Atgaivinama istorinė šliuzo idėja

2021 metų spalį Kauno mariose pasirašytas memorandumas tapo naujo etapo pradžia siekiant įgyvendinti laivų šliuzo per Kauno hidroelektrinę projektą. Kauno miesto savivaldybė ir Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) susitarė dėl poveikio aplinkai vertinimo bei projektinių pasiūlymų rengimo finansavimo.

Kauno miesto savivaldybė skyrė lėšų parengiamiesiems darbams, o VVKD organizavo projekto dokumentacijos rengimą. Parengtos PAV išvados taps pagrindu tolesniam projektavimui ir techninių sprendinių vertinimui.

Įgyvendinus projektą būtų sudarytos sąlygos sujungti Nemuno aukštupio ir žemupio vandens kelius, plėtoti pramoginę, keleivinę, o ateityje – ir krovininę laivybą.

Įvertintas poveikis aplinkai ir Kauno HE veiklai

Pasak Vidaus vandens kelių direkcijos Laivybos direktoriaus Aurelijaus Rimo, rengiant PAV pirmiausia buvo nustatyti galimi statinio parametrai ir techninių sprendinių alternatyvos, nes nuo jų priklauso poveikis aplinkai bei integravimas į esamą infrastruktūrą.

Dokumentacija buvo derinama su atsakingomis institucijomis ir įmonėmis, tarp jų – AB „Ignitis gamyba“. Vertintas galimas poveikis biologinei įvairovei, žuvų ištekliams, triukšmo lygiui, oro kokybei, visuomenės sveikatai, gyvenamajai aplinkai ir elektros energijos gamybai.

„Toks objektas Lietuvoje būtų vienetinis – tiek vandens transporto, tiek hidrotechnikos požiūriu. Atliktas vertinimas rodo, kad įgyvendinus numatytas poveikio mažinimo priemones reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai neturėtų būti daromas“, – teigia A. Rimas.

Planuojamas vienas didžiausių upinių šliuzų Europoje

Pagrindinis būsimo šliuzo tikslas – užtikrinti vientisą vandens kelią nuo Druskininkų iki Kuršių marių, sujungiant Nemuno aukštupio ir žemupio ruožus.

Numatoma statyti 17 metrų pločio šliuzą, kuriuo galėtų naudotis iki 16 metrų pločio laivai. Tai būtų vienas didžiausių upinių šliuzų Europoje. Kauno marių pusėje planuojami 10 ir 20 metrų gylį siekiantys specialūs vartai.

PAV dokumente nurodoma, kad įrengus šliuzą galėtų būti skatinama pramoginė ir keleivinė laivyba, o ateityje atsirastų galimybė vystyti krovininį vandens kelią Alytus–Kaunas–Klaipėda. Tai galėtų sumažinti dalį sunkiasvorio transporto srautų keliuose.

„Tai būtų nacionalinės svarbos statinys. Toks objektas statomas vieną kartą, todėl visi sprendiniai turi būti itin kruopščiai įvertinti“, – pabrėžia A. Rimas.

Vertinama galimybė įrengti žuvitakį

Rengiant PAV taip pat nagrinėta galimybė šalia būsimo šliuzo įrengti žuvitakį. Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatyme nustatytas procedūras šiuos sprendinius turės įgyvendinti Kauno HE savininkas atskiru projektu.

Pasak VVKD Laivybos direktoriaus, tinkamiausias žuvų migracijos sprendimas turės būti parinktas atlikus išsamius mokslinius ir techninius tyrimus. Vertinant sprendinius reikės atsižvelgti ne tik į naudą žuvų migracijai, bet ir į galimas ekologines rizikas, tokias kaip invazinių rūšių plitimas.

PAV dokumentas visuomenei pristatomas nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 25 d. Dokumentus galima peržiūrėti UAB „Ardynas“ patalpose (Gedimino g. 47), Petrašiūnų–Gričiupio ir Panemunės–Šančių seniūnijose.

Viešas visuomenės susitikimas vyks rugpjūčio 26 dieną 15 val. Panemunės–Šančių seniūnijoje. Galutinai patvirtinti PAV dokumentą ir pradėti rengti projektinius pasiūlymus planuojama kitais metais.