2025 vasario 15 d. šeštadienis, 9:51
Reklama  |  facebook

Kaip keisis Lietuvos aviacija iki 2052-ųjų: ilgalaikis oro uostų tinklo plėtros planas

2024-01-10 16:57
Plėtros projektus aktyviai įgyvendinantys Lietuvos oro uostai pristatė ilgalaikį viso tinklo plėtros planą (angl. „master plan“) iki 2052 metų. Tris oro uostus Lietuvoje valdanti bendrovė taip siekia plėtoti konkurencingą Lietuvos oro uostų modelį, gerinti efektyvumą ir laike aiškiai išdėlioti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų infrastruktūros plėtros žingsnius, kad ateityje per metus būtų galima sklandžiai aptarnauti 17 mln. keleivių.
nuotrauka
Lietuvos oro uostų nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos oro uostai, AB
Pasak pranešime cituojamo Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio, Lietuva pirmą kartą taip giliai ir strategiškai vertina aviacijos rinkos potencialą ir ateities plėtros perspektyvas, o tai yra didelis bei svarbus kokybinis pokytis Lietuvos oro uostams.

„Per artimiausius kelerius metus mūsų laukia reikšmingas proveržis – kompleksiniai pokyčiai Lietuvos oro uostų tinkle, reikšmingai didinantys oro vartų vaidmenį šalies susisiekimo sistemoje, gerinantys Lietuvos pasiekiamumą, keleivių patirtį, prisidedantys prie ekonomikos augimo. Dalis projektų šiuo metu yra jau įsibėgėję ir sparčiai vyksta, kad artimiausioje ateityje mūsų oro uostai ženkliai pagerintų savo konkurencines pozicijas regione. Tačiau svarbu išlaikyti pasiektą pagreitį ir jau dabar numatyti, ką darysime toliau: tiek po kelerių metų, tiek po dešimtmečio ar dviejų. Būtent į šį klausimą šiandien atsako Lietuvos oro uostų ilgalaikis plėtros planas“, – teigia ministras.

Ilgalaikis plėtros planas buvo parengtas tarptautinių konsultantų, Nyderlandų kompanijos „Royal HaskoningDHV“ – NACO. Ruošiant dokumentą, buvo įvertintas tarptautinis kontekstas, aviacijos srities tendencijos ir ekonominės perspektyvos.

Studiją atlikusios Nyderlandų konsultacinės bendrovės ekspertų komanda per visus 2023 metus analizavo skirtingų sričių duomenis, modeliavo įvairius galimus Lietuvos oro uostų raidos scenarijus, įvertino stipriąsias jų puses, taip pat – ir trūkumus, kuriuos panaikinus ar sušvelninus, bendrovei atsivertų naujos galimybės vystyti aviacines ir neaviacines veiklas.

NACO konsultantai panašias studijas yra atlikę Ženevos, Helsinkio, Frankfurto, Amsterdamo, Abu Dabio, Bankoko ir kitiems oro uostams.

Po kelių dešimtmečių – 17 mln. keleivių per metus

Plėtros planas visų pirma apima artimiausios perspektyvos darbus, kuriuos būtina atlikti iki 2030 metų, siekiant išspręsti iššūkius dėl per ankštos infrastruktūros ir užtikrinti metinį 10 mln. keleivių pralaidumą visame tinkle. Tolesnėje perspektyvoje pateikiami sprendiniai, kuriais išplečiami pajėgumai visuose trijuose oro uostuose aptarnauti 17 mln. keleivių.

„Spręsdami šios dienos iššūkius, turime galvoti, o kas laukia toliau. Pavyzdžiui, 14 mln. keleivių srautas per metus Lietuvos oro uostuose yra realus ir pagrįstas ateities modeliavimais, o pagal optimistinį scenarijų po kelių dešimtmečių galime turėti net 17 mln. keleivių per metus. Turėdami šį ir kitus ekspertų pateiktus rodiklius bei įžvalgas, infrastruktūrą turime paruošti maksimaliam apkrovimui. Esame įgalinti jau dabar susidėlioti aiškius prioritetus, reikiamus resursus, kompetencijas, procesus. Toks ilgalaikis strateginis matymas leis maksimizuoti mūsų tinklo apkrovimą, gerinti paslaugų kokybę, didinti saugą ir saugumą, atitikti darnios plėtros principus, o tuo pačiu identifikuoti ir kitas veiklos galimybes“, – sako Simonas Bartkus, Lietuvos oro uostų vadovas.

