2021 rugsėjo 26 d. sekmadienis, 17:56
Reklama  |  facebook

Kas vyksta Lietuvos šilumos ūkyje?

2019-07-12 10:43
Liepos 10 dieną Vyriausybė nepritarė ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 2 ir 3 str. PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI (toliau – projektas). Ko gi siekiama šiuo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo projektu? Žmonėms, kurie nežino užkulisinių dalykų, vykstančių Lietuvos šilumos ūkio sektoriuje, noriu pateikti Šiaulių miesto, o kartu ir visos Lietuvos situacijos vaizdą.
nuotrauka
Artūras VISOCKAS, Šiaulių miesto meras


Lietuvos šilumos ūkis, dar 1997 m. perduotas savivaldybėms, išgyveno įvairius etapus. Buvo labai sunkūs laikai, kai net kurui įsigyti nebuvo pinigų, šilumininkai dirbo už varganą algą, tačiau buvo nuolat puolami už šildymo sąskaitas ir kokybę. Dalis savivaldybių 2000–2002 m. nuėjo lengviausiu keliu – išnuomojo šį turtą privačioms įmonėms ir tikėjosi taip atsikratyti galvos skausmo. Deja, labai greitai paaiškėjo, kad daugelio „operatorių“ tikslas – kuo didesnis ir greitesnis pelnas, jei ne oficialiai, tai „už tvoros“. Kitos savivaldybės sunkiai ir nedėkingai dirbo su savo įmonėmis, siekdamos išbristi iš praeito amžiaus ekonominės klampynės. Palyginus šilumos kainas, kurias nuolat skelbia VKEKK (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nuo liepos 1 d. – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), akivaizdžiai matyti, kad savivaldybėse, kur šilumos ūkis išnuomotas, šilumos kainos stabiliai aukščiausios. Juk pelno siekiančio verslo tokia prigimtis. O natūralioje monopolijoje susirinkti pinigus lengva ir patikima – kurgi tie vartotojai dings.

Gal privatūs investuotojai naudoja „kosmines technologijas“ ar sprendimus? Na, nebent pinigų surinkimo ir išleidimo srityje. Dar įdomesnė VKEKK sukurta ir iki šiol taikoma kainodara – gauni daugiau pelno, jeigu turi daugiau turto. Tai kam lopyti ar taupyti – reikia daugiau investuoti, kur reikia ar nereikia. Dabar net tarptautiniai arbitražai neatseka, kurių investicijų reikėjo, kurių ne.

Ta pati įstaiga VKEKK sukūrė dar vieną „išradimą“ ir šilumos gamybos srityje nuo šių metų pradėjo taikyti vadinamąją „konkurenciją pilnais kaštais“. Gražus ir galimai geras instrumentas laisvoje rinkoje. Tačiau į ką tai pavirsta uždarojoje šilumos tiekimo sistemoje? Įsivaizduokime situaciją: mieste veikia centrinė katilinė, kuri, naudodama biokurą, aprūpina gyventojus šiluma ir karštu vandeniu valstybės reguliuojamomis kainomis. Pigių pinigų pritvinkęs investuotojas nusprendžia, kad reikia šilumos gamybos pajamas (maždaug pusę visų) perimti sau. Pasistato „už tvoros“ tokią pačią katilinę, nereguliuojamais būdais įsigyja nereguliuojamo kuro ir, pasiūlęs per plauką mažesnę šilumos kainą, negu šilumos tiekėjo skelbiama kaina, perima dalį ar visą šilumos gamybą. Konkurencija nugalėjo? Trumpam gal ir taip, tačiau likus be pajamų ir nustojus veikti valstybės kontroliuojam šilumos tiekėjui atsiras visai kitos galimybės užsidirbti pelną. Arba kurį laiką dempinguojant šilumos kainas palaukti, kol kiti „užlūš“. Juk reguliuojamas šilumos gamintojas to daryti negali – jam neleidžiama, o privatus subjektas, kaip jau įrodė patirtis, sunkiai sugaudomas ir dar sunkiau sulaikomas.

