Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO preliminarųjį sąrašą: ką tai reiškia?
2017-01-13 13:23
Vienos gražiausių šalyje Kauno modernizmo architektūros kelyje tarptautinio pripažinimo link žengtas milžiniškas žingsnis. Pasaulio paveldo centras pranešė, kad Lietuva ketina teikti Kauno modernizmo architektūros paraišką „Kaunas 1919-1939 m.: sostinė, įkvėpta modernaus judėjimo” (angl. „Kaunas 1919-1939: The Capital Inspired by the Modern Movement”) įtraukimui į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Kauno architektūra yra vienas iškiliausių ankstyvųjų regionalizmo pavyzdžių modernizmo architektūros istorijoje. Kauno sav. nuotr.
„Kaunas, Kultūros ministerija ir Nacionalinė UNESCO komisija jau keletą metų aktyviai siekia, kad Kauno modernizmo architektūra atsidurtų iškiliausių pasaulio paveldo vertybių sąraše“, - teigė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.
Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Paveldo programų vadovės Renatos Vaičekonytės-Kepežinskienės, šis įvertinimas pirmas ir sėkmingas žingsnis, kuriuo Lietuva, išreiškia savo intencijas pradėti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procedūrą, siekdama pasaulinio pripažinimo bei demonstruodama prisiimamą atsakomybę dėl nominuojamo Kauno modernizmo istorinio urbanistinio kraštovaizdžio išsaugojimo, apsaugos ir populiarinimo.
Kauno architektūra yra vienas iškiliausių ankstyvųjų regionalizmo pavyzdžių modernizmo architektūros istorijoje. Planuojama nominuoti teritorija apima didžiąją Kauno Naujamiesčio dalį.
Architektūrologo doc. dr. Vaido Petrulio teigimu, tai nuostabi dovana artėjančių Valstybės švenčių proga. Tai svarbus įvykis ne tik paveldosaugine, tačiau ir politine prasme.
„Pateikdami objektą į preliminarųjį UNESCO sąrašą aiškiai teigiame, kad miestui, o ir valstybei, šis paveldas yra išskirtinės svarbos. Mes ne tik didžiuojamės Kauno moderniąją architektūra, tačiau norime per šiuos objektus pasakoti savo istoriją tarptautinėje erdvėje. Pastaruoju metu Europoje aktyviai plėtojama strategija apie kultūrą kaip diplomatijos priemonę. Tokiame kontekste ypatingai svarbu, kad kartu su Kauno tarpukario architektūra bus plačiai skleidžiama žinia apie Lietuvos valstybės atkūrimą XX amžiaus pradžioje. Tiesa, patekimas į preliminariųjų sąrašą tėra galimybė. Ją turime išnaudoti, o savo ketinimus patvirtinti tolimesniais darbais“, - sakė V. Petrulis.
Pasak ekspertų, dabar laukia antrasis žingsnis – nominuojamos vertybės detalios paraiškos parengimas, kuris yra ilgas ir sudėtingas procesas. Jam įgyvendinti bus pasitelkti geriausi šalies specialistai, bendradarbiaujama su užsienio ekspertais ir UNESCO patariamosiomis organizacijomis. Pateikus nominaciją, toliau seks jos vertinimo procedūra, o galutinį sprendimą priims UNESCO Pasaulio paveldo komitetas.
„Kauno modernizmo istorija turi milžinišką potencialą būti pripažinta pasaulyje. Tokie įvertinimai garsina miesto vardą, kelia jo vertę. Reikia suprasti, kad gavome leidimą įvažiuoti į greitkelį, tačiau kelias iki įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą – labai ilgas. Dalis modernizmo architektūros pastatų priklauso valstybei, tad jos dėmesys bus be galo svarbus. UNESCO yra vienas stipriausių turizmo prekės ženklų. Šis faktas užkrauna didelę atsakomybę: iš vienos pusės turime užtikrinti miesto plėtrą, iš kitos – vystyti tarpukario modernizmo idėją. Tačiau viskas įmanoma“, - teigė S. Kairys.
Šiuo metu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įtrauktos 1052 kultūros ir gamtos paveldo vertybės 165 valstybėse. Lietuva didžiuojasi šiame sąraše turėdama keturias pasaulio paveldo vertybes: Vilniaus istorinį centrą, Kuršių neriją, Kernavės archeologinę vietovę ir Struvės geodezinį lanką.