Priešakyje – atvykimo terminalo statybos Vilniuje


Šiuo metu vykdomos naujojo Vilniaus oro uosto išvykimo terminalo statybos yra tik pradžia. Jį atidarius 2025 metų pirmąjį ketvirtį, ne tik bus pradėti rekonstruoti senieji terminalai, tačiau iš karto planuojama imtis kito svarbaus projekto – naujojo atvykimo terminalo (T5) statybų projekto. Šis sprendimas leis užtikrinti 7-8 mln. keleivių pralaidumą ne tik išvykimo, bet ir atvykimo dalyje. Šiuo sprendiniu, net tik bus užtikrintas patogus bagažo pasiėmimas, tačiau ir sprendžiamas dar vienas jautrus keleiviams klausimas – dabartiniai nepatogūs atvykimo koridoriai, bus ženkliai sumažintas perteklinis keleivių judėjimas tarp terminale esančių aukštų.

Atvykimo terminalo projektas Vilniuje turėtų būti parengtas atsižvelgiant į modulinę plėtros logiką, kuri pritaikyta ir statant naują išvykimo terminalą. Numatoma, kad esama terminalų infrastruktūra bus plėtojama lygiagrečiai peronui ir kilimo-tūpimo takui.

Taip pat bendrovė šiemet skelbs seniausio atvykimo terminalo integracijos architektūrinį konkursą, kad rekonstrukcijos darbai prasidėtų jau 2025 metais. Planuojama šio pastato nebenaudoti atvykimo funkcijai, tačiau jame išsiplėsti paslaugų ir prekybos vietų erdvės bei pačią infrastruktūrą padaryti patogesne keleiviams.

Veiksmų rekomendacijos – kiekvienam oro uostui


Plėtros planas ne tik nubrėžia gaires dabartinės infrastruktūros pritaikymui 10 mln, keleivių per metus bei pasiruošimui aptarnauti 17 mln. keleivių srautą, tačiau pateikia ir siūlymus, kaip dar galima įveiklinti infrastruktūrą.

Pavyzdžiui, visuose trijuose oro uostuose yra numatytos teritorijos saulės jėgainių parkams vystyti. Tiek Vilniaus oro uoste, tiek Kauno oro uoste numatoma įveiklinti teritorijas, esančias kitoje kilimo-tūpimo tako pusėje nei terminalai, jose plėtojant krovinių pervežimo ir orlaivių remonto ir priežiūros paslaugas. Palangos oro uoste komercinių ir bendrosios aviacijos zonų plėtra numatyta lygiagrečiai kilimo–tūpimo tako, dabartinio terminalo pusėje.

Sinergija su valstybiniais ir savivaldybių ateities planais


Lietuvos oro uostų plėtros planai buvo glaudžiai derinami su kitais strateginiais šalies susisiekimo projektais, o vienas svarbiausių – geležinkelio vežė „Rail Baltica“. Vilniaus oro uosto terminalai su šiuo projektu planuojami sujungti požemine vėže, tai reiškia, kad po žeme planuojama įrengti ir geležinkelio sustojimą prie sostinės oro uosto.

Kurdama ir tvirtindama strateginį veiklos planą, Lietuvos oro uostų komanda aktyviai bendravo ir su kitomis suinteresuotosiomis šalimis. Į procesą buvo įtrauktos ir Vilniaus, Kauno miesto ir rajono, pajūrio regiono savivaldybės. Planas pristatytas tiek joms, tiek platesnei aviacijos bendruomenei. Su savivaldybių atstovais buvo konsultuojamasi, kaip oro uostų plėtros projektai dera su jų ateities planais. Tai buvo vienas iš prioritetų rengiant šį strateginį plėtros planą, kad miestų infrastruktūros ir oro uostų plėtra eitų koja kojon, neštų geriausią įmanomą ekonominę, socialinę grąžą

„Sostinė, kurioje yra įsikūręs didžiausias šalyje oro uostas, natūraliai suinteresuota, kad valstybės palaikomos kryptys būtų kuo tikslingesnės, o Vilniuje nusileidžiantys lėktuvai – kuo labiau užpildyti. Paklausą užtikrinti siekiame tiek nuo šių metų įgyvendindami skrydžių skatinimo modelį, tiek mieste gerindami infrastruktūrą. Pavyzdžiui, planuojame 2024 m. inicijuoti dviejų lygių Tūkstantmečio, Žirnių, S. Dariaus ir S. Girėno gatvių sankryžos rekonstrukciją, įrengiant trūkstamą jungtį nuo Žirnių g. iki S. Dariaus ir S. Girėno g.“, – sako pranešime cituojamas Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Planuojamos investicijos

