Skydinė renovacija leidžia ženkliai sutrumpinti darbų laiką

1968 metais statytas 30 butų surenkamo gelžbetonio daugiabutis tapo pirmuoju demonstraciniu objektu, kuriame praktiškai išbandoma skydinės renovacijos technologija. Darbų tempas jau pirmosiomis dienomis parodė vieną svarbiausių šio metodo pranašumų.

„Trečiadienį pirmieji skydai buvo atgabenti iš gamyklos „Rietuva“, o penktadienį jie jau buvo pritvirtinti ant pastato. Darbai, kurie tradicinės renovacijos atveju truktų kelias savaites, atlikti per kelias dienas“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros Klimato neutralumo kompetencijų skyriaus projektų grupės vadovas Mantas Juška.

Viso fasado šiltinimo darbus planuojama užbaigti iki spalio.

Gamykloje pagaminti fasado skydai užtikrina kokybę ir tikslumą

Skydinė renovacija grindžiama gamykloje pagamintų daugiasluoksnių fasado elementų naudojimu. Juos sudaro sienos nelygumus kompensuojantis šilumos izoliacijos sluoksnis, garo izoliacija, struktūrinė medienos plokštė, klijuoto lukšto medienos karkasas su šilumos izoliacija, priešvėjinės plokštės ir plėvelės, ventiliuojamas oro tarpas bei galutinė fasado apdaila. Esant poreikiui, į skydus dar gamybos metu gali būti integruojami langai ir durys.

Objekte skydai montuojami ant prie fasado pritvirtintų korozijai atsparių metalinių laikiklių. Kadangi visi elementai gaminami kontroliuojamomis gamyklos sąlygomis pagal konkretaus pastato matmenis, sumažėja montavimo paklaidų tikimybė, užtikrinama aukštesnė darbų kokybė ir spartesnis įrengimas.

Naudojant šią technologiją pastato energinis efektyvumas pagerėja ne mažiau kaip 40 proc., o atnaujinto fasado eksploatacijos laikas pailgėja mažiausiai 25 metams.

Mažiau nepatogumų gyventojams ir tvaresnis statybos procesas

Vienas svarbiausių skydinės renovacijos privalumų – mažesnis poveikis gyventojų kasdienybei. Pastato nereikia apstatyti pastoliais, statybvietė užima gerokai mažesnį plotą, o statybinės medžiagos į objektą pristatomos etapais. Skydų montavimui pakanka krano ir nedidelio keltuvo.

Technologija išsiskiria ir tvarumo sprendimais. Ne mažiau kaip 15 proc. skydų sudaro organinės medžiagos – mediena ir mineralinė vata. Be to, skydinė renovacija gali būti vykdoma visais metų laikais, o vidutinė fasado atnaujinimo trukmė, priklausomai nuo pastato dydžio, siekia 4–7 mėnesius.

Po pilotinių projektų – platesnis technologijos taikymas

Artimiausiu metu skydinė renovacija prasidės dar dviejuose daugiabučiuose – Antakalnio g. 91 Vilniuje ir J. Basanavičiaus g. 106 Utenoje. Šiuo metu objektuose atliekami parengiamieji darbai, o jiems skirti fasado skydai jau gaminami.

Visi trys objektai yra Aplinkos projektų valdymo agentūros vykdomi demonstraciniai projektai, kuriuos planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

Pasak M. Juškos, šie objektai leis praktiškai įvertinti technologijos privalumus ir sukaupti patirtį, kuri bus panaudota rengiant metodines rekomendacijas bei plečiant skydinės renovacijos taikymą Lietuvoje.

Potencialas – apie 11 tūkst. Lietuvos daugiabučių

Šiuo metu Lietuvoje skaičiuojama apie 30 tūkst. nerenovuotų daugiabučių, iš kurių maždaug 11 tūkst. atitiktų pagrindinius skydinės renovacijos kriterijus.

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, valstybės paramos ankstesniuose kvietimuose paraiškas šiai technologijai jau pateikė dar 17 daugiabučių: septyni Biržuose, keturi Vilniuje, du Visagine ir po vieną Vilniaus rajone, Kretingoje, Kupiškyje bei Kaišiadoryse.

Kad pastatas galėtų būti renovuojamas naudojant skydinę technologiją, pirmiausia atliekami techniniai bandymai. Daugiabutis turi būti ne aukštesnis kaip penkių aukštų, mūrinis arba surenkamo gelžbetonio, taisyklingos architektūros, o aplink jį turi būti ne mažesnė kaip 6 metrų laisva erdvė, reikalinga krano darbui.