Visi puikiai suprantame, kad žiemą, kai šilumos poreikiai milžiniški, visiems atsiranda erdvės užsidirbti, nes jokia konkurencija net nekvepia. O vasarą konkurencingos šilumos kainos mažai ką jaudina. Šitą suvokdama, VKEKK nuo šių metų įvedė šilumos gamybos kainų ribojimą – t. y. žiemos mėnesiais negali parduoti šilumos didesne kaina, negu nauja brangi biokuro katilinė. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad seniau pastatytos ir nereguliuojamos privačios katilinės ar elektrinės, kurios jau iš dalies ar visiškai atsipirkusios, gali uždirbti labai gerą pelną, o naujoms tektų tik reguliuojamasis pelnas, – todėl nepatrauklu. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai. Pelnas garantuotas jau esamoms katilinėms, o ir naujų objektų šalia esamųjų tokiuose miestuose greičiausiai neatsiras. O kur dar privalumai, kad yra reguliuojamieji ir nereguliuojamieji šilumos gamintojai, kurie veikia visiškai skirtingomis sąlygomis, tad ir jų galimybės skirtingos.

Akivaizdu, kad uždarojoje rinkoje tikros konkurencijos tarp dviejų ar trijų šilumos gamintojų nebus. O kur dar susitarimų rizika, komerciniai žaidimai ar pan.? Juk vieni dirba už algą, o kiti už milijonus.

Šiauliai atsispyrė nepriklausomų šilumos gamintojų vilionėms

Prieš keletą metus privatūs investuotojai saldžiais pažadais bandė sugundyti ir Šiaulių miesto politikus – siūlė įsileisti vadinamuosius nepriklausomus šilumos gamintojus (NŠG). Buvo apeliuojama į konkurenciją, investicijas ir pan. Bet akivaizdu, kad privatininko natūralus interesas – kuo didesnis, greitesnis pelnas ir tiek. Deja, vis dar atsiranda politikų ar valdininkų, kurie tiki jų pasakomis, kad yra priešingai.... Monopolinėje rinkoje lengva užsidirbti pelną – padarei didesnes kainas ir pinigai byra. Tik yra didelis skirtumas, ar pelnas panaudojamas miesto tolimesniam vystymui, reinvestuojamas, ar tiesiog išvežamas į kitas šalis. Geros reputacijos ar blogos, tai jau ne taip svarbu.

Šiauliai pagundoms atsispyrė, šiandien šilumą tiekia savivaldybės įmonė, kuri kartu gamina ir žaliąją elektrą, administruoja pastatų renovaciją, prižiūri pastatų šildymo ir kašto vandens sistemas ir teikia kitas miestiečiams reikalingas paslaugas. Šiauliuose šilumos kainos stabiliai vienos mažiausių Lietuvoje, šilumą tiekianti įmonė, kaip ir dauguma kitų savivaldybės valdomų įmonių, dirba pelningai, įgyvendina tokius pačius projektus, kaip ir privatininkai, naudoja tą patį kurą, tik interesai kiek skirtingi...

Energetikos ministerija ir valstybinis reguliuotojas, užuot skatinę konkurenciją, kuria realiai nei Lietuvos, nei kitų šalių šilumos ūkyje žiemą net nekvepia, turėtų savo reguliavimu ir kainodara skatinti geresnės kokybės ir labiau prieinamas paslaugas vartotojams, kaip yra pažangiose šalyse. O jeigu to nesugeba, tai taip ir prisipažintų... Dabar savo nekompetenciją bando dangstyti konkurencijos lozungais, lyg tai ji būtų galutinis tikslas. O ta „lietuviška konkurencija“ šilumos ūkyje – tai tiesiog vartotojų lėšų persidalijimas, konkurentų išstūmimas, po to geras pelnas – visa tai jau matėme. Juk vartotojai „pririšti“ prie vamzdžio – nepabėgs.

Kas siūloma Šilumos ūkio įstatymo pataisomis?

Pirmiausia turėtų būti nustatoma, kurie šilumos gamintojai garantuotų mažiausias įmanomas konkrečiame mieste šilumos kainas. Jeigu jie įsipareigoja metams šilumą tiekti mažiausiomis įmanomomis kainomis, jiems garantuojamas faktinių, tai yra pagrįstų kapitalo sąnaudų apmokėjimas su reguliuojamąja investicijų grąža. Taip būtų išeliminuotas viršpelnio skyrimas seniau pastatytiems objektams, kaip kad vyksta šiuo metu. Taip pat būtų bent metams garantuojama, kad sistemai ir vartotojams reikalingi gamintojai nenutrauks veiklos.