Planuojama, kad nuo 2025 metų, pabaigus dabar statomą sostinės oro uosto išvykimo terminalą, į esamų terminalų rekonstrukciją ir naujų statybą iki 2052 metų investicijos gali siekti apie 180 mln. Eurų.

Kauno oro uoste, pabaigus artimiausiais mėnesiais pradedamą terminalo plėtrą, tolimesnės investicijos į naujus terminalus nuo 2025 iki 2052 metų preliminariais skaičiavimais gali siekti apie 50 mln. eurų. 
Statybunaujienos.lt



Pramoninė statyba

nuotrauka
2025-02-07 11:34
Viena didžiausių šalies rangos AB Panevėžio statybos trestas (PST) sutarė dėl medinių padėklų ir jų apvadų „JPackaging“ gamyklos statybos darbų.
nuotrauka
2025-02-07 08:47
Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje pradėtos antrojo didžiausios Ukrainos gyvūnų maisto gamintojos „Kormotech" gamyklos statybos. Į šį projektą šunų ir kačių maisto gamintojas, patenkantis į pasaulio svarbiausių gyvūnų maisto gamintojų penkiasdešimtuką, investuoja 60 mln. eurų.
nuotrauka
2025-02-04 09:52
Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) veikia jau beveik du dešimtmečius. Šiuo metu subnuomoti 226 hektarai žemės, kuriuose sėkmingai veikia daugiau nei šimtas dvidešimt įvairių Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių, o pirmasis šios teritorijos plėtros etapas pilnai baigtas ir užpildytas – čia veikia ap...
nuotrauka
2025-02-03 13:33
Kauno laisvoje ekonominėje zonoje (LEZ) baigti modernaus baldų gamybos įmonės „Freda IV" sandėlio statybos darbai. Juos atliko tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva", jau ne pirmą kartą bendradarbiaujanti su ilgamete baldų gamintoja. Investicijos į naująjį sandėlį siekė bev...
nuotrauka
2025-01-29 14:44
Vokietijos gynybos technologijų kompanija „Rheinmetall“, bendrovė „EPSO-G Invest“, priklausanti naujosios energetikos įmonių grupei „EPSO-G“ ir Giraitės ginkluotės gamykla pasirašė memorandumą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo būsimos 155 mm artilerijos šaudmenų gamyklos Baisogaloje p...
nuotrauka
2025-01-16 14:40
Šalia Kauno laisvosios prekybos zonos (LEZ) sparčiai kyla naujas „ACE Logistics Group" logistikos terminalas. Pernai rugsėjo pabaigoje pradėtos terminalo statybos pasiekė svarbų etapą – ant pastato stogo iškeltas simbolinis pabaigtuvių vainikas.
nuotrauka
2025-01-14 16:05
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva" Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, Ramučių kaime, netrukus pradės modernaus bendrovės Onninen logistikos centro statybas. Beveik 7 tūkst. kv. m ploto sandėliavimo ir administracines patalpas planuojama pastatyti ir įrengti iki šių me...
nuotrauka
2025-01-13 13:02
Klaipėdos uoste vyksta intensyvūs pasirengimo darbai prieš pradedant pirmosios Baltijos šalyse žaliojo vandenilio gamybos ir degalų papildymo stoties statybas. Projektui įrangą tieksianti strateginių Europos energetikos infrastruktūros projektų vystymo bendrovė „MT Group“ pasirinko vandenilio saugoj...
nuotrauka
2025-01-09 08:59
Gruodžio 20 dieną Vokietijos gynybos technologijų kompanijos „Rheinmetall“, energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ bendrovės „EPSO-G Invest“ ir Giraitės ginkluotės gamyklos atstovai oficialiai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja reglamentuojamas bendrovės „Rheinmetall Defence Lietuva“...
nuotrauka
2024-12-30 13:39
