2026 m. lapkričio 5 d. ketvirtadienis, 19:03:35
Reklama  |  facebook

JONAVOS HIDROTECHNIKA atsinaujinančios energetikos objektams siūlo visą infrastruktūros įrengimo paslaugų paketą

2023-05-10 08:00
Pirmąjį atsinaujinančios energetikos projektą UAB „Jonavos hidrotechnika“ įgyvendino prieš 17 metų. Tai buvo Lietuvoje vienas iš pirmųjų vėjo jėgainių parkų, įkurtas Benaičiuose, Kretingos rajone. Nuo to laiko atsinaujinančios energetikos objektų statyba užima reikšmingą įmonės užsakymų portfelio dalį.
nuotrauka
UAB „Jonavos hidrotechnika“ nuotr.


Minimos įmonės
Jonavos hidrotechnika, UAB
Rokvėja, UAB

Paskutinis atsinaujinančios energetikos objektas, kurį kaip statybos rangovas įgyvendino įmonė „Jonavos hidrotechnika“, buvo baigtas 2022 m. Įmonės „Rokvėja“ užsakymu, „Jonavos hidrotechnika“ Rokiškio rajone, Kamajų seniūnijoje, įrengė 3 pamatus vėjo jėgainių bokštams, vandens pralaidas ir privažiavimo kelius.

„Parke buvo sumontuotos 3 jėgainės, kurių bokštai – 151 m aukščio, menčių ilgis – 75 metrai. Vystytojai renkasi vis didesnes, kuo daugiau elektros generuojančias jėgaines, kurios kelia vis aukštesnius reikalavimus tiek projektuotojams, tiek pamatų statybos rangovams, – sako UAB „Jonavos hidrotechnika“ vadovas Andrius Dūda. – Rokiškio vėjo jėgainių parko pamatams įrengti sunaudojome 1040 kub. m betono, 133 tonas armatūros tinklo. Palyginkime: 2006 m., įrengiant Benaičių parką, sunaudojome 800 kub. m betono ir 52 tonos armatūros, o prieš metus Anykščiuose – 780 kub. m betono ir 90 tonų armatūros. Tad pamatų įrengimas tampa vis sudėtingesnis, reikalauja daugiau resursų, inžinerinių sprendinių, kompetencijų.“

Darbai sudėtingėja, o sutarčių terminai trumpėja

Betonuojant Rokiškio vėjo jėgainių parko pamatus, objekte dirbo apie 100 žmonių, betoną į objektą vežė 50 vnt. betonvežių, o betonavimas truko 12–16 val. nepertraukiamai. Betono mišinio sudėtis betonuojant buvo nuolat derinama su laboratorija, taip užtikrinant būtinus kokybės parametrus.

JONAVOS HIDROTECHNIKA

Trys Rokiškio vėjo jėgainių pamatai buvo įrengti per 5 mėnesius (viso projekto trukmė – 10 mėnesių). Darbai sudėtingėja, o sutarčių terminai vis trumpėja – tokia yra pastarojo meto rinkos tendencija. Kad sudėtingus darbus pavyktų įgyvendinti laiku, reikia didelio techninio ir inžinerinio pasirengimo, daugiau kvalifikuotų darbuotojų. Tokia yra ir įmonės taktika, kuri padeda įveikti didžiausią energetikos objektų statybos iššūkį – projektą įgyvendinti kokybiškai, per kuo trumpesnį laiką.

Rankų darbas vs išmanioji technika

Įmonės techninė bazė orientuota į modernią techniką su 3D sistemomis, kad darbai vyktų greičiau ir tiksliau, atliekant didžiuosius žemės darbus, į kokius ir orientuota įmonė. Išmani naujos kartos technika leidžia sėkmingai konkuruoti rinkoje ne didinat darbuotojų skaičių, o pasitelkiant specialią techniką ir technologijas. Tačiau yra sričių, kur svarbiausias yra žmogus.

UAB „Jonavos hidrotechnika“ nuotr. 

„Darbas lauko sąlygomis neretai reiškia ir priverstines technologines pertraukas, kurios yra būtinos, kai, pvz., rišant armatūros tinklą, kur svarbus kiekvienas centimetras, kur reikia didelio kruopštumo, prasideda gausus snygis ar liūtys. Ir tai yra darbas, kuris reikalauja didelių laiko sąnaudų ir rankų darbo. Nors statybos technologijos žengia į priekį, armatūros tinklas vis dar rišamas rankomis, alternatyvų tokio pobūdžio objektuose, kokios yra jėgainės, nėra. Todėl darbo spartą ir kokybę lemia dirbančiųjų skaičius ir jų patirtis, – akcentuoja A.Dūda. – Šiuo atveju lemiamas faktorius yra žmogus, jo kvalifikacija, patirtis, atsakingumas, nes mechanizmai mažai kuo gali pagelbėti. Suklysti negalima, tik nuoseklus ir atsakingas darbas garantuoja tokį rezultatą, kokio reikia.“

Iš objekto išeina paskutiniai

Atsinaujinančios energetikos objektuose ne mažiau sudėtingas ir atsakingas yra ir privažiavimo kelių įrengimas. Nors sunkią, didelių gabaritų įrangą ar jos segmentus į objektą atveža kiti rangovai, statybos rangovui tenka įrengti patikimą infrastruktūrą: būtino tvirtumo, optimalių išmatavimų kelius ir aikšteles, nes kiekvienas netikslumas gali lemti dideles problemas tiek vežant sunkius krovinius, tiek montuojant bokštus ir sparnuotę.

