Pastato priestato statyba, kai didinami esamo statinio išorės matmenys ir dėl to perstatomos esamos statinio laikančiosios konstrukcijos, laikoma pastato rekonstravimu (taip nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5 papunktyje), aiškina Statybos inspekcijos specialistai.

Gyvenamasis namas, kurio plotas – iki 80 kv. m ir aukštis iki 8,5 m, klasifikuojamas kaip II grupės nesudėtingasis statinys (statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 1 punktas). Rekonstruoti II grupės nesudėtingąjį namą privalomas leidimas šiais atvejais: jeigu namas yra mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys).

Jeigu namas nepatenka į pirmiau nurodytas teritorijas – leidimo rekonstruoti II grupės nesudėtingąjį statinį nereikia.

Jeigu rekonstravus pastatą jo plotas bus didesnis kaip 80 kv. m arba aukštis didesnis kaip 8,5 m – toks pastatas klasifikuojamas kaip neypatingasis statinys (Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalis). Rekonstruoti neypatingąjį statinį reikalingas leidimas rekonstruoti neypatingąjį statinį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kai pastatas statomas arba rekonstruojamas neturint leidimo, kai jis reikalingas, tokia statyba laikoma savavališka (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punktas):

• naujo nesudėtingojo statinio savavališka statyba užtraukia 150–300 eurų baudą,
• nesudėtingojo statinio savavališkas rekonstravimas užtraukia 60–300 eurų baudą,
• neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas užtraukia 1200–2300 eurų baudą.

(Administracinių nusižengimų kodekso 351 ir 352 straipsniai).

Savavališkai pastatyto ar rekonstruoto pastato įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nėra galimybės, sako Statybos inspekcijos specialistai.

PAPILDYMAS

„Aukščiau esančiame tekste aptartas statinio rekonstravimas. Tačiau, jei statant priestatą nebus perstatomos ir pertvarkomos (nekeičiamos, nesilpninamos, nestiprinamos ir pan.) esamos gyvenamojo namo laikančiosios konstrukcijos, tai tokie statybos darbai priskiriami naujo statinio statybos darbams (statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8 punktas).

Jei atskiro statinio (priestato) paskirtis yra gyvenamoji, tai tokio statinio statybai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus privaloma parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, nepriklausomai nuo to, kokios kategorijos yra pastatas (priestatas)“, – paaiškino Asta Kazickienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė viešiesiems ryšiams

 

• Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos teikia profesionalias konsultacijas telefonu (8 5) 207 3333, taip pat klausimus galima pateikti užpildžius atitinkamą formą interneto svetainėje.