Vilniuje „SKR Baltic“ valdo beveik 60 000 kv. m ploto statinių kompleksą, esantį greta tankiai apgyvendintų Lazdynų ir Lazdynėlių teritorijų. Rinkos tyrimai parodė, kad Vilniečiai susiduria su savo turimų daiktų sandėliavimo iššūkiais. „SKR Baltic“ pastatuose bus sukurtas tentais dengtų sandėlių ir ...
nuotrauka
2024-12-19 10:14
Investicijų valdymo įmonė „EIKA Asset Management" (EAM) pasirašė sutartį su didžiausiu Europoje logistikos nekilnojamojo turto vystytoju „Panattoni". Remiantis šia sutartimi „Panattoni" bus atsakingas už logistikos pastato Lenkijoje vystymą ir statybą, o EAM koordinuos projekto finansavimą. Pusę vys...
nuotrauka
2024-12-12 14:03
Ekonomikos ir inovacijų ministerija su kompanija UAB „Narbutas International“ pasirašė stambaus investicinio projekto sutartį, pagal kurią planuojama pastatyti naują baldų gamyklą Ukmergės rajone. Projekto metu planuojama sukurti 300 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 110 mln. eurų.
nuotrauka
2024-12-12 13:31
Vyriausybė suderino paskutinę likusią sutartį dėl valstybės valdomų įmonių dalyvavimo „Rheinmetall“ gamyklos projekte. Derybose dėl bendros įmonės su Vokietijos gamintoju steigimo dalyvavo ir bendros įmonės veikloje dalyvaus UAB „EPSO-G“ ir AB Giraitės ginkluotės gamykla, kurios buvo pakviestos į de...
nuotrauka
2024-12-11 09:14
Europos energetikos infrastruktūros projektų vystymo bendrovė „MT Group" ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid" pasirašė reikšmingos vertės sutartį dėl Elektrėnų dujų skirstymo stoties rekonstrukcijos. Šis projektas yra svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti stabilų ir patikimą ...
nuotrauka
2024-12-04 09:33
„Adampolis Group", įtvirtinusi savo pozicijas kaip oficiali „MAN Truck & Bus" atstovė Lietuvoje ir Suomijoje, pradeda ambicingą plėtros projektą Kaune. Statomame naujame verslo komplekse bus sutelktos visos įmonių grupės paslaugos, o jame įsikursianti „MAN Truck & Bus Lietuva" atstovybė taps vienu d...
nuotrauka
2024-11-28 13:02
Visai netrukus Pasvalio rajone, Daičiūnų kaime, pilnu pajėgumu veiklą pradės žemės ūkio bendrovės „Vaškai biomethane" projektas – biodujų gamybos ir biometano valymo infrastruktūros gamykla. Tai bus didžiausia galvijų virškinimo metu susidarančių atliekų perdirbimo gamykla Baltijos šalyse ir viena d...
nuotrauka
2024-11-22 09:49
UAB ILTE suteikė 28,5 mln. eurų paskolą įmonei UAB „Pentasweet“, kuri planuoja pastatyti inovatyvaus saldaus baltymo brazeino gamyklą Vilniaus Pramonės ir Inovacijų parke „Northtown“. Moderni biotechnologinė įmonė tieks precizinės fermentacijos būdu gaminamą ingredientą maisto produktų gamintojams E...
nuotrauka
2024-11-20 15:12
Šiandien, lapkričio 20 d., Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos nutarimo projektui, kuriuo 11,16 mln. eurų investuojami AB Giraitės ginkluotės gamyklos įstatinio kapitalo didinimui ir gamybos pajėgumų plėtrai. Šios lėšos nukreipiamos iš 2024 m. Finansų ministerijos asignavimų.
nuotrauka
2024-11-19 09:41
NT plėtros bendrovė „Darnu Group“ pradeda centrinio „Rimi“ logistikos centro Baltijos šalyse statybas. Pagal built-to-suit modelį statomą projektą šalia Elektrėnų, į kurį „Darnu Group“ investuoja per 60 mln. eurų, ketinama užbaigti iki 2026 metų vidurio.
nuotrauka
2024-11-12 09:38
AB „Panevėžio statybos trestas“ pasirašė 26,5 mln. Eur (su PVM) vertės užsakymą su Ukrainos gyvūnų pašarų gamybos įmone UAB „Kormotech“ dėl gamybos paskirties pastato su sandėliavimo ir administracinėmis patalpomis statybos darbų, adresu Pažangos g. 4, Kėdainiai.

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba