Pagal 33,6 mln. eurų vertės paslaugų sutartį, kuri buvo gauta laimėjus viešą tarptautinį konkursą, „Panevėžio statybos trestas“ (PST) Kauno kogeneracinėje jėgainėje atlieka pagrindinius statybos darbus, tarp kurių yra šie: jėgainės pagrindinės ir pagalbinės įrangos pastatai, inžineriniai tinklai bei komunikacijos, vidaus keliai ir kt. Bendra AB „Lietuvos energija“ ir UAB „Fortum Heat Lietuva“ įmonė – UAB Kauno kogeneracinė jėgainė – rangovą, kuris vykdytų svarbiu valstybei ekonominiu objektu įvardintą projektą, pasirinko iš keturių statybinių organizacijų, turinčių tarptautinės patirties. „Panevėžio statybos trestas“ pasirinktas vadovaujantis ekonominio naudingumo kriterijais.

Planuojama Kauno jėgainės elektrinė galia – apie 24 MW, šiluminė galia – apie 70 MW. Tokie pajėgumai leis pagamins apie 40 proc. miestui centralizuotai tiekiamos šilumos bei daugmaž 94 tūkst. būstų reikalingos elektros energijos. 

Objekto specifika bei įspūdinga apimtis nemažai iššūkių kelia ir „Panevėžio statybos trestui“, – pagrindiniam rangovui.

15 susijusių pastatų buvo montuojami vienu metu

Vienas iš pirmųjų iššūkių, su kuriuo susidūrė „Panevėžio statybos trestas“, buvo atskirais etapais rengiamas darbo projektas, apimantis apie 20 tūkst. brėžinių. Dėl to atsiranda įtampų dėl terminų, tampa sudėtinga numatyti kai kuriuos sprendimus. 

Taigi vienas iš iššūkių, tekusių pagrindiniam rangovui, – rasti dermę tarp darbo projekto eigos ir darbų vykdymo terminų.

Kauno kogeneracinė jėgainė – projektas, kuriame „Panevėžio statybos trestas“, kaip patikimas rangovas, galėjo darsyk parodyti savo patirtį ir technologines žinias, sukauptas statant „Fortum“ termofikacinę elektrinę Klaipėdoje, „Akmenės cemento“ gamyklą, „Amilinos“ gamyklą Panevėžyje.

Darbo projektas ir savalaikis jo pateikimas bei darbų organizavimas tampa dar svarbesni, kai vienu metu vienoje statybos aikštelėje statoma 15 statinių ir darbuojasi daug rangovų.

Aplink visą statybų aikštelę PST išdėstė penkis bokštinius kranus, kad būtų galima užtikrinti visą montavimą vienu metu, nes pastatai tarpusavyje susiję konstrukcijomis ir technologijomis. 

Surado būdą, kaip paspartinti darbus dideliame aukštyje

Dar vienas iššūkis – pastato aukštingumas. Atliekant darbus 52 m aukštyje, intensyvumas mažėja, nes specialistai tampa priklausomi nuo kėlimo įrangos. Lietuvoje pavyko rasti statybinių keltuvų, kurie kelia tik į 47 m aukštį, tad montuojant metalo konstrukcijas prisireikė ir aukštalipių, kuriems, kartu su įmone „Prorentus“, buvo sukurta speciali įranga. 

Slankioji platforma arba besivažinėjantis tiltas, kuris, manoma, yra vienintelis toks Lietuvoje, paspartino darbus. Tai buvo vienintelė galima išeitis, nes technikos, jeigu jos ir būtų pavykę rasti Lietuvoje, nebuvo kur pastatyti.

Betonavimui teko ieškoti nestandartinių sprendimų

Dar vienas iš iššūkių – pagrindinės jėgainės laiptinės ir kuro bunkerio betonavimas. 

Kuro bunkeris buvo betonuojamas nepertraukiamai dviem etapais, kurių vienas truko 17 dienų, kitas – 14 dienų. 54 m aukščio pagrindinė laiptinė buvo betonuojama 14 dienų. Darbas buvo organizuojamas trimis pamainomis, kurių kiekvienoje dirbo po 50 žmonių.

Kadangi projektas nebuvo pritaikytas dirbti su slenkančiais klojiniais, rangovams teko imtis inovatyvių sprendinių. Kauno kogeneracinė jėgainė – projektas, kuriame „Panevėžio statybos trestas“, kaip patikimas rangovas, galėjo darsyk parodyti savo patirtį ir technologines žinias, sukauptas statant „Fortum“ termofikacinę elektrinę Klaipėdoje, „Akmenės cemento“ gamyklą, „Amilinos“ gamyklą Panevėžyje.

Siekiant suvaldyti betono džiūvimą, kad neatsirastų įtrūkimų, objekte buvo naudojamas trijų skirtingų sudėčių betonas.

Valstybė ir verslas turi siekti tvarumo politikos

„Kauno kogeneracinė jėgainė yra valstybei svarbus ekonominis projektas, sprendžiantis ne tik miestui centralizuotai tiekiamos šilumos bei elektros energijos klausimus, bet ir atliekų kaupimo sąvartynuose problemą. Mūsų įmonei tai yra taip pat svarbus projektas, reikalaujantis nestandartinių „Panevėžio statybos tresto“ specialistų idėjų, požiūrio“, – sako bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Dalius Gesevičius. 

Todėl įmonės, dalyvaujančios įvairiuose analogiško sudėtingumo projektuose, vadovas nuolat pabrėžia, kad ir valstybė, ir verslas bendromis jėgomis turi siekti kokybės ir efektyvumo, o ne mažiausios kainos, kuri projektus darytų rizikingus.

Taigi darbas valstybei svarbiame objekte tapo ir įmonės „Panevėžio statybos trestas“ kolektyvo kompetencijų – specialiųjų, vadybinių, darbo organizavimo – išbandymu. Projektą PST turi užbaigti 2020 metais.