Pasak Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Paveldo programų vadovės Renatos Vaičekonytės-Kepežinskienės, šis įvertinimas pirmas ir sėkmingas žingsnis, kuriuo Lietuva, išreiškia savo intencijas pradėti Kauno modernizmo architektūros įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą procedūrą, siekdama pasaulinio pripažinimo bei demonstruodama prisiimamą atsakomybę dėl nominuojamo Kauno modernizmo istorinio urbanistinio kraštovaizdžio išsaugojimo, apsaugos ir populiarinimo.
Kauno architektūra yra vienas iškiliausių ankstyvųjų regionalizmo pavyzdžių modernizmo architektūros istorijoje. Planuojama nominuoti teritorija apima didžiąją Kauno Naujamiesčio dalį.
Architektūrologo doc. dr. Vaido Petrulio teigimu, tai nuostabi dovana artėjančių Valstybės švenčių proga. Tai svarbus įvykis ne tik paveldosaugine, tačiau ir politine prasme.
„Pateikdami objektą į preliminarųjį UNESCO sąrašą aiškiai teigiame, kad miestui, o ir valstybei, šis paveldas yra išskirtinės svarbos. Mes ne tik didžiuojamės Kauno moderniąją architektūra, tačiau norime per šiuos objektus pasakoti savo istoriją tarptautinėje erdvėje. Pastaruoju metu Europoje aktyviai plėtojama strategija apie kultūrą kaip diplomatijos priemonę. Tokiame kontekste ypatingai svarbu, kad kartu su Kauno tarpukario architektūra bus plačiai skleidžiama žinia apie Lietuvos valstybės atkūrimą XX amžiaus pradžioje. Tiesa, patekimas į preliminariųjų sąrašą tėra galimybė. Ją turime išnaudoti, o savo ketinimus patvirtinti tolimesniais darbais“, - sakė V. Petrulis.
Pasak ekspertų, dabar laukia antrasis žingsnis – nominuojamos vertybės detalios paraiškos parengimas, kuris yra ilgas ir sudėtingas procesas. Jam įgyvendinti bus pasitelkti geriausi šalies specialistai, bendradarbiaujama su užsienio ekspertais ir UNESCO patariamosiomis organizacijomis. Pateikus nominaciją, toliau seks jos vertinimo procedūra, o galutinį sprendimą priims UNESCO Pasaulio paveldo komitetas.
„Kauno modernizmo istorija turi milžinišką potencialą būti pripažinta pasaulyje. Tokie įvertinimai garsina miesto vardą, kelia jo vertę. Reikia suprasti, kad gavome leidimą įvažiuoti į greitkelį, tačiau kelias iki įtraukimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą – labai ilgas. Dalis modernizmo architektūros pastatų priklauso valstybei, tad jos dėmesys bus be galo svarbus. UNESCO yra vienas stipriausių turizmo prekės ženklų. Šis faktas užkrauna didelę atsakomybę: iš vienos pusės turime užtikrinti miesto plėtrą, iš kitos – vystyti tarpukario modernizmo idėją. Tačiau viskas įmanoma“, - teigė S. Kairys.
Šiuo metu į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą yra įtrauktos 1052 kultūros ir gamtos paveldo vertybės 165 valstybėse. Lietuva didžiuojasi šiame sąraše turėdama keturias pasaulio paveldo vertybes: Vilniaus istorinį centrą, Kuršių neriją, Kernavės archeologinę vietovę ir Struvės geodezinį lanką.
Architektūra. Interjeras
2025-07-09 15:25
Lietuvoje žinoma architektė, dvi kadencijas Lietuvos architektų sąjungai vadovavusi Rūta Leitanaitė pavasarį sugrįžo į KTU Statybos ir architektūros fakultetą kaip Architektūros studijų programos vadovė.
2025-07-09 09:49
Kairysis Nemuno krantas Kaune netrukus pasikeis neatpažįstamai – išrinkta trečiojo ir tolesnių „Nemunaičių“ kvartalo etapų architektūrinė vizija. Tarptautiniame „SBA Urban“ rengtame architektūros konkurse dalyvavo 15 architektų komandų iš viso pasaulio. Konkursą laimėjo 3 architektų komandos – I vie...
