Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) pataria, kaip suformuoti sodo sklypą, kad jis džiugintų ilgus metus ir nekiltų pykčių su kaimynais.

Statiniai

Visų pirma būtina žinoti, kad sodo sklype galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jų priklausinius. Sodo sklype pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, o inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu.

Sodo namas – tai I grupės nesudėtingasis poilsiui skirtas statinys, kurio visų aukštų, antstolių, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kv. m, o didžiausias aukštis – 8,5 m.

Vienbutis gyvenamasis namas, kurio plotas iki 80 kv. m, priskiriamas II grupės nesudėtingiesiems statiniams, didesnių matmenų namas – neypatingiesiems statiniams. Sodo sklype statomo vienbučio gyvenamojo namo neypatingojo statinio auštis taip pat negali būti didesnis kaip 8,5 m, o maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus šiems pastatams.

Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad norint statyti gyvenamąjį namą būtina parengti statinio projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).

SLD sodo namo statybai privalomas:

• kultūros paveldo teritorijoje;
• kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje;
• kultūros paveldo vietovėje;
• kurorte;
• Kuršių nerijoje;
• magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijoje, esančioje 200 m. atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Kitais atvejais SLD neprivalomas, o statinio projektas rengiamas statytojo pageidavimu.

• nesudėtingojo statinio – architektai ir statybos inžinieriai;
• neypatingojo statinio – atestuoti specialistai.

Tvoros

Statybos inspekcija informuoja, kad tverti tvorą ant sklypo ribos, kai jos konstrukcijos peržengia sklypo ribą, galima tik turint rašytinį gretimo sklypo savininko sutikimą[1]. Sutikime reikia nurodyti galimą tvoros aukštį, nes būtent ši aplinkybė (tvoros aukštis) yra lemiama ir apsprendžia, ar tvoros tvėrimui reikės SLD. Ar privalomas SLD statant tvorą visada galite pasitikrinti čia.

Taip pat svarbu žinoti, kad:

• statant tvorą, kurios aukštis > 2 m, privaloma pasamdyti statybos vadovą;
• tvoroms, kurių aukštis > 2 m, bet ≤ 5 m, ir aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≤ 80 proc. arba tvoros aukštis > 5 m, statybos vadovas turi turėti valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduotą atestatą;
• kai tvoros aukštis > 2 m, bet ≤ 5 m, ir aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≤ 80 proc. arba tvoros aukštis > 5 m, tokiais atvejais privaloma per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Statybos inspekcijai pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios.

Žinotina, kad jei kaimynas sklypą parduotų ar kitaip perleistų kitam asmeniui, galiotų jo, kaip buvusio savininko duotas sutikimas.

Šiltnamiai

Retas sodo sklypas įsivaizduojamas be šiltnamio, kuriame galima užsiauginti daržovių, prieskoninių augalų, o gal ir gėlių. Todėl jei planuojate sklype statyti šiltnamį, Statybos inspekcijos specialistai pataria pirmiausia išsiaiškinti, ar jūsų norimas statyti šiltnamis priskiriamas kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems statiniams. Statybos inspekcijos nuomone, šiltnamio statymo atveju reikėtų kiekvieną kartą vertinti konkrečią situaciją, pavyzdžiui, ar šiltnamis yra nekilnojamasis daiktas, t. y. sumontuotas statybos vietoje ir nėra galimybės jo neišardžius perkelti į kitą vietą, ar kilnojamasis objektas, t. y. pagamintas šiltnamis atgabentas į vietą ir yra galimybė neišardžius jį perkelti į kitą vietą.

Jei šiltnamis yra nekilnojamasis daiktas (statinys), tokiu atveju šiltnamio statyba turi būti vykdoma vadovaujantis Statybos įstatymu, statybos techniniais reglamentais. Kai šiltnamis yra kilnojamasis objektas (arba kilnojamasis daiktas, kaip jis apibrėžtas CK 4.2 str. 3 d.), jam statinių statybai privalomi reikalavimai (tarp jų ir dėl SLD) netaikomi.

Medžiai, krūmai ir kita augmenija

Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad sodo sklype medžiai ir krūmai turi būti sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:

• aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sodo sklypo ribos, o šiaurinėje sklypo dalyje – ne arčiau kaip 5 m atstumu;
• žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sodo sklypo ribos;
• krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles galite rasti čia.  

Žinotina, kad mažesniais atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami tik turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.

Taip pat atmintina, kad tarp kaimynų kilus ginčui dėl tvoros apželdinimo vijokliniais ar kitais augalais, medžių, krūmų ir kitos augmenijos sodinimo nesilaikant atstumų, kaimynai turėtų dėti pastangas susitarti ir rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą. Vis dėlto nepavykus susitarti taikiai, šalis, mananti, kad yra pažeisti jos teisėti interesai, savo interesus turi teisę ginti civiline tvarka teisme.

Apibendrinant teigtina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą savo naudojamuose žemės sklypuose, privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Visa sodo teritorija turi būti tvarkoma pagal sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisykles, laikantis Sodininkų bendrijų įstatymo.

Taigi statant namą ar šiltnamį, tveriant tvorą, sodinant vijoklinius ar kitokius augalus šalia tvoros, turi būti nepažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininkų ar naudotojų teisės ir saugomi interesai.

Į teritoriją turi turėti galimybę patekti greitosios, policijos, gaisrinės ir kitos tarnybos.