Laimėjusiesiems kas mėnesį vykstančiuose šilumos gamybos aukcionuose atsiranda galimybė pasidengti eksploatacines sąnaudas ir gauti papildomą pelną, jei tik šiluma gaminama pigiau nei kitų gamintojų. Nedalyvavus gamybos aukcione arba pasiūlius aukštesnę nei aukcione galiojanti kainą, netenkama atitinkamos dalies ir investicijų grąžos. Taip konkurencija, skirtingai nei dabar, verstų nuolat dalyvauti aukcionuose ir siekti pelno tik efektyvesnio darbo dėka, išsaugant, o ne pašalinant konkurentus iš rinkos.

Žinoma, siūlomos pataisos nepatinka esamų privačių katilinių savininkams, kurie deda daug pastangų įšaldyti dabartinę tvarką ir užsitikrinti dviženklį pelną, tačiau politikų ir valdininkų pareiga pirmiausia ginti viešąjį interesą ir užtikrinti šildymo prieinamumą Lietuvos žmonėms ne tik mėnesiui ar metams. Bet tam reikia gilintis į problemas, o ne pasiduoti įvairioms vilionėms.

Šilumos tiekėjų asociacija atstovauja šilumos tiekėjams, paprastai tai yra savivaldybių įmonės. Šios įmonės yra ne kas kita, kaip miestų ir rajonų gyventojų turtas. Iš tiesiogiai išrinktų merų žmonės tikisi, kad jų turtas bus išsaugotas ir veiks efektyviai. Kitaip tariant, gyventojai nori, kad jų turtas veiktų jų pačių naudai. Aš, kaip ir kiti merai, kartu su Šilumos tiekėjų asociacija ir toliau ginsime žmonių interesus – tai mūsų pareiga. 
Statybunaujienos.lt