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
2025-07-04 13:49
Daugeliui kava yra daugiau nei rytinis gėrimas. Tai ritualas, malonumas ir jėgų suteikiantis eliksyras, galintis į gerą pakeisti net sunkiausią dieną. Tačiau kalbant apie tokį svarbų gėrimą, dažnas nesusimąsto, kaip pasirinktas kavos ruošimo būdas gali paveikti jos skonį. Net ir naudojant tą pačią k...
2025-07-03 10:02
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
2025-07-02 11:59
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
2025-07-01 08:41
Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje.
2025-06-30 14:39
Vilniaus centrinėje dalyje, tarp A.Juozapavičiaus ir Žvejų gatvių, esantis sklypas įgys naują veidą – baigėsi konkursas, kuriame penkios architektūros studijos varžėsi dėl galimybės sukurti gyvenamąjį kvartalą prie Mindaugo tilto. Laimėtoju pripažintas studijos „Aketuri Architektai“ projektas „FLUME...
2025-06-30 08:34
Bet kuris kokybiškas produktas gimsta dar braižymo lentoje, o jo kelionė tęsiasi tol, kol patikimai tarnauja daugelį metų. Todėl renkantis jungiklius, svarbu ne tik dizainas – dar svarbiau, iš ko ir kaip jie pagaminti. Originalūs JUNG jungikliai išsiskiria išgaamžėmis medžiagomis, pažangiomis gamybo...
2025-06-27 15:46
Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ...
2025-06-27 14:46
Klaipėdos centrinio pašto pastate, kur numatoma įkurti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą – pažintis su navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijomis, pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeima, interaktyvūs sprendimai, erdvės mokslui, menui, bendruomenėms. Jau išnagrinėtos ...
2025-06-27 14:34
Naujausias Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, renkantis darbdavį, kas penktam gyventojui svarbi ergonomiška darbo vieta. Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria – kai darbo erdvė jauki, yra oro, šviesos, darnos, kūnas atsipalaiduoja, imama giliau kvėpuoti, mąstyti ir ku...
2025-06-27 10:31
Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ pateko tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo konkurse. „Hempforma“ siūlo gaminti tyrimais pagrįstas tvarias biokompozitines akustines...
2025-06-27 10:19
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“) sulaukė didelio susidomėjimo. Tą patvirtino ir surengta k...
2025-06-27 08:52
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, o nesiimant sprendimų dėl jo įveiklinimo, šios investicijos tėra laikinos priemonės, – rašom...
2025-06-26 15:07
Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Kantar“ (UAB „TNS LT“) Vilniaus biuras praėjusią savaitę persikėlė į naujas patalpas baigiamo rekonstruoti Šv. Jokūbo komplekso teritorijoje. Atskirame 19 amžiaus pabaigos pastate bendrovė suderino istorinį paveldą su šiuolaikiniu darbo organizavimu.
2025-06-26 14:36
Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad jau sudaryta geriausių architektūrinių idėjų naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui pasiūlymų eilė. Tarptautinė komisija, kuri buvo sudaryta iš oro uostų atstovų ir gerai žinomų Lietuvos bei užsienio architektų, įvardino penkias geriausias idėjas, o pir...
2025-06-20 16:31
Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę – į taip pavadintą diskusiją archeologus, istorikus, kitų sričių ekspertus bei visuomenę pakvietė Klaipėdos savivaldybė. Prieš tęsiant projekto įgyvendinimą, dar kartą siekta išgirsti įžvalgas apie aikštės istorinį kontekstą bei šiandieninius mi...
2025-06-20 15:13
Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje (Šakių r.) baigiami tvarkybos darbai, pradėti 2022 metų spalį. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu buvo tvarkoma ne tik bažnyčios pastatas, bet ir šalia esant varpinė. Šie darbai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti vertingą regiono sakralinį stati...
2025-06-20 07:45
Ottas Alveris, vienas iš Mustamäe valstybinės vidurinės mokyklos projektuotojų, teigia, kad natūralios šviesos įnešimas į šiuolaikinius viešuosius pastatus yra iššūkis bet kuriam architektui.