Sėkmės pavyzdžių – apstu

Intensyvi prekyba tarp Suomijos ir Lietuvos vyksta jau daugybę metų – skaičiuojama, kad prekybos vertė siekia net 1,37 mlrd. eurų. Taip pat Suomijos įmonės noriai vykdo ir plečia savo veiklą Lietuvoje – šalyje veikia apie 200 suomiško kapitalo įmonių, kuriose dirba maždaug 10 tūkstančių darbuotojų. Iš geriausiai žinomų sėkmės istorijų mūsų šalyje išskiriamas gėrimų gamintojas „Volfas Engelman“ ir naftos produktų pardavėjas „Neste Lietuva“.

Elina Rimppi, Misijos vadovo padėjėja Suomijos ambasadoje, kaip sėkmingų investicijų pavyzdžius taip pat mini ir duomenų centrą „Metso Corporation“ bei nerūdijančio plieno gamintoja „Outokumpu“, advokatų kontorą „Fondia“ ir vieną iš labiausiai gerbiamų bei didžiausių Suomijos darbdavių „YIT Lietuva“. Šios statybų bendrovės, kuri darbe pritaiko suomių darbo vertybes, biure Kaune lankėsi ir Suomijos ambasados delegacija.

„Suomijos darbo kultūra pasižymi sąžiningumu, punktualumu, lygybe ir lygiomis darbo sąlygomis, ankstyvu planavimu ir žodžio laikymusi, kai žodžiu sudarytas susitarimas turi tokią pat vertę kaip ir rašytinis. Visa tai puikiai pritaikoma ir YIT bendrovėje, kuri yra tikras sėkmės pavyzdys tiek Lietuvoje, tiek Suomijoje. Juk tai viena didžiausių plėtros ir statybos įmonių, kurioje dešimtyje šalių dirba apie 7 tūkst. specialistų, jos statomi pastatai yra gerai suprojektuoti, tvarūs, ilgaamžiai, pagaminti iš kokybiškų medžiagų ir draugiški aplinkai“, – pranešime cituojama Misijos vadovo padėjėja Suomijos ambasadoje.

Investicinė aplinka Lietuvoje – palanki

Kaip pagrindinius motyvus stiprinti prekybą ir didinti Suomijos investicijas Lietuvoje, E. Rimppi mini plėtrai palankias laisvąsias ekonomikos zonas ir gerą infrastruktūrą. Taip pat ji pabrėžia mažus pelno ir gyventojų pajamų mokesčio tarifus, priimtiną atlyginimų lygį, kokybišką darbo jėgą, gerus jaunesnio amžiaus darbuotojų anglų kalbos įgūdžius. Itin svarbia tampa patraukli Lietuvos darbo kultūra ir verslo mąstysena.

„Lietuva per pastaruosius 20 metų padarė didelę pažangą, kurią patvirtina daugybė reitingų. Dabar šią šalį gana patrauklia plėtrai verčia ir Europos Sąjungos (ES) fondų parama – vien struktūrines reformas finansuojanti ir ūkio atsigavimą skatinanti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. RRF) siekia 2,225 mlrd. eurų. Šios lėšos bus panaudojamos plečiant žaliąją energetiką, išmanųjį transportą ir kitas itin naujas inovacijų sritis: ekologišką vandenilį, 5G ryšį ir biotechnologijas. Tai gali tapti naujais mūsų bendradarbiavimo sektoriais, tad mūsų šalies verslui padedanti „Suomijos komanda“ šiemet koncentruojasi į sveikatos apsaugos bei vandens ūkio sektorius ir išmaniąją gamybą“, – teigia Misijos vadovo padėjėja Suomijos ambasadoje.

Norėdama aptarti šias perspektyvas ir geriau susipažinti su verslo padėtimi regione, Suomijos ambasados delegacija lankėsi ir Kauno miesto savivaldybėje.

Dalis įmonių dėl karo Ukrainoje gali stabdyti investicijas

Tiesa, dar yra kur stengtis. Visų pirma, anot E. Rimppi, Lietuvoje dar veiklos nevykdančios Suomijos įmonės yra susidariusios kiek senstelėjusį šalies įvaizdį ir yra geriau susipažinusios su Estijos bei Latvijos šalių rinkomis. Taip pat požiūrį į investicijas regione keičia geopolitinė situacija ir trikdžiai pasaulio finansų rinkose bei tiekimo grandinėse.

„Visų pirma, nerimą kelia dabartinė saugumo padėtis visoje Europoje – Rusijos agresija ir karas Ukrainoje turi įtakos į įmones nukreiptoms investicijoms. Geriau jas įvertinti verčia ir itin didelė energijos kaina, vis dar nesibaigianti COVID-19 pandemija ir ilgą laiką Lietuvoje jaučiamas kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas. Svarbus ir Kinijos veiksnys – prekybos ginčas su Europos Sąjunga sprendžiamas Pasaulio prekybos organizacijoje, suprastėjo šios šalies santykiai su Lietuva. Gyvename išskirtiniais laikais, kurių sukeltas netikrumas atsispindi įmonėse – jos galimai atidės planuotas investicijas. Tačiau tikimės, kad ateitis greitai bus šviesesnė ir galėsime sustiprinti mūsų šalių prekybinius bei investicinius santykius“, – cituojama pašnekovė.