Savivaldybėse

nuotrauka
2021-09-24 06:10
Mokslo metų pradžia vaikams ir pedagogams dažnai tampa ne tik džiaugsmu, bet ir iššūkiu po atostogų grįžti į disciplinuotą rutiną. Kad mokymosi ir darbo aplinka nekeltų rūpesčių ir būtų maloni bei komfortiška, Vilniaus vystymo kompanija ugdymo įstaigas atnaujina ir modernizuoja.
nuotrauka
2021-09-22 18:24
Šiandien, rugsėjo 22 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine instancija išnagrinėjo Maskvos namų apeliaciją, kuria buvo skųstas pirmos instancijos sprendimas atmesti Maskvos namų skundą Savivaldybei dėl atsisakymo derinti projektinius pasiūlymus Maskvos namų statybai (savavališkos...
nuotrauka
2021-09-22 11:22
Su Rinktinės gatve Vilniuje besiribojančiame sklype Ceikinių g. 2 planuojamas naujas daugiafunkcis administracinių ir viešbučio pastatų kvartalas.
nuotrauka
2021-09-21 10:26
2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams, statytojams atsirado galimybė didinti sklypų užstatymo intensyvumą, už tai įsipareigojant dalį būstų perduoti į savivaldybės būsto fondą. Ekspertų vertinimu, ši galimybė slepia savyje ir rizikas: užstatymo intensyvumo didi...
nuotrauka
2021-09-18 07:12
Pernai pradėjusioje veikti patalpų ir sporto erdvių nuomos sistemoje „Active Vilnius“ Vilniaus miesto savivaldybė vėl organizuoja viešus nuomos aukcionus. Po pirmojo aukciono, skirto komercinei patalpų ir aikštynų nuomai, sulaukusi partnerių pastebėjimų savivaldybė atliko aukcionų vykdymo tvarkos pa...
nuotrauka
2021-09-17 10:20
Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos Klaipėdos tvarkymo ir švaros taisyklės neprieštarauja įstatymams.
nuotrauka
2021-09-16 14:14
Rudenį sostinė pasitiko atnaujinusi 6 tiltus ir viadukus, kurie tapo patogesni pėstiesiems, turintiems individualių poreikių, bei tėvams su vežimėliais. Dar vienam tiltui, kuris po rekonstrukcijos bus pritaikytas dviratininkams ir pėstiesiems, atlikta ekspertizė, o darbai bus pradėti jau kitąmet.
nuotrauka
2021-09-14 12:55
Baigtos naujojo Klaipėdos miesto bendrojo plano derinimo procedūros. Sulaukus teigiamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) išvados, nebeliko kliūčių baigiamajam etapui – plano svarstymui Savivaldybės tarybos komitetuose ir tvirtinimui taryboje.
nuotrauka
2021-09-14 06:32
Klaipėdoje atidaryta atnaujinta, šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti ir moderni sporto bazė – Paryžiaus Komunos gatvėje esanti Klaipėdos futbolo mokykla.
nuotrauka
2021-09-10 06:12
Iki spalio 1 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas paramai, skirtai gyvenamiesiems būstams prijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Jas gali teikti viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkyto...
nuotrauka
2021-09-10 05:31
Po teisminių ginčų RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ savo jėgomis, medžiagomis ir lėšomis atliks rangos darbus Naujosios Akmenės centre – bus šalinami defektai.
nuotrauka
2021-09-08 17:07
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų, reglamentuojančių statytojų atleidimą nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo arba jos sumažinimo, antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, kad kriterijai, kuomet nuo įmokos gali būti atleidžiama arba įmoka...
nuotrauka
2021-09-07 10:12
Pramoninėms sostinės vietoms transformuojantis į darnias miesto zonas, Drujos g. 2 esantį pramoninės paskirties pastatą rengiamasi rekonstruoti į administracinį, o jo projektiniai pasiūlymai netrukus nuotoliniu būdu bus pristatyti visuomenei.
nuotrauka
2021-09-06 06:55
Beveik 36 km ilgio dviračių tako Kuršių nerijoje ruožą planuojama rekonstruoti per kelerius metus – tai bus didžiausias visų Lietuvoje per artimiausius kelerius metus numatomų dviračių takų rekonstrukcijos projektų.
nuotrauka
2021-09-06 06:25
Panevėžio rajone daugėja fotovoltinių elektrinių, įrengtų ant visuomeninės paskirties pastatų. Birželio pradžioje pradėjo veikti 30 kW galios fotovoltinė elektrinė ant Raguvos gimnazijos stogo, o rugpjūčio 26 dienos posėdyje Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritarė Klimato kaitos programos proje...
nuotrauka
2021-09-03 15:47
Buvusio Šv. Jokūbo ligoninės komplekso teritorijoje tarp Vasario 16-osios, J. Tumo-Vaižganto, A. Goštauto g. ir Lukiškių a. prasideda rekonstrukcijos ir statybos darbai, kuriuos baigus duris atvers viešbučio pastatų kompleksas, administracinės paskirties pastatai, restoranai, kavinės ir parduotuvės....
nuotrauka
2021-09-02 15:39
Skaičiuojama, kad Kretingos miesto ir rajono teritorijoje yra 37 statiniai, kurių techninė būklė neatitinka esminių statiniams keliamų techninių reikalavimų. Todėl šiems objektams siūloma taikyti maksimalų 3 proc. tarifą nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
nuotrauka
2021-09-01 17:24
Naujuosius mokslo metus pradėjo daugiau kaip 10 tūkst. Kauno rajono moksleivių, o Užliedžių ir Ramučių pradinių bei Šlienavos pagrindinės mokyklos bendruomenės įžengė į naujas patalpas.
nuotrauka
2021-08-31 09:57
Vasaros pradžioje prasidėjęs intensyvus vadinamojo Kauno pilies žiedo ir jo prieigų kapitalinis remontas sparčiai artėja pabaigos link. Kaip ir buvo planuota, dar pirmąją rudens dieną eismas bus paleistas pačioje žiedinėje sankryžoje ir P. Vileišio tiltu.
nuotrauka
2021-08-30 08:05
Savivaldybei intensyviai atliekant miesto atnaujinimo darbus prie jų aktyviai prisideda ir verslas. Panevėžio miesto savivaldybė priėmė UAB „Harju Elekter“ paramą – įmonė parengė Tinklų g. dviračių – pėsčiųjų tako rekonstravimo techninį projektą ir perdavė jį Savivaldybei.

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse