KIC atstovai aplankė visus 14 Kultūros ministerijos rašte nurodytų muziejų: J. Šliūpo muziejų (Palanga), J. Basanavičiaus gimtinę (Ožkabaliai, Vilkaviškio r.), A. Žmuidzinavičiaus rinkinių ir kūrinių muziejų, L. Truikio ir M. Rakauskaitės namus–muziejų, A. ir P. Galaunių namus–muziejų (Kaunas), M. K. Čiurlionio namus–muziejų (Druskininkai), B. ir V. Sruogų namus–muziejų, Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namus–muziejų, Juozo Tumo-Vaižganto butą–muziejų, Juozo Grušo namus–muziejų (Kaunas), Lipšico memorialinį muziejų (Druskininkai), Venclauskių namus–muziejų ir poeto Jovaro muziejų (Šiauliai), S. Dariaus gimtinę–muziejų (Judrėnų sen., Klaipėdos r.), S. Girėno gimtinę–muziejų (Vytogala, Šilalės r.).

„Iš visų lankytų įspūdingiausias man pasirodė A. ir P. Galaunių namai–muziejus, esantis Vydūno alėjoje, Kaune. Pastato būklė patenkinama, reikalingas kapitalinis remontas (ar net rekonstrukcija, kadangi norima įrengti neįgaliesiems pritaikytą liftą). Fasadų, stogo ir langų būklė prasta, atraminės sienutės – avarinė. Pirmame ir trečiame aukštuose vidaus patalpos geros būklės, suremontuotos, tvarkingos, tačiau ką tik atgautas – Amerikoje gyvenančios garbaus amžiaus paveldėtojas padovanotas – trečias aukštas reikalingas remonto“, – savo įspūdžiais iš aplankytų muziejų dalijosi KIC projektų vadovė Vilma Meškauskienė.

Labai panašios išvados surašytos ir kitose ataskaitose. Praktiškai visi muziejai, kaip rašoma išplatintame KIC pranešime, vertintojus pasitiko aptriušusiais fasadais, pažeistomis stogo dangomis, remonto reikalaujančiomis vidaus patalpomis. Maloni išimtis buvo tik 2020 metais kapitalinio remonto sulaukę Venclauskių namai–muziejus, J. Basanavičiaus gimtinė. Ekspertai vertino muziejų pastatų stogų ir fasadų būklę, vidaus patalpas, teritoriją ir skaičiavo, kokių investicijų reikėtų visiems tvarkybos darbams atlikti. Investicijų sumos skirtinguose objektuose labai skiriasi – nuo keliasdešimties tūkstančių iki daugiau kaip milijono eurų.

Atskira eilute įvertinta, kokių lėšų reikėtų ekspozicijoms atnaujinti: sukurti skaitmeninį ir interaktyvų turinį; įdiegti interaktyvias technologijas ir pan.

Pavyzdžiui, valdytojas – Maironio lietuvių literatūros muziejus – Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namuose–muziejuje norėtų sukurti traukos centrą šeimoms, menininkams, pavieniams ir užsienio lankytojams, moksleiviams, papildyti ekspoziciją įdomiomis ir įtraukiančiomis, interaktyviomis veiklomis. Tokius planus skatina muziejaus teritorijoje jau rengiami literatūriniai renginiai, pavyzdžiui, Salomėjos Nėries gimimo metinių minėjimas, tradicija tapusi moterų poezijos ir muzikos popietė, plenerai, edukacinės programos ir ekskursijos, pritraukiantys nemažai lankytojų.

S. Dariaus gimtinėje norima atkurti sodybos pastatus: arklidę–vežiminę, įrengiant joje sanitarinius mazgus, pritaikytus ir neįgaliesiems; tvartą–daržinę, kurioje būtų galima remontuoti lėktuvus bei rengti edukacinius užsiėmimus; jaują, kurioje būtų saugojamos skraidyklės, vietos atsirastų ir ekspozicijų erdvei. Idėjų dėl ekspozicijų atnaujinimo turi ir kitų muziejų valdytojai.

Visos ekspertų parengtos objektų vertinimo ataskaitos ir reikalingų darbų sąmatos įteiktos Kultūros ministerijai, kur bus toliau sprendžiama, kada ir kokie darbai muziejuose galėtų būti atliekami, kiek lėšų tam skiriama.