Vyras turi butą senos statybos name ir jau daug metų patiria nepatogumų dėl virš jo gyvenančių triukšmingų kaimynų: šie dažnai perstumdinėja baldus, mažas vaikas žaisdamas mėto daiktus ant žemės, bilda jo vaikštynė. Povilas teigia, kad jo ir kaimynų santykiai dėl pastarųjų keliamo nuolatinio triukšmo jau virsta konfliktu.

Daugiabutyje triukšmas privalomas?

„O situacija konfliktinė dėl to, kad tame bute remontas darytas dar tais laikais, kai buvo neprofesionaliai dedamas parketas. Parketas buvo suklotas be jokių izoliacinių medžiagų tarp sienos ir grindų. Visą tą medinį paklotą įspraudė tarp keturių sienų tiesiai ant perdengimo plokštės ir viskas, kas krenta ant grindų, man persiduoda per lubas ir per visas keturias sienas. Vaizdas toks, lyg žmogus būtų užsidėjęs kibirą ant galvos ir jam kažkas per jį stuktelėtų – iš lauko garsas nedidelis, o jums kibire viskas nuaidi ir akustika tokia, kad garsas ir iš šonų, ir iš viršaus“, – savo problemą dėsto Povilas.

Vyras pasakoja, kad situacija dar labiau pablogėjo, kai viršuje esančio buto savininkai nusprendė savo butą nuomoti. Per aštuonerius metus pasikeitė šešios šeimos, visos su mažais vaikais. Povilas pasakoja bandęs eiti pas kaimynus ir dėl keliamo triukšmo kalbėtis gražiuoju, tačiau supratimo nesulaukęs.

„Buvau pas kaimynus, bet jie tokio senovinio mąstymo – sovietinio. Jų atsakymas: jei galvojate, kad daugiabutyje negali būti triukšmo, tai esate neteisus, o jei norite tylos – kraustykitės į vienkiemį“, – akistatą su triukšmaujančiais nuomininkais prisimena Povilas. Marijampolietis kaimynams netgi siūlė už savo pinigus nupirkti kiliminę dangą, kad jų keliamas triukšmas nors kiek sušvelnėtų, tačiau šie atsakę, kad labdaros jiems nereikia.

Bausti – nėra dėl ko, laboratorija – per didelė prabanga

Vyras pasakoja atsidūręs aklavietėje – jo interesų negina jokios tarnybos. Dėl keliamo triukšmo marijampolietis pagalbos kreipėsi į visuomenės sveikatos centrą, tačiau pagalbos nesulaukė.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė Daiva Klimavičienė sako, kad jos atstovaujama įstaiga Povilo pranešime išdėstytų problemų, galimai kylančių dėl gyventojų keliamo triukšmo, spręsti neturi įgaliojimų. „Centrui pavesta vertinti stacionarių triukšmo šaltinių keliamo akustinio triukšmo, kylančio iš ūkinės komercinės veiklos, lygį pagal Lietuvos higienos normą HN 33:2011“, – teigia D. Klimavičienė.

Policija taip pat dėl buities keliamų garsų nevažiuoja ir kaimynų nebaudžia, juolab, kad šiuo atveju kaimynų keliamas triukšmas – ne piktavališkas.

Povilas norėtų išsikviesti higienos specialistus, kurie išmatuotų kaimynų keliamo triukšmo lygį, tačiau už privačius specialistų kvietimus išmatuoti triukšmą – reikia mokėti. Negana to, laboratorija su atitinkama įranga yra tik Kaune, ji dirba tik darbo valandomis ir darbo dienomis. „Išeina tokia savotiška komedija, ar kaimynai triukšmaus tuo metu, kai aš išsikviesiu specialistus iš Kauno?“, – savo beviltišką situaciją dėsto vyras.

Pirmoji išeitis – keisti kaimynų grindis

„Vienintelė man galima išeitis – pas tuos kaimynus keisti grindis, nes jei aš izoliuosiu lubas, visa tai nepadės. Garsas per visas konstrukcijas ateina sienomis. Mane kamuoja smūginis garsas: žingsniai, įvairūs kritimai ant grindų, baldų perstumdymas. Tokio garso išvengti labai sunku ir jį izoliuoti sunku“, – apie tylą savo bute svajoja Povilas.

Statybų specialistai aiškina, kad galimybių marijampoliečiui išvengti tarybiniais laikais padaryto broko yra. Vyras turi dvi išeitis. Viena, kaip pats sakė – keisti grindis kaimynų bute. 

„Geriausia būtų demontuoti esamas grindis iki pat perdangos plokštės ir sumontuoti sausų grindų sistemą, kuri pasižymi ypač geromis smūginio garso izoliavimo savybėmis“, – vieną iš išeičių Povilui siūlo „Knauf“ projektų koordinatorė Vilda Kiršytė.

Sausuoju būdu įrengiama vadinamoji plūdrioji grindų konstrukcija, neturinti tiesioginio kontakto su perdangomis ar sienomis. Tai leidžia pasiekti puikių rezultatų slopinant triukšmą tarp aukštų: negirdėti žingsnių skleidžiamo garso ar žmonių klegesio.

Antroji išeitis – konstrukcijų apkala

Specialistai pasakoja, kad su marijampoliečio problema susiduria ganėtinai daug tokio tipo daugiabučių gyventojų, nes seno tipo daugiabučiai namai pasižymi prasta garso izoliacija. Todėl problemos sprendimas tenka visiems gyventojams – ir gyvenantiems viršuje, ir apačioje.Norint išvengti garso, sklindančio iš viršuje gyvenančių kaimynų, reikia savo bute padaryti visų konstrukcijų apkalą – ir taip pasigerinti atitvarų garso izoliaciją. Pasak specialistų, tai lyg įrengti patalpą patalpoje.

„Šiuo atveju reikėtų atlikti sienų apkalą ir pakabinti gipso kartono lubas. Sienų apkalai – iš metalinių profilių – surenkamas karkasas, į kurį sudedamas mineralinės vatos sluoksnis. Karkasas gali būti surinktas tiek iš CW, tiek iš CD tipo profilių. Jei karkasas montuojamas iš CD tipo profilių, tuomet būtina naudoti tiesioginio tvirtinimo kronšteinus su guminėmis tarpinėmis. Lubų konstrukciją taip pat būtina atskirti nuo esamos perdangos. Tam taip pat padės tvirtinimo kronšteinai su guminėmis tarpinėmis. Lubų konstrukciją iš CU ir UD profilių taip pat būtina užpildyti mineralinės vatos sluoksniu. Kad lubų ir sienų garso izoliacija būtų kuo geresnė, reikėtų naudoti du sluoksnius didesnio tankio gipso kartono plokščių sluoksnius, pvz. Knauf Silentboard“, – kaip išspręsti problemą su savo bute remonto nenorinčiais darytis kaimynais Povilui sufleruoja „Knauf“ projektų koordinatorė Vilda Kiršytė.

Aštuoniolika metų trunkančią kaimynų keliamo triukšmo problemą marijampoliečiui reikėtų spręsti kiek įmanoma greičiau ne tik dėl komforto, bet ir dėl savo sveikatos. Medikai įspėja, kad ilgai gyvenant nuolatiniame triukšme gali atsirasti rimtų sveikatos problemų: nemiga, galvos skausmas, sumažėjęs darbingumas ar net širdies ligos.