvairių veiklų ir kasdienio gyvenimo sluoksniai kuria autentišką aplinką, kurioje atsiskleidžia nuolat besikeičiančio miesto istorija.
Trečioji vieta – Lukiškių aikštė. Alessandro Scandurra pabrėžia, kad jos stiprybė slypi ne architektūrinėje raiškoje, o gebėjime tapti gyva viešąja erdve. Čia vyksta renginiai, minėjimai, protestai, šventės ir kasdienis miestiečių gyvenimas, todėl aikštė įgauna tikrąją prasmę per žmones, kurie ja naudojasi.
Ką architektas rekomenduoja fotografuoti Milane
Milane Alessandro Scandurra pirmiausia rekomenduoja aplankyti „Fondazione Prada“. Buvusios pramoninės teritorijos transformacija į šiuolaikinės architektūros ir meno kompleksą, jo teigimu, sukuria nuolat besikeičiančią erdvinę patirtį, kuri priklauso nuo pasirinkto maršruto.
Antrasis pasirinkimas – Breros kvartalo kiemai (Cortili del quartiere di Brera). Siauros gatvelės čia netikėtai atsiveria į vidinius kiemus, o riba tarp viešosios ir privačios erdvės kuria išskirtinę Milano atmosferą ir atspindi miesto kultūrinę tapatybę.
Trečiąja vieta architektas įvardija Cimitero Monumentale – istorines Milano kapines, kuriose architektūra, skulptūra, šviesa ir želdiniai sukuria išraiškingą dialogą tarp miesto istorijos ir kolektyvinės atminties.
Fotogeniškiausios vietos – tos, kurias norisi prisiminti
Apibendrindamas Alessandro Scandurra pabrėžia, kad svarbiausias yra ne konkrečių vietų sąrašas, o pats požiūris į miestą.
„Galbūt patys fotogeniškiausi kampeliai yra kaip tik tie, kuriuos žmonės aplanko negalvodami nusifotografuoti. O paskui fotografuoja todėl, kad tos vietos tapo jų atsiminimų dalimi. Manau, kad būtent tai, iš esmės, ir yra tiek nuotraukos, tiek architektūros tikslas“, – sako architektas.
Toks požiūris primena, kad sėkminga architektūra kuriama ne socialinių tinklų kadrams, o žmonių patirčiai – erdvėms, kuriose norisi būti, o ne tik jas užfiksuoti.
Architektūra. Interjeras
2026-11-19 14:01
Prie Vilniaus TV bokšto planuojama atgaivinti legendinę „kosminę“ vaikų žaidimų aikštelę ir iš esmės papildyti visą aplinkinę viešąją erdvę. Karoliniškėse numatoma išsaugoti 2 ha atvirą pievą, įrengti naujas poilsio ir žaidimų zonas, atverti istorinio kelio fragmentą.
2026-11-17 13:21
Vienodėjančios miestų erdvės, sterilizuojama viešoji aplinka ir vis griežčiau kontroliuojamas jos naudojimas – šiuos urbanistinius reiškinius architektai siūlo vertinti iš kitos perspektyvos. Vilniuje pristatomi keturi eksperimentai, kuriais siekiama parodyti, kaip miesto aplinka gali tapti atviresn...
2026-11-17 10:32
Buvusios laivų statyklos teritorija Klaipėdoje keis paskirtį – maždaug 2 ha plote šalia piliavietės ir Kuršių marių planuojama įrengti gyvenamąjį, kultūros ir verslo kvartalą. Projekte numatyta išsaugoti istorinius pramoninius pastatus, statyti naujus ir visuomenei atverti iki šiol uždarą teritoriją...
2026-11-12 07:43
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
2026-11-11 13:26
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
2026-11-07 08:10
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
2026-11-05 09:41
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
2026-11-05 07:10
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
2026-11-05 06:41
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
2026-11-05 06:17
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
2026-11-04 14:14
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
2026-10-23 13:06
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
2026-10-23 13:02
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
2026-10-23 10:45
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
2026-10-23 09:00
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
2026-10-22 06:22
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
2026-10-20 07:26
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
2026-10-15 11:18
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
2026-10-13 06:41
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
2026-10-08 09:42
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...




































































| www.julija.eu