JONAVOS HIDROTECHNIKAKeliams įrengti naudojamos tradicinės medžiagos, nes svarbiausia šiuo atveju – sutankinti pagrindus pagal būtinus kriterijus. Dar vienas darbų frontas, kuris paprastai yra būtinas kiekviename atsinaujinančios energetikos objekte, – melioracija. Melioracinės sistemos keičiamos, įrengiamos naujos, keičiamos kryptys ir pan.

„Jėgainių parko statyba susijusi ir su priežiūra: mes esame pasirengę montavimo metu greitai reaguoti į įvairius montuotojų pastebėjimus, pageidavimus, nes montavimas yra vienas iš didžiausių iššūkių. Todėl neretai prisireikia papildomų paslaugų, kaip, pvz., papildomų aikštelių įvairiems techniniams ir gamybiniams elementams įrengimas. Po montavimo sutvarkome parką: nukasamos papildomos aikštelės ir išplatinimai, kurie reikalingi jėgainių bokštams ir sparnams atvežti, aptveriamos tvoros aplink jėgaines ir sutvarkoma aplinka, keliai, – pagal savo kompetencijas paruošiame objektą atiduoti naudoti“, – vardina įmonės vadovas.

Užsakovams gali pasiūlyti visą paslaugų paketą

Įmonės „Jonavos hidrotechnika“ ištakos siekia net 1959-uosius, kai buvusios Markutiškių MTS (Mašinų technikos stotis) bazėje buvo įkurta Jonavos melioracijos mašinų stotis (MMS). 1965 m. įsteigta Jonavos melioracijos statybos valdyba, 1994 m. ji buvo privatizuota ir tapo AB „Jonavos hidrotechnika“, o nuo 2004 m. – UAB „Jonavos hidrotechnika“.

Kaupiamoji įmonės patirtis yra „Jonavos hidrotechnikos“ stiprybė: visų patirčių, žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių, kurias įmonė įgijo per savo veiklą, suma. Kaupiamoji įmonės patirtis padeda geriau suprasti savo rinką ir klientus, siūlyti paslaugas, kurių reikia čia ir dabar.

„Stiprioji mūsų įmonės pusė, dėl kurios laimi ir mūsų užsakovai, – paslaugų paketas, kurį siūlome atsinaujinančios energetikos vystytojams. Mes teikiame visas jėgainių parkų infrastruktūros įrengimo paslaugas viename pakete: įrengiame privažiavimo kelius ir jėgainių bokštų pamatus bei melioracijos sistemas; bendradarbiaujame su partneriais, kurie įrengia elektros linijas ir jas įjungia į tinklą, – akcentuoja įmonės vadovas A.Dūda. – Kadangi energetikos projektuose dirbame 17 metų, turime sukaupę būtinos patirties, įgiję reikiamų kompetencijų. Kaip tik dėl didelės patirties galime padėti užsakovui sumažinti sąnaudas, pvz., projektinėje stadijoje pasiūlydami sprendimus, kurie optimizuoja procesus, o neretai – ir padėti išvengti perteklinių sprendimų arba pasiūlyti, remdamiesi patirtimi, papildomų reikalingų sprendimų.“JONAVOS HIDROTECHNIKA

Įmonė gali įrengti ne tik vėjo, bet ir saulės jėgainių infrastruktūrą: tai sklypų lyginimas, pagrindų įrengimas, pamatų saulės kolektoriams įrengimas, melioracijos sistemos, tvorų įrengimas. Užsakymų portfelyje – susisiekimo infrastruktūra, lauko inžineriniai tinklai, hidrotechniniai statiniai. Kaip apibendrina įmonės „Jonavos hidrotechnika“ vadovas A.Dūda, jie gali pasiūlyti užsakovams kokybiškus darbus, paslaugų paketus už konkurencingą kainą. 

UAB „Jonavos hidrotechnika“ nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-11-04 05:20
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
nuotrauka
2026-10-29 14:23
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
nuotrauka
2026-10-29 14:15
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
nuotrauka
2026-10-29 07:01
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 09:52
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
nuotrauka
2026-10-27 07:58
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 07:47
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
nuotrauka
2026-10-27 07:40
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
nuotrauka
2026-10-26 09:13
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
nuotrauka
2026-10-26 07:38
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
nuotrauka
2026-10-22 05:55
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
nuotrauka
2026-10-21 08:13
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
nuotrauka
2026-10-20 06:16
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra