Idėja gimė susitikus su mokslininku

Kauniečiai pastebėjo, jog sugedus gamybiniams įrenginiams nemažai laiko sugaištama techniniam prižiūrėtojui ieškant sprendimo. „Atlikome neformalias apklausas įmonėse, kurios parodė, jog didžiąją dalį prastovos laiko ne tvarkomas įrenginys, bet ieškoma įvairiose patalpų vietose padėtų reikiamų įrankių. Susimąstėme – galbūt matant judėjimo kelią pavyktų rasti optimalią įrankių laikymo vietą ar padaryti kitus reikšmingus patobulinimus, kad gamybos stakles pavyktų suremontuoti greičiau. Juk pajamas įmonė generuoja tik tuomet, kai staklės veikia, todėl bet kokia prastova reiškia nuostolius“, – sako Andrius Gudaitis, UAB „Proginta“ direktorius.

Pašnekovas teigia, kad stebėti darbuotojų judėjimo trajektoriją siūlo nemažai kitų Lean sistemas diegiančių įmonių. Iki šiol kurti sprendimai leidžia darbuotojams naudotis kortele su NFC lustu savo buvimo vietos žymėjimui, tačiau kauniečiai buvo nusiteikę ne formuoti naują įprotį pačiam darbuotojui žymėti atvykimą ir išvykimą, bet, nesukeliant papildomų nepatogumų, įranga kelių dešimčių metrų atstumu atpažinti žmogaus buvimo vietą. Tam tinka radijo bangų imtuvai, tačiau gamyklinės aplinkos triukšmas slopina signalą ir iškreipia duomenis.

Mintis vis dėlto įveiklinti radijo bangas gimė susitikus su Kauno technologijos universiteto Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktoriumi prof. Egidijumi Kazanavičiumi. „Tai tebuvo apsikeitimas nuomonėmis, tačiau to pakako, kad sugalvotume kaip, atsisakius tam tikro funkcionalumo, panaudoti tuos radijo bangų siųstuvus ir imtuvus, leidžiančius matyti, kuriuo laiko intervalu kurioje zonoje buvo techninis darbuotojas“, – pastebi A. Gudaitis.

Pranešama, kad vis daugiau diskusijų pasaulyje keliantis darbuotojo privatumo išsaugojimo ir sekimo santykis šiuo atveju sprendžiamas su darbuotojo įsitraukimu. „Progintos“ vadovas tikina, kad gamybos įmonei pasirinkus diegti Lean sistemą, išsamiai aptariami būsimi pokyčiai ir darbuotojų galimybės. Nors šiuolaikiniuose gamybos cechuose įrengtos vaizdo kameros užtikrina sklandesnį darbų saugos organizavimą, vis dėlto, jos negali užfiksuoti ir pranešti konkretaus gamybos linijos gedimo laiko, o peržiūrėti ir analizuoti valandos trukmės įrašą užtrunka triskart daugiau laiko.

„Pagreitinti procesus galima Lean2S technologija, skirta gamybininkams, norintiems maksimaliai sutrumpinti analizei skiriamą laiką, kai sugenda įrenginiai. Naudojantis šia technologija paprasta įvertinti staklių derinimo trukmes, numatyti profilaktikos ar smulkaus remonto darbų atlikimo grafikus“, – apie statybinio blokelio dydžio „smegenis“, gebančias atlikti nustatytus skaičiavimus, pasakoja verslininkas.

Automatizuoto žmonių judėjimo gamybinėje patalpoje duomenų surinkimo sistemos įranga. Bendrovės „Proginta“ nuotr.

Šia pirmine technologija jau naudojasi tokios Lietuvos gamyklos kaip „Vilniaus margarino gamykla“, „Vilniaus baldai“, „Raguvos baldai”, „Flexpro“ bei dar 15 Lietuvos ir Baltarusijos įmonių. Lietuvių siūloma sistema remiasi japoniškuoju Lean sistemos suvokimu. „Vien programinė įranga neduoda rezultato, todėl kartu rengiame darbo metodikas įmonių vadovams. Išsiaiškiname, kuri įmonės vieta yra silpniausia, kad darbuotojų pasiūlymai būtų nukreipti būtent šiai sričiai. Tai ir yra japonų akcentuojamas požiūris į efektyvumo didinimą“, – sako A. Gudaitis. Skaičiuojama, kad jau po pirmų dviejų mėnesių kauniečių siūlomą sistemą įsidiegusioms įmonėms pavyko padidinti darbo efektyvumą 20-30 procentų.